Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

atsakovės UAB „Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“ atstovui advokatui J. V. ir direktorei J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1335-451/2008 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Sveikatos ir medicinos informacijos agentūrai dėl juridinio asmens reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys: G. B., Rimas J. J., D. S.).

1) pripažinti, kad atsakovės leidžiamo savaitraščio „Lietuvos medicinos kronika“ 2007-08-08 leidinio antrame puslapyje išspausdintame G. B. straipsnyje „Kovoje dėl lietuviško vaisto lekia galvos“ (t. 1, b. l. 19) paskelbti duomenys ( 1) „<...> Vyriausybė turi apsispręsti, ar <...> uždrausti <...> vaistinį preparatą ,,Grasalva“, rizikuojant teismais ir milijoninėmis baudomis, ar įrodinėti, kad EK sprendimas nepagrįstas <...>“; 2) ,,<... >ministro patarėjas atstovauja skandalo sūkuryje atsidūrusio preparato gamintojo interesams“; 3) „<...> vadovavausi teisės aktais, principingai gyniau [Valstybinės vaistų kontrolės] tarnybos ekspertų poziciją, sutampančią su EK nuomone“; 4) „<...> visi atlikti tyrimai patvirtino „Grasalvos" saugumą. Deja, Europos Komisijos ekspertai mano kitaip. Ir mūsų specialistai jiems pritaria“; 5) „<...> gamintojas neatliko būtinų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų vaisto saugumą. Pasak jo, atlikti tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingi tyrimai. Net šių tyrimų metu buvo registruota ekspertams nerimą keliančių nepageidaujamų reakcijų“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją ir gerą vardą;

2) įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovės gerą vardą ir dalykinę reputaciją žeminančius duomenis, nedelsiant išspausdinant ieškovės nurodyto turinio paneigimą adekvačiu būdu savaitraščio „Lietuvos medicinos kronika" pirmame arba antrame puslapyje tokiu pat šriftu, toje pačioje vietoje, tokio paties dydžio bei tokia pat forma, kaip buvo publikuota 2007-08-08 leidinyje:

,,2007 m. rugpjūčio 8 d. savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika" publikuotame straipsnyje ,,Kovoje dėl lietuviško vaisto lekia galvos" buvo nurodyti UAB „Sicor Biotech", kaip biotechnologinio vaistinio preparato „Grasalva" gamintojo ir platintojo, gerą vardą bei dalykinę reputaciją menkinantys teiginiai.

„Lietuvos medicinos kronika" paskleistos žinios, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paklūstant Europos Komisijos reikalavimui uždrausti vaistinį preparatą „Grasalva" rizikuojama teismais ir milijoninėmis baudomis, neatitinka tikrovės.

„Lietuvos medicinos kronika" nurodyta informacija, kad sveikatos apsaugos ministro patarėjas E. N. atstovauja UAB „Sicor Biotech", neatitinka tikrovės.

„Lietuvos medicinos kronika" paskleisti tvirtinimai, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertų pozicija vaistinio preparato „Grasalva" atžvilgiu sutampa su Europos Komisijos nuomone, neatitinka tikrovės.

„Lietuvos medicinos kronika" nurodyta informacija, kad Europos Komisijos ir Lietuvos ekspertai mano, kad vaistinio preparato „Grasalva" yra nesaugus, neatitinka tikrovės.

„Lietuvos medicinos kronika" paskleistos žinios, kad UAB „Sicor Biotech" atliko tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingus tyrimus, kurių metu buvo registruota ekspertams nerimą keliančių nepageidaujamų reakcijų, neatitinka tikrovės."

3) priteisti iš atsakovės 50 000 Lt žalą už ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimą;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu (t. 5, b. l. 48-54) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 7 021 Lt išlaidas už advokato pagalbą bei valstybei 140,85 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 66-79) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad UAB „Sicor Biotech“ (pasaulinės farmacinės kompanijos „Teva Pharmaceutical Industries Ltd“ grupės įmonė) yra vienintelė Lietuvos biotechnologinės farmacijos įmonė, kurianti ir gaminanti rekombinantinius biofarmamacinius preparatus. Ieškovė biotechnologijų srityje yra įgijusi ilgametę patirtį kaip Lietuvos taikomosios enzimologijos instituto dalis ir nuo 1970 metų pelniusi reputaciją įmonės, siūlančios Rytų Europai, tolimiesiems Rytams ir kitoms rinkoms aukštos kokybės produktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-22 nutarime Nr. 1645 „Dėl aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo“ nurodoma, jog biotechnologija yra viena iš prioritetinių pramonės sričių, reikalingų vystytis Lietuvos ekonomikai. Ieškovė yra daug investavusi į pažangiausių mokslo ir gamybos technologijų, atitinkančių ES galiojančius standartus, diegimą savo veikloje. Ieškovė taip pat yra vienintelė biotechnologinės farmacijos bendrovė Lietuvoje, atitinkanti Geros gamybos praktikos (GGP) standartus ir turinti daugiau kaip 20 metų mokslinių tyrimų patirtį. Siekiant, kad skirtos investicijos atsipirktų, ieškovei būtina atitinkamoje verslo aplinkoje išsaugoti gerą vardą. Teigiamo vertinimo esamų ir potencialių verslo partnerių ir gaminamų produktų vartotojų akyse sukūrimas ir išsaugojimas yra būtina sąlyga pritraukiant užsienio kapitalą, nuo kurio tiesiogiai priklauso bendrovės veiklos plėtra bei rezultatai. Ieškovės kolektyvo darbas taip pat buvo įvertintas Nacionalinės pažangos premija bei mokslo ir verslo partnerystės „Gyvybės medis“ apdovanojimu už sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektą medicinos mokslų srityje, per pastarąjį dešimtmetį pagerinusį į visuomenės gyvenimą ir išgarsinusį Lietuvą - už rekombinantinių biofarmacinių preparatų ir jų technologijų sukūrimą. Taigi nepriekaištinga dalykinė reputacija ieškovei, kaip biotechnologinės farmacijos įmonei, yra esminė vertybė, reikalaujanti išskirtinės apsaugos nuo bet kokių pažeidimų. Atsakovės viešai išplatinto leidžiamo savaitraščio „Lietuvos medicinos kronika" antrame puslapyje išspausdinto G. B. parengtame straipsnyje „Kovoje dėl lietuviško vaisto lekia galvos“ (t. 1, b. l. 19) aptariamas ieškovės sukurtas preparatas „Grasalva“, skirtas padėti gydyti pacientų gyvybei realų pavojų keliančias onkologines ligas. Mirtinomis ligomis sergantys pacientai dėl savo kritinės sveikatos būklės nepalyginamai jautriau reaguoja į informaciją, susijusią ne tik su vartojamų preparatų kokybe, saugumu ir efektyvumu, bet ir apskritai su juos gaminančios įmonės bei tokiai įmonei vadovaujančio ir vaistus kuriančio asmens patikimumu, toleruojamomis vertybėmis ir gėriais. Dėl šios priežasties nepriekaištingos reputacijos sukūrimas ir išlaikymas yra neatskiriama ir itin reikšminga ieškovės vykdomos veiklos dalis. Net menkiausios abejonės dėl ieškovės tinkamos veiklos sukėlimas gali nepataisomai neigiamai paveikti visuomenės ir konkrečių jos narių (pacientų, vartojančių „Grasalva“) pasitikėjimą nepriekaištinga ieškovės reputacija. Tokia informacija neišvengiamai turi ir ilgalaikes neigiamas pasekmes ieškovei, nes suformuoja įtarų pacientų požiūrį ne tik į esamų, bet ir ateityje ieškovės sukuriamų vaistinių preparatų patikimumą. Taigi dėl ieškovės vykdomos veiklos specifikos bei nepataisomų, ilgalaikių neigiamų padarinių įgytam pripažinimui bet kokios galinčios pažeisti ieškovės gerą vardą informacijos platinimas teismo turėtų būti itin griežtai vertinamas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dalykinė reputacija privalo būti ginama nustačius šių faktų visumą: (1) duomenų paskleidimo faktą (t. y. ar buvo paskleisti duomenys, ar nuomonė); (2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; (3) faktą, kad duomenys pažeidžia dalykinę reputaciją; (4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113/2007).

Dėl duomenų paskleidimo fakto

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Vertindamas, ar tam tikra paskleista informacija yra duomenys, žinia, o ne nuomonė, teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2007-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113/2007). Pagal atsakovės paskleistos informacijos kontekstą akivaizdu, jog atsakovės pranešimas vertintinas kaip duomenų, o ne asmeninės atsakovės nuomonės ar požiūrio pateikimas visuomenei. Ieškovės nuomone, teismas neanalizavo straipsnio konteksto bei pasisakymo aplinkybių. Priešingai, teismas, nuspręsdamas, ar buvo paskleisti duomenys, ar žinia, analizavo išimtinai tik konkrečius teiginius. Motyvuodamas, jog buvo paskleista nuomonė, teismas nurodė tik vienintelį teiginį: „Nuomonė pagal susiformavusią praktiką yra laikoma tada, kai skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, kurios yra susijusios su tikrais įvykiais“, tačiau visiškai nenurodė, kaip ši „susiformavusi praktika“ pritaikytina šioje civilinėje byloje, t. y. kodėl straipsnyje išdėstyti teiginiai laikomi tik mintimis apie žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia - tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai yra informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Ieškovė neginčija, kad nuomonė yra tada, kai skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tačiau teismas, pagrįsdamas savo sprendimą šiuo argumentu, visiškai neatsižvelgė į būtiną nuomonei įrodyti sąlygą - jog nuomonei tiesos kriterijai netaikomi, todėl jos atitikties tikrovei negalima ir neįmanoma patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Vadinasi, turi būti paskelbta žinia, ir tik po to - jos vertinimai. Tai, kad atsakovė paskleidė duomenis, o ne nuomonę, patvirtina faktas, kad atsakovės paskleisti teiginiai gali būti patikrinami taikant tiesos ir netiesos kriterijų - gali būti patikrinami, įrodomi, t. y. galima atsakyti, ar paskleisti duomenys atitinka tikrovę, ar ne (galima įrodyti, ar Vyriausybė rizikuoja milijoninėmis baudomis, ar ne; ar vaistui trūksta kokybei ir kt. įrodyti duomenų, ar ne; ar ieškovę atstovauja ministro patarėjas, ar ne ir t. t). Ieškovė atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovė, tiek visi tretieji asmenys teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 127, 150-172 (bei tam tikruose procesiniuose dokumentuose) visą laiką įrodinėjo straipsnyje išdėstytų teiginių teisingumą, nurodinėjo šių duomenų šaltinius, vardijo oficialius dokumentus, kurių pagrindų ir paskleidė žinias. Kitaip tariant, atsakovė ir tretieji asmenys taikė tiesos kriterijų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovei nesuprantama, kaip pirmos instancijos teismas nusprendė, jog straipsnyje išdėstyta informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius, t. y. fakto turinį atskleidžianti informacija, kurios teisingumą įrodinėjo atsakovė ir tretieji asmenys, taikydami tiesos kriterijų bei kitomis įrodymo priemonėmis, yra tik nuomonė. Teismas, nepateikdamas visiškai jokių motyvų, konstatavo, jog atsakovė <...> pirmajame teiginyje tik išreiškia nuomonę, jog neįgyvendinus EK pagrįstoje nuomonėje išreikštų reikalavimų, yra tikimybė, jog EK kreipsis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą“. Ši teismo išvada yra nesuprantama, nes ne tik kad nėra paremta jokiais teisiniais argumentais, bet ir nėra niekaip susijusi su ginčijamo sprendimo konstatuojamoje dalyje vardijamais faktais, nustatytais remiantis bylos medžiaga. Teismas, nustatęs, jog Europos Komisija kreipėsi su pagrįsta nuomone Nr. (2007)2890 dėl vaistinio preparato „Grasalva“ ir esant šį faktą patvirtinantiems oficialių valstybinių institucijų dokumentams, ir nenurodydamas jokių kitų papildomų konkretaus teiginio pobūdžiui vertinti reikšmingų motyvų, konstatavo, jog pirmasis ginčo teiginys atitinka „nuomonės“, o ne „žinios“ požymius. Faktinė aplinkybė, jog Lietuvos atžvilgiu buvo pareikšta pagrįsta nuomonė, neturi jokios juridinės reikšmės vertinant ginčo teiginio pobūdį ir jo kvalifikavimu nuomone. Kvalifikuojant konkretų ginčo teiginį kaip nuomonę, svarbios yra visai kitos faktinės bylos aplinkybės, t. y. su ginčo teiginiu bei jo publikavimu susijusios aplinkybės, ginčo teiginio reikšmė bendrame kontekste ir teiginio turinio ir pobūdžio analizė, teiginių įrodomumo, patikrinamumo vertinimas. Būtent tokias faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-113/2007), turėjo vertinti teismas. Teismas visiškai nepagrindė, kodėl pirmasis ginčo teiginys išreiškia atsakovės subjektyvų vertinimą ar komentarą, kas leistų vertinti teiginį kaip nuomonę, o ne kaip žinią. Tai, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad straipsnyje buvo išreikšta nuomonė, patvirtina ir sprendime nurodoma aplinkybė, jog vis tik „atsakovės tikslas buvo informuoti visuomenę gavus objektyvią informaciją iš suinteresuotu asmenų“. Nuomonės pagalba visuomenė neinformuojama, nuomonės pagalba visuomenei tik suteikiama teisė išklausyti kito asmens subjektyvų vertinimą apie konkretų faktą ar žinią. Kaip nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Taigi pats teismas patvirtina, jog straipsnyje buvo išdėstyti duomenys, o ne nuomonė, nes aiškiai patvirtina, jog straipsnio tikslas buvo informuoti visuomenę, t. y. atskleisti faktą. Net kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse nustatyta tvarka. Tokios nuostatos įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-193/2007). Specializuotam leidiniui (t. y. ne bulvariniam leidiniui, o leidiniui, kuris turėtų teikti ekspertinę, tikslią ir neiškreiptą, neištrauktą iš konteksto informaciją) skelbiant nuomonę, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tendencingi, iškreipti faktai, ištraukti iš konteksto duomenys ir teiginiai žeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, todėl jų pažeistos teisės turi būti ginamos pagal CK 2.24 str. Teismas visiškai nevertino, ar atsakovės paskleisti faktai nėra ištraukti iš konteksto, ar jie pateikti ne perdėm tendencingai ir t. t. Ieškovė daro išvadą, kad pranešimu siekta ne perteikti sąžiningą ir tikslią informaciją Lietuvos žmonėms ir (ar) pacientams apie vaistinį preparatą „Grasalva“, bet atvirkščiai - akcentuoti tokius dalykus, kurie kaip tik slopintų visuomenės pasitikėjimą ieškove. Akivaizdu, jog straipsnio autorius, pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonių teikiamomis galimybėmis, kryptingai siekė įtikinti visuomenę, kad ieškovė yra visiškai nepatikima farmacijos įmonė, gaminanti reikalavimų neatitinkančius vaistinius preparatus.

Dėl fakto, kad duomenys pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant apie paskleistos informacijos pobūdį, šią informaciją būtina analizuoti, atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą, bet ne vieną sakinį ar vieno sakinio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-541/2005). Ieškovės nuomone, atsakovė paskleidė negatyvius duomenis apie ieškovės sukurtą ir pagamintą vaistinį preparatą „Grasalva“, jo registravimo bei reikalavimų atitikimo aplinkybes. Vaistinis preparatas „Grasalva“ yra specifinės paskirties produktas - jis skirtas onkologinėms ligoms gydyti. Šio preparato vartotojai yra gyvybei itin pavojingus sveikatos sutrikimus turintys asmenys, t. y. tie asmenys, kuriems (dažnai net itin skubiai) reikalingi šie vaistai. Onkologiniai ligoniai dėl savo psichologinės, emocinės ar fizinės būsenos (su negalia susijęs psichologinis stresas, fizinis nuovargis ir pan.) yra nepalyginamai jautresnė visuomenės socialinė grupė nepagrįstiems teiginiams naudojamų vaistinių preparatų kokybės, saugumo ir efektyvumo atžvilgiu. Vertinant atsakovės viešai paskleistus duomenis apie minėtą vaistinį preparatą ir jų gamintoją, akivaizdu, jog jais siekta sumenkinti visuomenės pasitikinėjimą šiuo vaistu ir jų gamintoju. Šie duomenys neabejotinai skelbia, jog „Grasalva“ yra nesaugus preparatas, užregistruotas neatlikus būtinų tyrimų, yra nepageidaujamų reakcijų, ką tariamai patvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistų ir Europos Komisijos ekspertų nuomonė, nes jei jis būtų saugus ir apskritai tinkamas preparatas, ministro patarėjas negintų šių vaistų gamintojo, taip pat nebūtų „skandalo“, ir Europos Komisija nelieptų šio vaisto uždrausti. Nurodytų duomenų paskleidimas tiesiogiai įtakoja ieškovės gerą vardą vaistinių preparatų rinkoje, jos ekonominę veiklą - vaistinių preparatų pardavimus, nes niekas nenorėtų pirkti vaisto, kuris yra nesaugus ir dėl kurio Komisija ketina paduoti Lietuvą į teismą. Tokiais duomenimis padaryta neigiama įtaka ieškovės vykdomai ekonominei veiklai. Nepriekaištingas vykdomos veiklos, vaistinių produktų kokybės standartų laikymasis yra esminės ieškovės verslo vertybės, nuo kurių tinkamo išsaugojimo priklauso jos gaunamas pelnas ir kiti veiklos rezultatai. Atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias apie vieno iš ieškovės pagrindinių produktų „neteisėtumą“, daroma didelė žala teisėtiems ieškovės interesams ir dalykinei reputacijai. Diskredituojant „Grasalva“, tiesiogiai diskredituojamas ir ieškovės teigiamas vertinimas esamų ir potencialių verslo partnerių bei asmenų, vartojusių sukurtą ir gaminamą vaistinį preparatą bei apskritai visuomenės akyse. Dėl tokių duomenų paskleidimo ieškovė sulaukė daug pacientų kreipimųsi telefonu, taip pat keletą kartų raštu (t1, b. l. 23), taip pat ne kartą teko atsakinėti į labai nemalonius klausimus apie neva įmonės gaminamus „nuodus“ bei aiškintis prieš visuomenę, siekiant įrodyti, jog vaistas tikrai yra saugus ir tinkamas (t. 1, b. l. 24-26, 27). Abejotina, ar ateityje ieškovė gaus panašaus pobūdžio apdovanojimus, nes jie paprastai skiriami tik nepriekaištingos reputacijos įmonėms. Asmens dalykinė reputacija ir geras vardas laikomi pažeistais, jei „<...> pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo <...>" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-630/2004). Atsižvelgiant į atsakovės viešai išplatinto pranešimo turinį ir remiantis aukščiau nurodytais faktais, akivaizdu, jog buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Atsakovė leidžia specializuotą leidinį, kurį užsisako ir skaito tik sveikatos srityje dirbantys specialistai ir farmacijos įmonės. Jis nėra bulvarinis, todėl skaitytojai juo pasitiki labiau nei privačiais juridiniais asmenimis, norinčiais pasisakyti apie jų pačių veiklą ir (ar) gaminamą vaistą. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str. nurodoma, jog „viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo prisiimti riziką, jog paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonę, jos gaminamą vaistinį preparatą, ji privalo atlyginti tokia paskleista informacija padarytą žalą vaistinio preparato gamintojo dalykinei reputacijai. Teismas ne tik kad neatsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bet apskritai jų nevertino. Tokią išvadą ieškovė daro dėl to, kad sprendime visiškai nenurodoma, kokiu pagrindu, kuo remiantis nuspręsta, kad ginčo teiginiai „niekaip negali pažeisti ieškovės dalykinės reputacijos“. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas iš esmės nurodo tik du teiginius: nurodo, kad atsakovė išreiškė nuomonę, kuri „niekaip nepažeidžia ieškovės interesų“, tačiau nenurodo, kodėl ieškovės pateikti įrodymai dėl pasikeitusio požiūrio į ją yra atmestini ir nevertintini. Sprendime nėra jokio paaiškinimo, įvertinimo ar kitokio ieškovės ieškinyje išdėstytų teiginių paneigimo motyvavimo. Ieškovė prieštarauja motyvui, kad atsakovės teisė neatskleisti informacijos šaltinio gali būti susijusi su tokia informacija pažeidžiamos dalykinės reputacijos nebuvimu. Leidėjai atsako už viešai paskleistą informaciją, jei jie žinojo ar turėjo žinoti (bent patikrinti informacijos tikrumą) apie paskleistų duomenų neteisėtumą. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad leidėjai gali skleisti bet kokio pobūdžio melagingą informaciją ir būti dėl to nebaudžiami. Teismo argumentas, jog „ištirti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog išsakyti teiginiai niekaip nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos ir gero vardo“ yra nepagrįsti, nes teismas nenurodė, kokie įrodymai šias aplinkybes „neginčijimai patvirtina“.

Dėl fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės

Atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nes kai kurios paskleistos žinios apskritai yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo (kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paklūstant Europos Komisijos reikalavimui uždrausti vaistinį preparatą „Grasalva“, rizikuojama teismais ir milijoninėmis baudomis; kad sveikatos apsaugos ministro patarėjas E. N. atstovauja ieškovę; kad ieškovė atliko tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingus tyrimus, kurių metu buvo registruota ekspertams nerimą keliančių nepageidaujamų reakcijų). Kiti duomenys yra iškreipti, tendencingi, ištraukti iš konteksto (kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertų pozicija vaistinio preparato „Grasalva“ atžvilgiu sutampa su Europos Komisijos nuomone; kad Europos Komisijos ir Lietuvos ekspertai mano, kad vaistinio preparato „Grasalva“ yra nesaugus). CK 2.24 str. įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, t. y. įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, yra atsakovų pareiga (LAT 2006-10-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006; LAT2006-06-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-235/2006 ir kt.). Tai, jog paskleisti ginčijami duomenys neatitinka tikrovės, patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai:

1) 2006-05-21 nepriklausoma tarptautinė klinikinių tyrimų organizacija „PAREXEL Consulting, DDC Europe“ atliko Lietuvoje įregistruoto vaistinio preparato „Grasalva“ IV-ojo etapo klinikinio tyrimo galutinės ataskaitos (protokolas Nr. GCSF-IV-03, protokolo data 2003-10-29) auditą. ,,PAREXEL Consulting, DDC Europe“ savo išvadose (t. 3, b. l. 117-174) aiškiai konstatuoja, jog vaistinis preparatas „Grasalva“ yra visiškai saugus. Taigi ši ataskaita paneigia atsakovės paskleistas aplinkybes, kad ieškovė tariamai neatliko reikiamų vaisto „Grasalva“ klinikinių tyrimų arba jie buvo atlikti netinkamai. „PAREXEL Consulting, DDC Europe“ atliktu tyrimu pripažįstama, kad analizei pateiktas vaistinio preparato „Grasalva“ IV-ojo etapo klinikinio tyrimo galutinė ataskaita „tinkamai ir teisingai atspindi patvirtintą tyrimo protokolą, pateiktus duomenis ir klinikinio tyrimo rezultatus“. Toks tarptautinį pripažinimą turinčios klinikinių tyrimų organizacijos patvirtinimas sudaro pagrindą teigti, jog ginčo teiginys („<...> atlikti tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingi tyrimai“) negali būti laikomas atitinkančiu tikrovę;

2) nepriklausomo konsultanto Didžiosios Britanijos medicinos mokslų daktaro E. B. 2006-03-29 atliktoje visų turimų preparato „Grasalva“ saugumo duomenų (bioekvivalentiškumo tyrimo, periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų ir IV fazės tyrimo ataskaitos) apžvalgoje (t. 4, b. l. 23-42) taip pat konstatuojama, kad nėra „jokių įrodymų kelti didelę problemą dėl „Grasalva“ saugumo arba veiksmingumo“. Įvertinus šio vaisto rizikos ir naudos santykį, vaistas saugiai gali likti rinkoje. Taigi priešingai nei galima spręsti iš ginčo teiginio, vaisto „Grasalva“ tyrimo metu fiksuotos nepageidaujamos reakcijos nelaikomos reikšmingomis;

3) 2008-08-18 žymus Pietvakarių Vokietijos bendrojo vėžio centro profesorius Dr. J. T. H. atliko vaistinio preparato „Grasalva“ klinikinių saugumo duomenų („Grasalva" klinikinių tyrimų I fazės ataskaitos Nr. GCSF-BQL-02, „Grasalva“ klinikinių tyrimų IV fazės ataskaitos Nr. GCSF-IV-03 bei preparato „Grasalva“ periodiškai atnaujinamas saugumo protokolo Nr. 310/12/07) papildomą įvertinimą „GRASALVA“ saugumo ataskaitą (t. 4, b. l. 43-54). Šiame dokumente pateikiama išsami nepageidaujamų reiškinių, užfiksuotų vaistinio preparato „Grasalva“ klinikinių tyrimų metu, analizė. Moksliškai įvertinus „Grasalva“ klinikinių tyrimų I fazės ataskaitą Nr. GCSF-BQL-02 konstatuota, jog šio tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad vaisto ir kito registruoto bei platinamo rinkoje referentinio vaisto „Neupogen“ „saugumo profiliai yra identiški“. Išnagrinėjus „Grasalva“ klinikinių tyrimų IV fazės ataskaitoje Nr. GCSF-IV-03 užfiksuotus duomenis apie tris sunkius nepageidaujamus reiškinius, profesorius Dr. J. T. H. taip pat pripažino, jog visi trys sunkūs nepageidaujami reiškiniai negali būti laikomi tiesiogiai susijusiais būtent su vaisto „Grasalva“ naudojimu. Tokia pati išvada padaryta ir išnagrinėjus Periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo Nr. 310/12/07 (nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn.), kuriame nuo pat vaisto „Grasalva“ registracijos dienos fiksuojamos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios šiuo medikamentu gydytiems pacientams, duomenis. Atsižvelgiant į šio dokumento turinį, akivaizdu, jog vaistinio preparato „Grasalva“ klinikinių tyrimų metu užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos visiškai nesusijusios su vaistu „Grasalva“, todėl (priešingai nei ginčo teiginiuose) negali būti tiesiogiai siejamos su jo nesaugumu;

4) ieškovė pateikė raštišką Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – VVKT) patvirtinimą, jog ji, būdama atsakinga už vaistinių preparatų saugumo ir kokybės reikalavimų laikymosi kontrolę, niekada neturėjo ir iki šiol neturi jokių objektyvių duomenų, galinčių būti priežastimi suabejoti vaistinio preparato „Grasalva“ kokybe, saugumu ir efektyvumu pacientams ar galimybe būti platinamam rinkoje. Tą patį patvirtino ir medikai, naudojantys šį vaistinį preparatą gydydami pacientus;

5) 2007-08-28 Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame atsakyme į 2007-06-27 Europos Komisijos pagrįstą nuomonę (pažeidimo Nr. 2006/4895) (t. 4, b. l. 56-65) išdėstyta oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl pažeidimo Nr. 2006/4895. Šiame dokumente Sveikatos apsaugos ministerija, atstovaudama Lietuvos Respublikai, nurodo ir detaliai teisiniais argumentais pagrindžia, jog „visi <...> reikalaujami tyrimai vaistinio preparato „Grasalva“ registravimo metu buvo atlikti ir jų rezultatai bei kiti reikalingi duomenys buvo pateikti Lietuvos kompetentingoms institucijoms“ bei kad „Lietuvos Respublika neturi duomenų, jog vaistinis preparatas „Grasalva“ tapo nesaugus ir (ar) neveiksmingas, kad jis yra kitaip pavojingas pacientu sveikatai <...>“. Šis dokumentas neabejotinai leidžia spręsti apie ginčo teiginių, jog tariamai šio vaisto atžvilgiu nebuvo atlikta būtinų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų vaisto saugumą, neatitikimą tikrovei. Šis dokumentas svarbus ir tuo aspektu, jog patvirtina faktą, kad Lietuvos Respublikos oficiali pozicija dėl vaistinio preparato „Grasalva“ registracijos teisėtumo nesutampa su Europos Komisijos nuomone (kas klaidingai yra pripažinta ginčo teiginiuose). Be kita ko, prašomame prijungti dokumente išdėstyta oficiali Lietuvos Respublikos pozicija bei teisiniai argumentai dėl vaistinio preparato „Grasalva“ atitikimo Europos Sąjungos teisei yra pakankami paneigti trečiojo asmens D. S. į bylą pateiktame Europos Komisijos 2006-05-16 ieškinyje prieš Lietuvą nurodytiems teisiniams motyvams;

6.1. 2006-03-08 ieškovės atstovo raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“. Atsakovė į bylą pateikė 2006-03-08 VVKT Vaistų registracijos tarybos posėdžio protokolą (t. 3, b. l. 15-16), kuriuo buvo nutarta sustabdyti vaistinio preparato „Grasalva“ registravimo liudijimo galiojimą. Nepriklausomai nuo to, jog šis nutarimas taip niekad ir nebuvo įgyvendintas, 2006-03-08 ieškovės atstovo advokato J. G. pasirašytas raštas, adresuotas VVKT, atskleidžia, jog ieškovė dar 2005-11-21 buvo pateikusi jai „<...> argumentuotus paneigimus dėl vaistinio preparato ,,Grasalva“ neatitikimo <...> vaistų kokybės, saugumo ar efektyvumo reikalavimams";

6.2. 2005-11-21 ieškovės raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ klinikinių tyrimų ir kitos medžiagos pateikimo“ Nr. 740 (t. 4, b. l. 67-124), iš kurio turinio akivaizdu, jog detali informacija VVKT apie atliekamus poregistracinio plano saugumui ir efektyvumui užtikrinti veiksmus buvo pateikta. Dėl šios priežasties pats Vaistų registracijos tarybos 2006-03-07 posėdyje priimtas sprendimas sustabdyti vaisto „Grasalva“ registracijos liudijimo galiojimą, vadovaujantis tuo metu galiojančių Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2002-12-22 įsakymu Nr. 669, 59 p. negali būti pateisinamas, todėl laikytinas niekiniu. Vaistų registracijos tarybos sprendimai išreiškia tik kelių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojų rekomendacinės reikšmės nuomonę atitinkamu klausimu, todėl negali būti tapatinami su oficialia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pozicija vaisto „Grasalva“ registracijos teisėtumo klausimu. Faktas, kad atsakovė pirmininkavo Vaistų registracijos tarybos 2006-03-07 posėdžiui, kurio protokolą teikia į bylą, taip pat nesuteikia šio dokumento turiniui patikimumo;

6.3. 2006-06-16 ieškovės raštas Nr. 736 „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ IV fazės klinikinio tyrimo ataskaitos“ ir priedas (ieškovės atsakymai į VVKT 2006-03-23 galutinės klinikinio tyrimo ataskaitos „Atviras daugiacentris tyrimas „Grasalva“ 300 mcg/ml (filgrastimo) saugumui ir toleravimui nustatyti, pacientėms, sergančioms metastaziniu krūties vėžiu ir gydomoms chemoterapiniais vaistais“ 2006-03-23 recenzija (t. 3, b. l. 3-5), kuriais remdamasi atsakovė įrodinėja, jog vaisto „Grasalva“ atžvilgiu atlikti moksliniai tyrimai tariamai turi esminių trūkumų ir neįrodo preparato saugumo ir efektyvumo. Ieškovės atsakymuose į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-03-23 klinikinio tyrimo „Atviras daugiacentris tyrimas „Grasalva" 300 mcg/ml (filgrastimo) saugumui ir toleravimui nustatyti, pacientėms, sergančioms metastaziniu krūties vėžiu ir gydomoms chemoterapiniais vaistais“ 2006-03-23 recenziją pateikiamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos recenzijoje esančių klaidingų mokslinių išvadų paneigimas bei identifikuojami recenzijoje esantys netikslumai. Atsakymu į 2006-03-23 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos recenziją yra patvirtinama, kad atsakovės pateikti dokumentai dėl vaisto „Grasalva“ atliktų tyrimų netinkamumo yra netikslūs;

6.4. 2006-09-25 ieškovės raštas „Dėl papildomos klinikinės informacijos pateikimo vaistiniam preparatui „Grasalva“ Nr. 1007 (t. 4, b. l. 125-150), patvirtinantis, kad VVKT buvo pristatyta poregistracinio klinikinio tyrimo „Atviras daugiacentris tyrimas „Grasalva" 300 mcg/ml (filgrastimo) saugumui ir toleravimui nustatyti, pacientėms, sergančioms metastaziniu krūties vėžiu ir gydomoms chemoterapiniais vaistais“ atnaujinta galutinė ataskaita ir atnaujinta ataskaita apie gydymo metu susidarančių antikūnų kiekybinį ir kokybinį įvertinimą. Abu tyrimai pagrindė, kad „antikūnai filgrastimui nebuvo nustatyti“, o kartu ir kad 2006-03-23 VVKT recenzijoje išdėstytos pastabos dėl imunologinių antikūnų prieš tiriamąjį preparatą susidarymo yra nepagrįstos;

6.5. 2006-05-31 ieškovės raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ Nr. 684“, patvirtinantis, kad VVKT buvo pateikta ir papildoma mokslinė medžiaga (įmonės „PAREXEL Consulting, DDC Europe“ atliktos vaistinio preparato „Grasalva“ IV-ojo etapo klinikinio tyrimo galutinės ataskaitos, protokolas Nr. GCSF-IV-03, protokolo data 2003-10-29, audito ataskaita, paneigianti 2006-03-23 recenzijoje išdėstytus klaidingus faktus apie vaistinio preparato „Grasalva“ nesaugumą). Dėl išvardintų priežasčių tretiesiems asmenims D. S. ir R. J., kaip VVKT tuo metu aukštas pareigas ėjusiems tarnautojams, negalėjo būti nežinoma, jog VVKT 2006-03-23 recenzijos išvados dėl preparato „Grasalva“ atžvilgiu atliktų klinikinių tyrimų yra ydingos ir nepagrįstos;

6.6. Iš 2006-04-03 ieškovės rašto, adresuoto VVKT, akivaizdu, jog ši institucija buvo supažindinta ir su ieškovės ketinimais pavesti detaliai išanalizuoti VVKT 2006-03-23 recenziją tarptautinei mokslininkų grupei bei pateikti VVKT šių ekspertų išvadas;

6.7. 2006-06-16 ieškovės raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ Nr. 739“, atsakantis į VVKT 2006-05-31 raštą ieškovės generaliniam direktoriui V. B., į 2006-05-30 raštą „Dėl susitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje ir tolesnio „Grasalva“ registracijos galiojimo klausimo nagrinėjimo“ bei 2006-06-01 raštą „Dėl vaistinio preparato „Grasalva““, kuriais išdėstoma VVKT nuomonė dėl tariamų vaistinio preparato „Grasalva“ saugumo ir efektyvumo tyrimų trūkumų. Dokumente išsamiai, remiantis teisiniais argumentais, atskleidžiama minėtuose VVKT raštuose išdėstytos pozicijos nepagrįstumas;

6.8. 2006-07-18 ieškovės raštas „Dėl Europos Sąjungos teisės aktų taikymo vaistiniam preparatui „Grasalva“ Nr. 817“ (t. 4, b. l. 151-165), paneigiantis prie 2006-06-23 VVKT rašto Nr. R2-1.18-160 pridedamo atsakymo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui projekte įtvirtintas aplinkybes. Jame argumentuojama, jog Sveikatos apsaugos ministerija neturi kompetencijos kvestionuoti Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikiamų Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimų, o Europos Komisija nėra įgaliota priimti sprendimų (ar kitaip aiškinti) nacionaliniu būdu iki stojimo į Europos Sąjungą įregistruoto vaisto registracijos aplinkybes. Minimame dokumente taip pat išdėstomi Europos Sąjungos teisės aktų (Direktyvos 2001/83/EB ir Direktyvos 2003/63/EB) taikymo pereinamojo laikotarpio sąraše nesančio, biotechnologiniu būdu pagaminto vaistinio preparato „Grasalva“ atžvilgiu ypatumai bei argumentai, pagrindžiantys, jog vaistinis preparatas „Grasalva“ visiškai atitinka keliamus reikalavimus. Tokiu būdu dokumentas paneigia trečiojo asmens D. S. 2008-09-12 atsiliepime (t. 2, b. l. 21-19) išdėstytą poziciją, jog vaistinis preparatas „Grasalva“ tariamai pažeidžia Europos Sąjungos teisę;

6.9. 2006-05-31 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimas Nr. 8 „Dėl vaistinio preparato ,,Grasalva“ (t. 2, b. l. 40-41). Trečiasis asmuo D. S. kartu su savo atsiliepimu į bylą pateikė 2006-05-17 VVKT-bos raštą Nr. R2-1.17-8, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei D. M. (t 2, b. l. 39), kuriuo pateikia informaciją apie nepalankaus poveikio sveikatai atvejus pacientus gydant vaistiniu preparatu „Grasalva“. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad D. S. rengtame rašte konstatuota, kad „spontaninių pranešimų apie šio vaisto nepageidaujamą poveikį negauta“, kas patvirtina, kad praktikoje vaistą skiriant pacientams jokių nepageidaujamų poveikių nepastebėta. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kurio pirmininkei yra adresuotas minėtas D. S. raštas, yra nagrinėjęs vaistinio preparato „Grasalva“ atitikimo saugumo ir efektyvumo reikalavimams klausimą. Išnagrinėjęs šį atvejį ir neradęs pagrindo abejoti preparato „Grasalva“ saugumu ir efektyvumu, šis komitetas priėmė 2006-05-31 sprendimą Nr. 8 „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ (t. 2, b. l. 40-41), kuriuo nusprendė pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai tęsti diskusiją tarp ieškovės ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertų ir galutinai išspręsti vaistinio preparato „Grasalva“ registracijos klausimą. Tokiu būdu Sveikatos reikalų komiteto išvada patvirtina, jog vaistas ,,Grasalva“ atitinka keliamus saugumo reikalavimus, o kartu leidžia spręsti apie ginčo teiginių klaidingumą;

6.10. 2007-08-08 VVKT raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ saugumo bei asmeninių teiginių žiniasklaidos priemonėse“ Nr. R2-1.22-3175 ir 2008-06-20 ieškovės atviras laiškas „Dėl viešai skleidžiamos klaidinančios informacijos apie UAB „Sicor Biotech“ ir jos vaistinius preparatus“ Nr. SR-299. D. S. su atsiliepimu į bylą pateikė keturių VVKT specialistų pasirašytą 2007-08-01 atvirą laišką, kuriame nurodo, jog tariamai pristato oficialiąja VVKT poziciją vaistinio preparato „Grasalva“ atžvilgiu. Atvirame laiške prieštaraujama, jog VVKT sutinka, jog „Grasalva“ yra pakankamai ištirta ir saugi. Apie tokių teiginių neatitikimą tikrovei leidžia spręsti oficialus 2007-08-08 VVKT raštas, pasirašytas viršininko, kuriame ne tik patvirtinama, kad VVKT neturi duomenų, kurie patvirtintų, jog <...> preparatas „Grasalva" yra nesaugus", bet ir pripažįstama, jog priešingi D. S. ir R. J. teiginiai neatitinka VVKT oficialios pozicijos, ir laikytini jų asmenine nuomone. Reaguodama į viešą klaidinančių duomenų apie vaistą „Grasalva“ skleidimą, ieškovė išplatino atvirą laišką „Dėl viešai skleidžiamos klaidinančios informacijos apie UAB „Sicor Biotech“ ir jos vaistinius preparatus“ Nr. SR-299, kuriame detaliai ir argumentuotai paneigė klaidingą informaciją apie preparato registracijos neteisėtumą ar nesaugumą. Šiame laiške ieškovės pateikiami faktai įrodo VVKT darbuotojų 2007-08-01 atviro laiško teiginių neatitikimą tikrovei;

6.11. 2006-06-21 Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Nr. 4-1-2004 „Dėl vaistinio preparato „Grasalva““ (t. 4, b. l. 174), kuriame, atsakant į 2006-05-16 raštą dėl preparato „Grasalva“ registracijos aplinkybių, konstatuota, kad „tyrimo metu nenustatyta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių <...> 2003 metais registruojant vaistinį preparatą „Grasalva" <...>", bei tai, kad šalys nesutaria dėl teisės normų interpretacijos.

Tai, kad atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtina ir faktas, kad nuo vaistinio preparato „Grasalva“ įregistravimo 2003-07-02 iki šio vaistinio preparato registravimo liudijimo galiojimo pasibaigimo (liudijimai galioja 5 metus) jis nebuvo sustabdytas ar panaikintas dėl to, kad vaistas kenkia sveikatai, jo gydomasis poveikis yra nepakankamas, jo naudos ir rizikos santykis yra nepalankus ar pan. Kadangi tai nebuvo padaryta, išskyrus bandymą panaikinti registracijos liudijimą dėl to, kad to prašo Europos Komisija, bet ne dėl to, kad vaistas yra nesaugus, akivaizdu, jog faktams dėl „Grasalvos“ nesaugumo pagrįsti nėra jokių įrodymų.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvuotumo

Ieškovė nurodo, kad teismas, nevertindamas ginčo teiginių pobūdžio, nesigilindamas į jų pateikimo kontekstą bei konkretų turinį, vienareikšmiškai priskyrė ginčo teiginius atsakovės nuomonei. Atsakovės nuomonės vertinimas sprendime nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kurie leistų įvertinti, jog teismas bent analizavo „nuomonės“ ir „žinios“ esminius požymius ir, remdamasis byloje esančia medžiaga, konstatavo ginčo teiginių atitikimą vienai iš kategorijų. Teisinių motyvų bei faktinių nustatytų aplinkybių vertinimo ginčo teiginių pobūdžio vertinimo kontekste nebuvimas neginčytinai įrodo, jog ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, t. y. neatitinka formalių teismo sprendimo teisėtumo sąlygų, jį priimant buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvuotas, įtikinamas. Sprendimas ar nutartis, kurie nurodytų reikalavimų neatitinka, negali būti pripažįstami teisingumą įgyvendinančiais teismo aktais. Šios bylos aspektu yra reikšmingi įstatymų reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 str. 4 d., 331 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-562/2007). Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimu, kuriame konstatuojama, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 88-94) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

Dėl duomenų paskleidimo fakto

Dėl 1-ojo teiginio

Vertinant, ar 1-asis teiginys yra tik nuomonė, ar žinia, atkreiptinas dėmesys į jo hipotetinį pobūdį: „<...> Vyriausybė turi apsispręsti, ar <...> uždrausti <...> <...> vaistinį preparatą „ Grasalva", rizikuojant teismais ir milijoninėmis baudomis, ar įrodinėti, kad EK sprendimas yra nepagrįstas ,...>". Nors gramatiškai šis sakinys sukonstruotas esamajame laike, tačiau iš šio sakinio konteksto akivaizdu, kad semantine prasme kalbama apie hipotetinę (galimą) ateitį. Šiuo sakiniu jo autorė žurnalistė D. B. išreiškė savo nuomonę dėl galimų tolimesnių Vyriausybės veiksmų, ir tokiai nuomonei susidaryti egzistavo objektyvios priežastys: iš tiesų Europos Komisija 2007-06-27 buvo pateikusi savo pagrįstą nuomonę Nr. (K)2007)2890 dėl „Grasalva“ preparato, Vyriausybė turėjo vienokiu ar kitokiu būdu sureaguoti į pateiktą pagrįstą nuomonę. Hipotetinio teiginio apie ateities įvykius teisingumo patikrinimas teisiškai yra visiškai bereikšmis, nes asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už tokių teiginių išsipildymą ar neišsipildymą ateityje, jeigu jie visiškai nepriklauso nuo jo valios. Taigi tiesos kriterijaus taikymas šiam teiginiui patikrinti būtų ne daugiau kaip teisiškai nereikšmingas jos autorės sugebėjimų nuspėti ateitį įvertinimas.

Dėl 2-ojo teiginio

Vertinant, ar 2-aisis teiginys taip pat yra žinia, ar nuomonė, atsižvelgtina į šio teiginio stilistiką: „<...> ministro patarėjas atstovauja skandalo sūkuryje atsidūrusio preparato gamintojo interesams". Atsakovės manymu, šio teiginio autorius, panaudodamas kalbos vaizdingumo priemones, išreiškė savo nuomonę apie tai, kad ministro pirmininko pozicija dėl ginčijamos preparato registracijos yra pritarianti, palanki ieškovei, taigi atitinka ieškovės interesus. Teiginys yra išreikštas vaizdinga, hiperbolizuota kalba, ir frazė „atstovauja <...> interesams“ neatitinka teisinio atstovavimo instituto, todėl neturėtų būti su juo tapatinama, o juo labiau aiškinama negatyviąja prasme. Ieškovė, ignoruodama sakinio stilistiką, jame nepagrįstai įžvelgia negatyvias konotacijas apie tariamus ryšius su ministro patarėju, bando įteigti, kad šiuo teiginiu siekta sumenkinti visuomenės pasitikėjimą vaistu ir jo gamintoju. Atsakovės nuomone, šiuo teiginiu siekta ne sumenkinti gamintojo dalykinę reputaciją, o atspindėti, jog nuomonių dėl kilusio ginčo esama įvairių - vieni prieštarauja gamintojo pozicijai, kiti ją palaiko. Nežinia, kodėl ieškovės susiejimas su ministro patarėju užgavo ieškovę, kad net sumenkino jos dalykinę reputaciją. Tai būtų paaiškinama tik vieninteliu atveju - jeigu egzistuotų kokios nors negatyvaus pobūdžio aplinkybės, susijusios asmeniškai su ministru patarėju E. N., dėl kurių ieškovė jokiu būdu nenorėtų būti tapatinamas su juo. Atsakovei tokios aplinkybės nėra žinomos. Taigi atsakovei visiškai nesuprantama, kodėl nuomonė, kad ministro patarėjas palaiko ieškovės poziciją, turėtų kokiu nors būdu menkinti ieškovės dalykinę reputaciją. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati G. B., tokią apibendrintą nuomonę apie E. N. ji susidarė iš faktų apie E. N., viešai paskelbtų anksčiau interneto tinklalapyje, dienraščiuose, per TV, kt. Taigi šiuo teiginiu jokios naujos informacijos atsakovė nepaskelbė. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 Nutarimo Nr. 1 7 punktas). Kadangi 2-uoju teiginiu jokia nauja žinia paskelbta nebuvo, o buvo tik pateikta apibendrinta nuomonė apie jau anksčiau paskelbtas žinias, šis teiginys laikytinas nuomone, o ne žinia.

Dėl 3-iojo teiginio

Teiginys „<...> vadovavausi teisės aktais, principingai gyniau tarnybos ekspertų poziciją, sutampančią su EK nuomone" - tai trečiojo asmens R. J. nuomonė, išsakyta straipsnyje aprašomu klausimu. Ši nuomonė - R. J. subjektyvus savo paties veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, vertinimas, asmeninis įsitikinimas savo teisumu, kurį jis yra laisvas pareikšti. Šiam teiginiui patikrinti negali būti pritaikyti tiesos kriterijai, nes asmens savęs vertinimas visada yra subjektyvus, ir negali būti patikrintas jos atitikimas objektyviai tikrovei. Atsakovė pažymi, kad ieškovė savo skunde nepateikė nei vieno argumento, kodėl šis teiginys pripažintinas žinia, o ne asmens asmeniniu įsitikinimu. Atsakovė nurodo, jog, jeigu teismas nuspręstų, kad R. J. teiginyje visgi yra pateikta nauja žinia, kuri neatitinka tikrovės, už tai atsakovė, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p., neatsako.

Dėl 4-ojo teiginio

Teiginiu „<...> visi atlikti tyrimai patvirtino „Grasalvos" saugumą. Deja, Europos Komisijos ekspertai mano kitaip. Ir mūsų specialistai tam pritaria" yra išreikštos net dviejų asmenų nuomonės. Pirmoji - pačios ieškovės vadovo V. B. nuomonė, kad visi atlikti tyrimai patvirtino preparato saugumą; antroji - straipsnio autorės nuomonė, apibendrinanti oficialius faktus apie Europos Komisijos pateiktą pagrįstąją nuomonę bei kai kurių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertų nuomonę. Analogiškoje situacijoje, disponuodamas tokia pat informacija, apdairus žmogus taip pat galėjo susidaryti tokią pat ar panašią nuomonę. Taigi autorės nuomonė yra pagrįsta ir pateisinama, nes buvo paremta tikrais faktais, joje nėra paskleista jokia nauja iki tol nežinoma žinia.

Dėl 5-ojo teiginio

Straipsnyje išspausdintais teiginiais „<... gamintojas neatliko būtinų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų vaisto saugumą. Pasak jo, atlikti tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingi tyrimai. Net šių tyrimų metu buvo registruota ekspertams nerimą keliančių nepageidaujamų reakcijų" yra pateikiama D. S. asmeninė nuomonė apie atliktus preparato mokslinius tyrimus, jų apimtį, reikšmę, tyrimų metu gautas reakcijas. Ši nuomonė - D. S. prieinamų tikrų faktų subjektyvus įvertinimas, kurį jis yra laisvas pareikšti. Nuomonės susiformavimui esminę įtaką turėjo jo, kaip eksperto, profesinė patirtis. Kiek ekspertų, tiek gali būti skirtingų nuomonių dėl tyrimo apimties ir jų metu pastebėtų reakcijų, todėl patikrinti D. S. teiginius, taikant tiesos kriterijų, neįmanoma.

Dėl paskleistų nuomonių pagrindimo

Atsakovė pažymi, kad, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 18 d., nuomonė - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius; nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 apžvalgoje Nr. A2-9 pažymima, kad tuometinio CK 7, 7¹ str., Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 20 ir 21 str. draudžia skleisti kitų asmenų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, bet neriboja jų vertinimo, todėl asmens subjektyvus vertinimas, paremtas teisingu faktu, negali būti teisminio ginčo dalykas. Ieškovė nekorektiškai interpretuoja atsakovės veiksmus teismo posėdžio metu bei tam tikruose procesiniuose veiksmuose įrodinėjant straipsnyje išdėstytų teiginių teisingumą, nurodinėjant duomenų šaltinius bei oficialius dokumentus. Ieškovė nepagrįstai bando įteigti, kad tokiu būdu atsakovė pati taikė tiesos kriterijų savo teiginiams pagrįsti, neva pati pripažindama, kad visi teiginiai - ne nuomonė, o žinia. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad šiais savo veiksmais atsakovė pati sau neprieštaravo, o siekė pagrįsti faktų, kurių pagrindu susiformavo straipsnyje publikuota jo ar suinteresuotų asmenų nuomonė, teisingumą.

Dėl fakto, kad duomenys pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad autorius kryptingai siekė, pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonių teikiamomis galimybėmis, savo kaip specializuoto leidinio medicinos srityje, statusu, įtikinti visuomenę, kad ieškovė yra visiškai nepatikima farmacijos įmonė, gaminanti reikalavimus neatitinkančius vaistinius preparatus. Įvertinus visą straipsnio kontekstą, akivaizdu, kad pagrindinis siužeto „herojus“ - ne ieškovė, o buvęs VVKT viršininko pavaduotojas R. J., o pagrindinė straipsnio tema - ne ieškovės nepatikimumas, o R. J. atleidimas iš darbo. Kadangi R. J. atleidimo iš darbo priežastis susijusi su preparato „Grasalva“ registracijos klausimu, rengiant straipsnį buvo išklausytos abi pusės (ir tie, kurie neabejoja preparato registracijos teisėtumu, ir tie, kurie abejoja). Straipsnyje buvo publikuotos abiejų pusių nuomonės, vertinimai. Atsakovė pažymi, kad straipsnyje nėra paskelbta žinia, kad vaistinis preparatas R. J. išregistruotas teisėtai ar kad preparatas yra nesaugus. Straipsnyje tik pateikiami skirtingi faktai bei faktais grindžiamos skirtingos nuomonės apie vaistinio preparato uždraudimo aplinkybes. Taigi ieškovės išvada, jog straipsnio tikslas buvo įtikinti visuomenę, kad ieškovė yra nepatikima farmacijos įmonė, yra nepagrįsta. Atsakovė visiškai sutinka su teismo sprendime išdėstyta išvada, jog straipsnio autorius, pateikdamas straipsnyje išsakytas mintis, nepiktnaudžiavo savo nuomone, reikšmingas aplinkybes aprašė nešališkai, t. y. išklausęs šią problemą žinančių ar galinčių žinoti asmenų nuomonę; atsakovės veiksmai svarstant su ieškovės veikla susijusias aplinkybes dėl vaistų „Grasalva“ registracijos, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, viešai apie tai informuojant leidinyje, yra sąžiningi, nepažeidžiantys ieškovės, kaip juridinio asmens dalykinės reputacijos. Atsakovė pritaria teismo nuomonei, jog atsakovė teiginiuose, kuriuos ieškovė prašo paneigti, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyto teisės atskleisti informaciją ribų.

Dėl fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės

Atsakovė teigia, kad ieškovės nurodomi rašytiniai įrodymai Nr. 1 ir 2 yra nepriklausomų ekspertų kompetentingos nuomonės apie preparato „Grasalva“ patikimumą. Įrodymas Nr. 3 2008-08-18 žymaus profesoriaus Dr. J. T. H. papildomas įvertinimas taip pat yra eksperto pagrįsta nuomonė apie preparatą (beje, ji pareikšta praėjus daugiau kaip metams po straipsnio publikavimo). Ieškovės nurodyti rašytiniai įrodymai Nr. 4 ir 5 laikytini tik valstybės institucijų oficialia nuomone, o ne absoliučia tiesa, galinčia tarnauti straipsnio teiginių tiesos nustatymo kriterijumi, nes šie oficialūs raštai Europos Komisijos vis teik neįtikino preparato „Grasalva“ registracijos teisėtumu. Visi ieškovės rašytiniai įrodymai Nr. 6.1.-6.8 yra ieškovės raštai, kuriuose išreiškiama jos subjektyvi pozicija, nuomonė, pagrįsta jos pačios nuožiūra pasirinktais faktais. Rašytinis įrodymas Nr. 6.10 2007-08-08 raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ saugumo bei asmeninių teiginių žiniasklaidos priemonėse“ patvirtina 2007-08-08 buvusią VVKT oficialią nuomonę apie preparatą, tačiau tuo pačiu pripažįsta esant VVKT darbuotojų, kurių asmeninė nuomonė nesutampa su oficialia VVKT (arba jos vadovės) nuomone. Taigi šis VVKT raštas papildomai įrodo, kad 4-tas teiginys yra pagrįsta asmeninė dr. D. S. nuomonė. Nurodytas rašytinis įrodymas Nr. 6.11 yra apskritai nesusiję su šia byla ir neturi joje jokios įrodomosios reikšmės, nes nei vienas iš 5 teiginių, kuriuos ieškovė prašo paneigti, nėra susijęs kokia nors galima korupcija 2003 metais registruojant vaistinį preparatą. Ieškovė skunde išreiškia savo nuomonę, kad paskleistų duomenų neatitikimą tikrovei patvirtina jau vien tas faktas, kad nuo vaistinio preparato „Grasalva“ įregistravimo dienos (2003-07-02) iki šio vaistinio preparato galiojimo pasibaigimo (liudijimai galioja 5 metus) liudijimo galiojimas nebuvo sustabdytas ar panaikintas. Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad diskusija dėl preparato „Grasalva“ registracijos valstybės institucijose buvo kilusi dar 2006 m. EK 2007-06-27 oficialiai pateikė pagrįstą nuomonę Nr. K(2007)2890 dėl preparato registracijos neatitikimo Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimams. Dėl EK pateiktos pagrįstos nuomonės „Grasalva“ preparato registracijos klausimas vėl tapo aktualia tema ne tik VVKT, bet ir kitose valstybės institucijose bei žiniasklaidos priemonėse. Nuomonių ir vertinimų dėl preparato registracijos būta prieštaringų, nes visi asmenys, atsidūrę preparato registracijos klausimo svarstymo sūkuryje, disponuodami savo kompetencijos ribose bei viešai prieinamais faktais, vadovaudamiesi kiekvienas savo vidiniu įsitikinimu, turėjo pakankamą pagrindą susidaryti labai skirtingas nuomones. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant ieškovės pateikto ilgo rašytinių įrodymų sąrašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vis tiek nesugebėjo įrodyti Europos Komisijai preparato „Grasalva“ registracijos teisėtumo ir išsklaidyti jos pagrįstoje nuomonėje išdėstytas abejones. Taigi nepaisant visų šių įrodymų, kurie neva patvirtina preparato registracijos teisėtumą, Europos Komisija 2008-07-29 visgi pareiškė ieškinį prieš Lietuvą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui (Byla C-350/08; šaltinis-Europos Bendrijų Teisingumo Teismo internetinis tinklalapis). Savo ieškinyje Europos Komisija reikalauja pripažinti, kad Lietuvos Respublika, palikusi galioti nacionalinį leidimą prekiauti vaistu „Grasalva“ po įstojimo į Europos Sąjungą, neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Bendrijos teisės aktus. Ieškinį Europos Komisija grindžia keliais argumentais, tarp jų ir tuo, kad „Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos yra pačios patvirtinusios, kad vaisto „Grasalva“ dokumentuose nėra ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenų, pateiktų pagal Direktyvos 2001/83/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB, I priedo III dalies 4 skirsnį, dėl vaisto „Grasalva“ atitikimo saugumo ir veiksmingumo reikalavimams, taikomiems panašiems biologiniams vaistams“. Nors ir netiesiogiai, tačiau būtent Europos Komisija dėl savo pagrįstos nuomonės pateikimo yra pagrindinė konflikto, kilusio tarp ieškovės ir VVKT bei jos ekspertų, „kaltininkė“. Todėl stebėtina, kodėl ieškovė, būdama įsitikinusi savo preparato registracijos teisėtumu, nepaduoda į teismą pačios Europos Komisijos dėl neva tikrovės neatitinkančių faktų paneigimo ir žalos dėl pažeistos dalykinės reputacijos. Pats faktas, kad Europos Komisija abejoja preparato registracijos teisėtumu, tvirtina, kad preparatas neatitinka visų galiojančių Bendrijos teisės aktais panašiems biologiniams vaistams nustatytų saugumo ir veiksmingumo reikalavimų, bet kuriam asmeniui, ne tik tos srities ekspertui, sudarytų pakankamą pagrindą suabejoti šiuo preparatu. Todėl šios bylos inicijavimas - ne kas kita kaip neteisėtas asmenų persekiojimas už jų išsakytą nuomonę ir įsitikinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., įtvirtinantys asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laivai reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo1998-05-15 Senato nutarimas Nr. 1, 7 punktas).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvuotumo

Atsakovės nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl pagrindo jį panaikinti nėra.

Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, kolegija patikrino ir tai, ar nėra CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), kurių kolegija nenustatė.

Byloje nustatyta, jog vaistinis preparatas ,,Grasalva“, kurio gamintojas yra ieškovė, Lietuvos valstybiniame vaistų registre buvo įregistruotas 2003-07-02. Europos Bendrijų Komisija kreipėsi į Lietuvą dėl vaistinio preparato „Grasalva“ su 2007-06-27 pagrįsta nuomone Nr. K(2007)2890 dėl pažeidimo Nr. 2006/4895 (Dėl leidimo prekiauti Bendrijos teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu vaistu palikimo galioti įstojus į ES).

Atsakovė dienraštyje „Lietuvos medicinos kronika“ skyriuje „Nuomonės“ 2007-08-08 išspausdino straipsnį „Kovoje dėl lietuviško vaisto lekia galvos“ (t. 1, b. l. 19), kurio penki teiginiai, ieškovės nuomone, pažeidžia jos, kaip vaistinio preparato „Grasalva“ gamintojos bei platintojos, dalykinę reputaciją bei gerą vardą, todėl ieškovė prašo paneigti šiuos duomenis ir atlyginti jai padarytą žalą.

Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas (CK 2.24 str.). Sprendžiant civilinėje byloje kilusį ginčą svarbu nustatyti, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 18 d., nuomonė - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius; nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 apžvalgoje Nr. A2-9 nurodoma, jog tuo metu galiojusio CK 7, 7¹ str., Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 20 ir 21 str. draudžia skleisti kitų asmenų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, bet neriboja jų vertinimo, todėl asmens subjektyvus vertinimas, paremtas teisingu faktu, negali būti teisminio ginčo dalykas.

Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog atsakovė, proceso metu įrodinėdama straipsnyje išdėstytų teiginių teisingumą, nurodydama duomenų šaltinius bei oficialius dokumentus, tokiu būdu pati taikė tiesos kriterijų savo teiginiams pagrįsti, neva pati pripažindama, kad visi teiginiai - ne nuomonė, o žinia. Pripažintina, kad šiais savo veiksmais atsakovė pati sau neprieštaravo, o tik siekė pagrįsti faktų, kurių pagrindu susiformavo straipsnyje publikuota jo ar suinteresuotų asmenų nuomonė, teisingumą.

Dėl duomenų paskleidimo fakto

Dėl 1-ojo teiginio

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė straipsnio pirmame teiginyje „<...> Vyriausybė turi apsispręsti, ar <...> uždrausti <...> <...> vaistinį preparatą „Grasalva", rizikuojant teismais ir milijoninėmis baudomis, ar įrodinėti, kad EK sprendimas yra nepagrįstas ,...>" išreiškė nuomonę, jog neįgyvendinus EK pagrįstoje nuomonėje išreikštų reikalavimų, yra tikimybė, jog EK kreipsis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą. Teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais (Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos 2008-08-12 dienos raštas ir priedai prie jo (t. 2, b. l. 54-72)), kurie patvirtina, jog Europos Bendrijų Komisija kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai.

Kolegija pritaria atsakovės atsiliepime išsakytam argumentui, jog, vertinant, ar 1-asis teiginys yra tik nuomonė, ar žinia, atkreiptinas dėmesys į jo hipotetinį pobūdį. Nors gramatiškai šis sakinys sukonstruotas esamajame laike, tačiau iš šio sakinio konteksto akivaizdu, kad semantine prasme kalbama apie hipotetinę (galimą) ateitį. Šiuo sakiniu jo autorė žurnalistė D. B. išreiškė savo nuomonę dėl galimų tolimesnių Vyriausybės veiksmų, ir tokiai nuomonei susidaryti egzistavo objektyvios priežastys: iš tiesų Europos Komisija 2007-06-27 buvo pateikusi savo pagrįstą nuomonę Nr. (K)2007)2890 dėl „Grasalva“ preparato, o Vyriausybė turėjo į tai vienokiu ar kitokiu būdu sureaguoti. Hipotetinio teiginio apie ateities įvykius teisingumo patikrinimas teisiškai yra visiškai bereikšmis, nes asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už tokių teiginių išsipildymą ar neišsipildymą ateityje, jeigu jie visiškai nepriklauso nuo jo valios, o tiesos kriterijaus taikymas šiam teiginiui patikrinti būtų ne daugiau kaip teisiškai nereikšmingas jos autorės sugebėjimų nuspėti ateitį įvertinimas.

Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog atsakovės išdėstyta nuomonė šiame teiginyje yra susijusi su tikrais įvykiais, išsakyta nuomonė nėra niekaip susijusi su vaisto saugumu ir patikimumu, nuomonė išsakyta dėl Europos B. K. pagrįstos nuomonės, ir ji niekaip negali pažeisti ieškovės dalykinės reputacijos.

Dėl 2-ojo teiginio

Apylinkės teismas nustatė, kad jog teiginys ,,<... >ministro patarėjas atstovauja skandalo sūkuryje atsidūrusio preparato gamintojo interesams“ yra atsakovės nuomonė, kuri niekaip nepažeidžia ieškovės interesų, nes atsakovė turi teisę pasinaudoti Visuomenės informavimo įstatymo 8 str., suteikiančiu teisę žurnalistui neatskleisti informacijos šaltinio. Atsakovė šiame teiginyje pasinaudojo trečiojo asmens R. J. nuomone, kuri, teismo nuomone, niekaip nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos bei gero vardo.

Vertindama, ar šis teiginys yra žinia, ar nuomonė, kolegija atsižvelgia į šio teiginio stilistiką. Kolegijos nuomone, šio teiginio autorius, panaudodamas kalbos vaizdingumo priemones, išreiškė savo nuomonę apie tai, kad ministro patarėjo pozicija dėl ginčijamos preparato registracijos yra pritarianti, palanki ieškovei ir dėl to atitinkanti ieškovės interesus. Teiginys yra išreikštas vaizdinga, hiperbolizuota kalba, dėl ko frazė „atstovauja <...> interesams“, kolegijos nuomone, negali būti tapatinama su teisiniu atstovavimo institutu, o juo labiau aiškinama negatyviąja prasme. Ieškovė, ignoruodama sakinio stilistiką, jame nepagrįstai įžvelgia kaltinimą neteisėtais ryšiais su ministro patarėju. Teismo nuomone, šiuo teiginiu siekta atspindėti, jog nuomonių dėl kilusio ginčo esama įvairių - vieni prieštarauja gamintojo pozicijai, kiti ją palaiko. Kolegijai nesuprantama, kodėl ieškovės susiejimas su ministro patarėju bei tai, kad jis palaiko ieškovės poziciją, galėjo sumenkinti jos dalykinę reputaciją. Kolegija pritaria atsakovei, kad tai būtų paaiškinama tik vieninteliu atveju - jeigu egzistuotų kokios nors negatyvaus pobūdžio aplinkybės (kurios byloje nėra atskleistos), susijusios asmeniškai su ministru patarėju E. N., dėl kurių ieškovė jokiu būdu nenorėtų būti tapatinama su juo. G. B. paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, jog tokią apibendrintą nuomonę apie E. N. ji susidarė iš faktų apie E. N., viešai paskelbtų anksčiau interneto tinklalapyje, dienraščiuose, per TV ir kt. Taigi šiuo teiginiu jokios naujos informacijos atsakovė nepaskelbė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 Nutarimo Nr. 1 7 punktas). Kadangi 2-uoju teiginiu jokia nauja žinia paskelbta nebuvo, o buvo tik pateikta apibendrinta nuomonė apie jau anksčiau paskelbtas žinias, pripažintina, kad vien dėl šios priežasties šį teiginį pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuomone, o ne žinia.

Dėl 3-iojo, 4-ojo ir 5-ojo teiginių

Apylinkės teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai dėl pirmojo teiginio patvirtina, jog atsakovė trečiame, ketvirtame ir penktame teiginiuose išsakė nuomonę, susidarytą išklausius asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius šiame ginče. Teismas pažymėjo, jog atsakovė savo straipsnyje išsakė ir pačios ieškovės nuomonę dėl vaistų „Grasalva“ papildomų tyrimų atlikimo, kuri jau buvo išsakyta Europos Komisijos pagrįstoje ir oficialioje nuomonėje.

3-čiais teiginys „<...> vadovavausi teisės aktais, principingai gyniau tarnybos ekspertų poziciją, sutampančią su EK nuomone" - tai straipsnyje aprašomu klausimu išsakyta trečiojo asmens R. J. nuomonė, kuri yra R. J. subjektyvus savo paties veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas iš darbo, vertinimas, asmeninis įsitikinimas savo teisumu, kurį jis gali reikšti laisvai. Šiam teiginiui patikrinti negali būti pritaikyti tiesos kriterijai, nes asmens savęs vertinimas visada yra subjektyvus, ir jos atitikimas objektyvią tikrovę negali būti patikrintas. Pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, kodėl šis teiginys pripažintinas žinia, o ne asmeniniu įsitikinimu. Be to, netgi jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog R. J. teiginyje visgi buvo pateikta nauja žinia, neatitinkanti tikrovės, už tai atsakovė, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p., neatsako.

Kolegija taip pat pritaria atsakovės atsiliepimo argumentui, jog 4-uoju teiginiu „<...> visi atlikti tyrimai patvirtino „Grasalvos" saugumą. Deja, Europos Komisijos ekspertai mano kitaip. Ir mūsų specialistai tam pritaria" yra išreikštos net dviejų asmenų nuomonės: pirmoji - pačios ieškovės vadovo V. B. nuomonė, kad visi atlikti tyrimai patvirtino preparato saugumą; antroji - straipsnio autorės nuomonė, apibendrinanti oficialius faktus apie Europos Komisijos pateiktą pagrįstąją nuomonę bei kai kurių VVKT ekspertų nuomonę. Kolegijos nuomone, straipsnio autorės nuomonė yra pagrįsta ir pateisinama, nes paremta tikrais faktais, joje nėra paskleista jokia nauja iki tol nežinoma žinia, o analogiškoje situacijoje, disponuodamas tokia pat informacija, bet kuris kitas asmuo taip pat galėjo susidaryti panašią nuomonę.

Straipsnio 5-uoju teiginiu „<... gamintojas neatliko būtinų klinikinių tyrimų, kurie įrodytų vaisto saugumą. Pasak jo, atlikti tik labai mažos apimties, moksliškai nereikšmingi tyrimai. Net šių tyrimų metu buvo registruota ekspertams nerimą keliančių nepageidaujamų reakcijų" yra pateikiama D. S. asmeninė nuomonė apie atliktus preparato mokslinius tyrimus, jų apimtį, reikšmę, tyrimų metu gautas reakcijas. Ši nuomonė – tai D. S. prieinamų tikrų faktų subjektyvus įvertinimas, kurį jis, kolegijos nuomone, gali reikšti laisvai. Nuomonei susiformuoti esminę įtaką turėjo jo, kaip eksperto, profesinė patirtis. Kiek ekspertų, tiek gali būti skirtingų nuomonių dėl tyrimo apimties ir jų metu pastebėtų reakcijų, todėl patikrinti D. S. teiginius, taikant tiesos kriterijų, neįmanoma.

Dėl fakto, kad duomenys pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją

Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog išsakyti teiginiai niekaip nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos ir gero vardo, nes atsakovė savo leidinyje išsakė nuomonę dėl vaistinio preparato „Grasalva“ registracijos, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog atsakovė veikė sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teise skleisti informaciją. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (straipsniai leidinyje „Lietuvos rytas“ (t. 2, b. l. 76-82), dienraštyje „Kauno diena“ (t. 2, b. l. 85-86), nustatė, kad straipsnis nebuvo spausdinamas spontaniškai, tretysis asmuo G. B. rinko informaciją iš įvairių šaltinių, apklausė visas straipsnio tema suinteresuotas šalis. Nustatyta, jog atsakovė siekė ne paskleisti neatitinkančius tikrovės ir žeminančius gerą vardą duomenis apie ieškovę, bet informuoti visuomenę gavus objektyvią informaciją iš suinteresuotų asmenų. Straipsnio autorius, pateikdamas straipsnyje išsakytas mintis, nepiktnaudžiavo savo nuomone, reikšmingas aplinkybes aprašė nešališkai, t. y. išklausęs šią problemą žinančių ar galinčių žinoti asmenų nuomones. Kolegija taip pat pripažįsta, kad atsakovės veiksmai, vertinant su ieškovės veikla susijusias aplinkybes dėl vaistų „Grasalva“ registracijos, viešai apie tai informuojant leidinyje, yra sąžiningi, nepažeidžiantys ieškovės, kaip juridinio asmens, dalykinės reputacijos. Pripažintina, jog atsakovė teiginiuose, kuriuos paneigti prašo ieškovė, neperžengė Konstitucijos 25 str. nustatytos teisės skleisti informaciją, ribų.

Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, jog straipsnio autorius, pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonių teikiamomis galimybėmis bei savo kaip specializuoto leidinio medicinos srityje statusu, kryptingai siekė įtikinti visuomenę, kad ieškovė yra visiškai nepatikima farmacijos įmonė, gaminanti reikalavimų neatitinkančius vaistinius preparatus. Kolegija, įvertinusi visą straipsnio kontekstą, konstatuoja, jog pagrindinė straipsnio tema - ne ieškovės nepatikimumas, o buvusio VVKT viršininko pavaduotojo R. J., kuris ir yra pagrindinis siužeto „herojus“, atleidimas iš darbo. Kadangi R. J. atleidimo iš darbo priežastis buvo susijusi su preparato „Grasalva“ registracijos klausimu, natūralu, kad rengiant straipsnį buvo išklausytos abi pusės (ir tie, kurie neabejoja preparato registracijos teisėtumu, ir tie, kurie abejoja). Straipsnyje buvo publikuotos abiejų pusių nuomonės, vertinimai. Straipsnyje nėra paskelbta žinia, kad vaistinis preparatas R. J. išregistruotas teisėtai ar kad preparatas yra nesaugus. Straipsnyje tik pateikiami skirtingi faktai bei faktais grindžiamos skirtingos nuomonės apie vaistinio preparato uždraudimo aplinkybes. Taigi ieškovės išvada, jog straipsnio tikslas buvo įtikinti visuomenę, kad ieškovė yra nepatikima farmacijos įmonė, yra nepagrįsta.

Dėl fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės

Kadangi visais 5 teiginiais buvo paskleistos ne žinios, o nuomonės, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl vaisto „Grasalva“ saugumo ir patikimumo, t. y. įrodymų, neva patvirtinančių, jog atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Tačiau, netgi jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, jog kažkurie iš nurodytų teiginių yra ne nuomonės, o žinios (tik kuomet atsakovei atsirastų pareiga įrodyti paskleistų duomenų atitikimą tikrovę), kolegija pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytiems prieštaravimams dėl apeliaciniame skunde išvardintų įrodymų. Rašytiniai įrodymai Nr. 1 ir Nr. 2 – tai nepriklausomų ekspertų kompetentingos nuomonės apie preparato „Grasalva“ patikimumą. Įrodymas Nr. 3 (2008-08-18 žymaus profesoriaus Dr. J. T. H. papildomas įvertinimas) taip pat yra eksperto pagrįsta nuomonė apie preparatą (beje, ji pareikšta praėjus daugiau kaip metams po straipsnio publikavimo). Įrodymai Nr. 4 ir 5 laikytini tik valstybės institucijų oficialia nuomone, o ne absoliučia tiesa, galinčia tarnauti straipsnio teiginių tiesos nustatymo kriterijumi, nes šie oficialūs raštai Europos Komisijos vis teik neįtikino preparato „Grasalva“ registracijos teisėtumu. Įrodymai Nr. 6.1-6.8 – tai ieškovės raštai, kuriuose išreiškiama jos subjektyvi pozicija, nuomonė, pagrįsta jos pačios nuožiūra pasirinktais faktais. Įrodymas Nr. 6.10 (2007-08-08 raštas „Dėl vaistinio preparato „Grasalva“ saugumo bei asmeninių teiginių žiniasklaidos priemonėse“) patvirtina 2007-08-08 buvusią VVKT oficialią nuomonę apie preparatą, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog esama VVKT darbuotojų, kurių asmeninė nuomonė nesutampa su oficialia VVKT (arba jos vadovės) nuomone. Taigi šis VVKT raštas papildomai įrodo, kad 4-tas teiginys yra pagrįsta asmeninė dr. D. S. nuomonė. Įrodymas Nr. 6.11 yra apskritai nesusijęs su šia byla ir neturi joje jokios įrodomosios reikšmės, nes nei vienas iš 5 teiginių, kuriuos ieškovė prašo paneigti, nėra susijęs kokia nors galima korupcija 2003 metais registruojant vaistinį preparatą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog paskleistų duomenų neatitikimą su tikrove patvirtina jau vien tas faktas, kad nuo vaistinio preparato „Grasalva“ įregistravimo dienos (2003-07-02) iki šio vaistinio preparato galiojimo pasibaigimo (liudijimai galioja 5 metus) liudijimo galiojimas nebuvo sustabdytas ar panaikintas. Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad diskusija dėl preparato „Grasalva“ registracijos valstybės institucijose buvo kilusi dar 2006 metais. Europos Bendrijų Komisijai 2007-06-27 oficialiai pateikus pagrįstą nuomonę Nr. K(2007)2890 dėl preparato registracijos neatitikimo su Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimais, „Grasalva“ preparato registracijos klausimas vėl tapo aktualia tema ne tik VVKT, bet ir kitose valstybės institucijose bei žiniasklaidos priemonėse. Asmenys, atsidūrę preparato registracijos klausimo svarstymo sūkuryje, disponuodami savo kompetencijos ribose bei viešai prieinamais faktais, vadovaudamiesi kiekvienas savo vidiniu įsitikinimu, kolegijos nuomone, turėjo pakankamą pagrindą susidaryti labai skirtingas nuomones. Pažymėtina, kad nepaisant ieškovės pateikto ilgo rašytinių įrodymų sąrašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vis tiek nesugebėjo įrodyti Europos Komisijai preparato „Grasalva“ registracijos teisėtumo ir išsklaidyti jos pagrįstoje nuomonėje išdėstytas abejones, o Europos Komisija 2008-07-29 visgi pareiškė ieškinį prieš Lietuvą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui (Byla C-350/08; šaltinis - Europos Bendrijų Teisingumo Teismo internetinis tinklalapis). Savo ieškinyje Europos Komisija reikalauja pripažinti, kad Lietuvos Respublika, palikusi galioti nacionalinį leidimą prekiauti vaistu „Grasalva“ po įstojimo į Europos Sąjungą, neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Bendrijos teisės aktus. Ieškinį Europos Komisija grindžia keliais argumentais, tarp jų ir tuo, kad „Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos yra pačios patvirtinusios, kad vaisto „Grasalva“ dokumentuose nėra ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenų, pateiktų pagal Direktyvos 2001/83/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB, I priedo III dalies 4 skirsnį, dėl vaisto „Grasalva“ atitikimo saugumo ir veiksmingumo reikalavimams, taikomiems panašiems biologiniams vaistams“. Pats faktas, kad Europos Bendrijų Komisija abejoja preparato registracijos teisėtumu, kolegijos nuomone, bet kuriam asmeniui, ne tik tos srities ekspertui, sudarytų pakankamą pagrindą suabejoti šiuo preparatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., įtvirtinantys asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo1998-05-15 Senato nutarimas Nr. 1, 7 punktas).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvuotumo

Apeliantės nuomone, apylinkės teismas, nevertindamas ginčo teiginių pobūdžio, nesigilindamas į jų pateikimo kontekstą bei konkretų turinį, vienareikšmiškai priskyrė ginčo teiginius atsakovės nuomonei ir tokiu būdu priėmė nemotyvuotą sprendimą. Kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui visiškai nepritaria. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma yra nurodyta ir teismo nustatytos aplinkybės; ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės pateiktus įrodymus arba jų nevertino; ir įstatymai bei kiti teisės aktai ir kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 str. 4 d., 331 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-562/2007).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.