Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims L. K., A. P., J. V., trečiojo asmens P. A. atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, L. K., P. A., A. P., J. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas turtinę žalą įvertino 489,93 Eur, kurią sudaro tualeto atstatymo darbai ir medžiagos pagal parengtą lokalinę sąmatą. Ieškovas norėjo bute įsirengti tualetą, tam nuo ieškovo buto iki kanalizacijos šulinio reikia iškasti atsakovės žemės sklypo dalyje griovį, buvo paruoštas projektas, su kuriuo atsakovė nesutiko.

Ieškovas patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovas patyrė dėl atsakovės veiksmų, nes atsakovė, nugriovusi lauko tualetą, pažemino ieškovą, apribojo jo teisę naudotis nuosavybe.

Ginčo lauko tualetas buvo pastatytas apie 1987 m. atsakovės tėvo J. K.. Gyvenamajame name yra įvestas vandentiekis ir nuotekų tinklai, todėl bendrasavininkiai lauko tualetu nesinaudoja. Ieškovo gyvenamojoje patalpoje nėra įvesti minėti inžinieriniai tinklai, nes jis gyvena kitur, tačiau tokią galimybę turi. Atsakovė nurodo, kad ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų vedimo į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą.

2014-08-30 atsakovė pasamdė transportą. Buvo ištraukos nuotekos iš duobės, o atsakovė, padedant bendrasavininkams, išardė lauko tualeto statinį, užpylė duobę, sutvarkė aplinką. Sekančią dieną atsakovė rado vėl pastatytą lauko tualeto viršutinę medinę dalį, mano, kad tai padarė ieškovo dukters sutuoktinis A. P., kuris naudojosi lauko tualetu, nors gyvena šalia esančiame gyvenamajame name, primėtydavo panaudoto popieriaus, niekada tualeto netvarkė ir neprižiūrėjo. Atsakovė nepadarė ieškovui turtinės bei neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1dalis). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). 2002-12-05 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcija, galiojusi ginčo lauko tualeto nugriovimo metu, numatė, kad statinio griovimas yra viena iš statybos rūšių (7.4. punktas). Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi) (15. punktas).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos.

Nustatyta, kad ieškovas A. R., atsakovė A. M., tretieji asmenys L. K., J. V. ir P. A. yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b.l. 7-12).

Ieškovui nuosavybės teise, 2011-10-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus ūkinius statinius, kuriame iš šalių paaiškinimų - gyvena ieškovo duktė A. P. su šeima, 8/100 dalys gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 8/100 dalys kitų statinių (kiemo aptvėrimas, šulinys, lauko tualetas, 2 vienetai, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, 2 vienetai), unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei nuosavybės teise 2005-10-13 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 20/100 dalys gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 15/100 dalių kitų statinių (kiemo aptvėrimas, šulinys, lauko tualetas, 2 vienetai, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, 2 vienetai), unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėti kiti statiniai namų valdoje (kiemo aptvėrimas, šulinys, lauko tualetas, 2 vienetai, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, 2 vienetai), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendrasavininkiams – tretiesiems asmenims L. K., A. P., J. V. ir P. A..

Bendraturčiai nėra sudarę naudojimosi gyvenamuoju namu bei priklausiniais, įskaitant ir ginčo lauko tualetą, tvarkos, todėl ieškovas A. R. turi ne tik nuosavybės teisės dalį į ginčo lauko tualetą, bet ir teisę juo naudotis.

2014 m. rugpjūčio 30-31 dienomis atsakovė A. M. nugriovė lauko tualetą, stovėjusį jos faktiškai naudojamame žemės sklype, priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu (b.l. 59). Bendrasavininkiai A. M., L. K., A. P., J. V. ir P. A. pritarė statinio nugriovimui ir atsakovei pretenzijų neturi.

Byloje nėra ginčo, kad lauko tualeto, kaip nesudėtingo statinio, nugriovimui nebuvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs ieškovo A. R. įgaliotinės A. P. skundą, nustatė, kad medžio karkaso lauko tualetas v2, statytas 1987 m., priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas projektas statyti (griauti) ir leidimas (b.l. 16). Panevėžio AVPK Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-09-18 nutarimu Nr. 45-A1-2348-14 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant padarytoje veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 18, 19-23).

Atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad lauko tualetą nusprendė nugriauti ir nugriovė atsakovė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki tualeto nugriovimo 2014 m. rugpjūčio mėnesį gavo bendrasavininkio A. R. žodinį ar rašytinį sutikimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto nugriovimo. Atsakovės paaiškinimus, kad ji kreipėsi į ieškovą dėl tualeto nugriovimo, paneigia trečiojo asmens A. P. (atsakovės sesers) paaiškinimai, kad ji su atsakove lankėsi pas ieškovą Vikaičių k. Kėdainių r., kitais tikslais, kalbėjo ir apie tualeto nugriovimą, tačiau tualetas tuo metu jau buvo nugriautas.

Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su lauko tualeto nugriovimu, tačiau liudytoja apklausta duktė I. N., pas kurią tėvas gyvena ir yra slaugomas, parodė, kad tėvas yra pareiškęs, jog turto bendrasavininkiai, nugriaudami tualetą, savivaliavo, su juo nesitarė. Iš šalių paaiškinimų, civilinės bylos Nr. 2-37-452/2016 medžiagos nustatyta, kad ieškovo dukters A. P., kuri gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinio A. P. santykiai su atsakove yra konfliktiški. Atsakovė privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir, nusprendusi atlikti griovimo darbus, turėjo imtis visų priemonių, kad jos veiksmai būtų teisėti ir nepažeistų nė vieno iš bendrasavininkių teisių į nuosavybę. Atsakovė be teisėto pagrindo sunaikino ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 8/100 dalis lauko tualeto, todėl ieškovas turi teisę reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo. Atsakovės argumentai, kad ieškovas negyvena gyvenamajame name, nesinaudoja juo bei lauko tualetu ir neketina juo naudotis ateityje, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

LR Civilinis kodeksas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, o taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos). Visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą (1 dalis).

Ieškovas pateikė lauko tualeto atstatymo sąmatą 489,93 Eur sumai (b.l. 24). Nekilnojamojo turto objektas buvo visiškai nugriautas, todėl sąmatoje numatyta medžiagų ir darbų vertė, numatyta naujo objekto sukūrimui, pripažintina pagrįsta. Nugriauto turto rinkos vertė šiuo atveju neapima ieškovui padarytos žalos. Atsakovė, nors nesutiko su sąmatoje nurodytais duomenimis, teigė, kad lauko tualeto rinkos vertė jo nugriovimo metu buvo žymiai mažesnė už sąmatoje nurodytą tualeto atstatymo vertę, rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes, nepateikė. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė 8/100 dalys nugriauto lauko tualeto, todėl priteistinos žalos dydis mažintinas proporcingai, atsižvelgiant į ieškovo turėtą nuosavybės dalį bendrosios dalinės nuosavybės objekte – iki 39,19 Eur. Priteisti visą lauko tualeto atstatymo vertę, kaip žalos atlyginimą, nėra pagrindo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojos I. N. parodymais, rašytiniais įrodymais (b.l. 2, 84) nustatyta, kad ieškovas A. R. jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje niekada negyveno, negyvena ir neketina gyventi. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Būtent šią gyvenamąją vietą ieškovas laiko savo namais. Lauko tualetu, kitu nekilnojamuoju turtu ieškovas niekada nesinaudojo, turtą jis įgijo paveldėjimo teise po sutuoktinės mirties. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui priklausanti nuosavybės dalis yra 8/100 dalys, faktiškai yra padalintas į atskirus butus, į kuriuos atsakovė bei tretieji asmenys įsivedę vandentiekį ir nuotekų tinklus, išskyrus ieškovą A. R.. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje – kambaryje, nėra šildymo sistemos, kambarys naudojamas kaip sandėlis daiktams laikyti, nėra pritaikytas gyvenimui. Be to, toje pačioje namų valdoje ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šalių paaiškinimais, liudytojo A. P., I. N. parodymais yra įvestas vandentiekis ir nuotekų tinklai, kas paneigia ieškovo ieškinyje nurodytus, teismo posėdžio metu atstovo nurodytus argumentus apie ieškovo teisės naudotis gyvenamuoju namu suvaržymus. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovė sudaro jam kliūtis įsivesti į jo gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vandentiekį ir nuotekų tinklus, kad atsakovė nesutinka su jo parengtu projektu. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Ieškovas yra garbaus amžiaus, savarankiškai gyventi negali, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (b.l. 83), todėl liudytojo A. P., liudytojos I. N. parodymai, kad atvykęs į Panevėžio miestą pas gydytojus ieškovas neturi kur apsistoti dėl atsakovės veiksmų, kad ieškovas ateityje savarankiškai gyvens minėtoje namo dalyje, atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą. Turtinė žala ieškovui padaryta nugriovus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą be bendrasavininkio sutikimo. Žala padaryta nekilnojamojo turto bendrasavininkio veiksmais. Įstatymas nenumato, kad tokiu atveju ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 31,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 162,12 Eur ieškovui teikiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 5, 80). Ieškovas ir atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžeto pajamas (b.l. 5,46), todėl procese patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui grąžintinas nepanaudotas 50 Eur avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti, sumokėtas 2017-01-17 teismo nutarties pagrindu 2017-01-31 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (b.l. 115).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 39,19 Eur (trisdešimt devynis eurus 19 centų) žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui nepanaudotą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, sumokėtą 2017-01-31 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.