Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad pradinė kreditorė UAB „Rokiškio vandenys“ tiekė geriamąjį vandenį bei teikė nuotekų paslaugas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė laiku neatsiskaitė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės prievoles perleido ieškovei.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2025 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovė I. Č. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti papildomas 211 Eur bylinėjimosi išlaidas arba jas sumažinti. Taip pat gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ji nebuvo jokiu būdu informuota apie esamos skolos perdavimą UAB „Juris LT“. Ieškovė nesusisiekė su ja, nebuvo sudaryta galimybė skolą susimokėti iki teisminio proceso. Skola buvo ženkliai didesnė, tačiau didžioji dalis jau yra sumokėta, o likusi dalis liko, kadangi augina mažą vaiką ir šiuo metu gyvena iš mažų pajamų. Nurodė, kad, pagal teismų praktiką, jei skolininkas nebuvo tinkamai informuotas apie skolą prieš kreipiantis į teismą, bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos arba nepriteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovės ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovės prieštaravimais nustatyta, kad atsakovei pagal 2022 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „Rokiškio vandenys“ 2024 m. vasario mėn. už objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), tiektą vandenį ir teiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija RVG Nr. 0575480 581,98 Eur sumai. Iš pateikto skolos paskaičiavimo už suteiktas pasaugas matyti, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio. 2024 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės prievoles perleido ieškovei UAB „Juris LT“. Ieškovė 2024 m. gegužės 21 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą, 581,98 Eur skolą. Pranešimo įteikimą atsakovei patvirtina byloje pateikta ataskaita už suteiktas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad po reikalavimo perleidimo atsakovė pradiniam kreditoriui sumokėjo 460 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovei pranešimas apie reikalavimo perleidimą įteiktas 2024 m. gegužės 5 d.. Be kita ko, atsakovė apie reikalavimo perleidimą tinkamai informuota jai įteikus procesinius dokumentus.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 31 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Standartinės sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudaryta viešoji geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis.

GVNTĮ 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Taigi, atsakovei, kaip buto, kuriame pradinė kreditorė tiekė geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo paslaugas, savininkei, kyla pareiga sumokėti už vandenį ir šias paslaugas (CK 6.38 straipsnis). Atsakovė, neapmokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos pilna apimtimi, pažeidė Sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku sumokėti už jai tiektą vandenį ir suteiktas paslaugas. Atsakovė neginčija, kad tinkamai neatsiskaitė su pradine kreditore ir (ar) ieškove, perėmusia reikalavimo, teisę, todėl ieškovės reikalavimas dėl 121,98 Eur (581,98 Eur – 460 Eur) skolos priteisimo pripažįstamas pagrįstu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis, 6.260 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė neįvykdė savo pareigos atsiskaityti už tiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas pagal pateiktą sąskaitą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3,61 Eur delspinigių, vadovaudamasi GVNTĮ 39 straipsnio 21 dalimi ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, yra pagrįstas.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl iš atsakovės turi būti priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovei 2024 m. vasario mėnesį buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra dėl 581,98 Eur mokėtinos sumos, iš skolos paskaičiavimo už suteiktas paslaugas matyti, kad atsakovė jai pateiktų sąskaitų neapmoka sistemingai, už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn. atlikti tik du mokėjimai 2023 m. vasario mėn. – 69 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 100 Eur. Likusius 10 mėnesių atsakovė nebuvo atlikusi jokio mokėjimo, kas rodo atsakovės sąmoningą vengimą dengti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad priešingai nei nurodė atsakovė, ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, ilgą laiką žinojo apie susidariusią skolą. CK 6.200 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų kad atsakovė, gavusi PVM sąskaitą-faktūrą, pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, žinodama apie savo turtinę padėtį, susisiekė su pradiniu kreditoriumi ar ieškove, derino galimybes išdėstyti skolą, priešingai – ilgalaikis atsakovės pasyvumas (10 mėnesių neatliktas joks mokėjimas) sudarė pagrįstą lūkestį nesitikėti iš atsakovės savanoriško skolos dengimo. Todėl ieškovė savalaikei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios, be kita ko, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas yra minimalios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad visi ieškovės reikalavimai atsakovei yra pagrįsti ir 2025 m. sausio 30 d. preliminaraus sprendimo keisti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu teismas išaiškina, kad galutinio sprendimo priėmimas neatima iš šalių teisės sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese, taikos sutartimi sutarti dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų išdėstymo sąlygų (CPK 595 straipsnio 1 dalis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

palikti nepakeistą 2025 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3119-476/2025.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.