Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 33 kartus, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2023 m. gruodžio 13 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2024 m. gegužės 10 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) galutine 30 parų arešto bausme;

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos 25 parų arešto bausmės dalis ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė laikant, kad galutinė subendrinta bausmė atlikta;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 16 vaizdo įrašų. Vaizdo įraše, pavadinimu „01. Įeina“ užfiksuotas į parduotuvę įeinantis vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos kepurę su snapeliu ir baltos spalvos piešiniu, yra apsirengęs juodos spalvos džemperiu su kapišonu (priekyje kairėje pusėje ties krūtine baltos spalvos juosta, dešinėje rankovės pusėje baltos spalvos juosta, kairėje rankovės pusėje baltos spalvos linija ir baltos spalvos užtrauktukas), pilkos spalvos palaidinę su užtrauktuku, mėlynos spalvos džinsais, avi juodos spalvos sportbačius, dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą. Vaizdo įraše, pavadinimu „02. Paima krepšelį“ užfiksuota, kaip aprašytas vyras pasiima pilkos spalvos krepšelį ant ratukų ir nueina. Vaizdo įraše, pavadinimu „03. Paima svarmenis“, matyt, kad kurį laiką stovėjo prie ekspozicijos stendo, vėliau paėmė iš jo žalios spalvos svarmenis ir įsidėjo į pilkos spalvos krepšelį. Vaizdo įraše, pavadinimu „04. Įsideda darbo rūbą (vėliau paliko salėje)“, matyti, kaip minėtas vyras paėmė juodos spalvos drabužį ir įsidėjo jį į krepšelį. Vaizdo įraše, pavadinimu „05. Įsideda įrankį“, matyti, kaip vyras priėjo prie lentynų, paėmė geltonos spalvos pakuotę ir įsidėjo ją į pilkos spalvos pirkinių krepšelį. Vaizdo įraše, pavadinimu „06. Galimai išima iš pakuotės“, matyti, kaip vyras pilkos spalvos pirkinių krepšelį įveža į tuščią erdvę, esančią tarp ekspozicijų, atsitupia ir kažką daro. Vėliau jis išeina iš tuščios erdvės ir vaizdo įraše, pavadinimu „07. Palieka įrankį plytelėse“, matyti, kaip vyras, su pilkos spalvos krepšeliu, ateina prie prekių ekspozicijos, sustoja, kaire ranka pasiima telefoną ir kalba juo. Kalbėdamas telefonu jis pasilenkia, išsitraukia prekę iš krepšelio ir kažką daro. Vėliau jis atsistoja ir su pirkinių krepšiu nueina tolyn. Vėliau, vaizdo įraše, pavadinimu „08. Palieka pakuotę“, matyti, kaip į skyrių atėjęs vyras su pilkos spalvos pirkinių krepšeliu iš jo ištraukia geltonos spalvos pakuotę ir padeda į lentyną. Įraše, pavadinimu „09. Palieka darbo rūbą“, matyti, kaip vyras sugrįžta atgal į tą vietą, iš kurios jis buvo paėmęs šią prekę ir padeda ją atgal į vietą bei nueina, įraše „10. Nusirengia striukę“ matyti, kaip vyras su pilkos spalvos pirkinių krepšeliu sustoja, nusirengia juodos spalvos džemperį ir įsideda jį į krepšelį bei įraše, pavadinimu „11. Išeina pro kasas“ fiksuota, kaip prie kasų prieina vyras su pilkos spalvos pirkinių krepšiu, iš jo pasiima savo juodos spalvos džemperį ir pro kasas išeina iš parduotuvės. Tuomet, įraše, pavadinimu „12. Įeina 2 kartą“ į parduotuvę sugrįžta per kasas, dešinėje rankoje laikydamas juodos spalvos džemperį. Vaizdo įraše pavadinimu „13. Paima įrankį, paslepia striukėje“ matyti, kaip vyras, vietoje, kurioje prieš tai buvo pasilenkęs po ekspozicija, vėl pasilenkia po ja, dešine ranka laiko juodos spalvos džemperį, o kaire ranka kažką daro, vis judina džemperį. Po to jis atsistoja, kurį laiko pavaikšto po skyrių ir įraše, pavadinimu „14. Išeina pro kasas“ matyti, kaip pro jas išeina. Vyrui išėjus, vaizdo įraše, pavadinimu „15. Rasta pakuote“ matyti, kaip į šį skyrių atėjo darbuotoja, apžiūrėjo geltonos spalvos pakuotę, vieną iš jų paėmė ir įraše, pavadinimu „16. Apžiūrima pakuotė“ užfiksuota, atėjo į apsaugos kambarį, ją perdavė kolegai, atidarius pakuotę matyti žalios spalvos svarmenys. Sudaryta fotolentelė (b. l. 27-28, 36-40).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 13 vaizdo įrašų. Vaizdo įraše pavadinimu „01. Įeina“ matyti, kaip į parduotuvę įeina vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos kepurę su snapeliu ir baltos spalvos piešiniu, yra apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su kairėje krūtinės pusėje esančiu baltos spalvos piešiniu bei baltos spalvos linija kairės pusės rankovėje, tamsios spalvos kelnes, dėvi juodai baltus sportbačius. Kairėje rankoje matomas tamsios spalvos laikrodis, dešinėje rankoje laikomas juodos spalvos džemperis. Įėjęs į parduotuvę vyras pasiima pilkos spalvos pirkinių krepšelį ir nueina tolyn. Atėjus į kitą parduotuvės skyrių, įraše pavadinimu „02. Paima svarmenis įsideda į krepšelį“ matyti, atsiduria prie lentynų ir apžiūrinėja prekes, vėliau paima iš ekspozicijos svarmenis ir įsideda į pilkos spalvos pirkinių krepšelį, pastoviniuoja ir nueina. Vaizdo įraše pavadinimu „03. Įsideda striukę į krepšelį“ užfiksuota, kaip vyras eina pagrindiniu praėjimu, laikydamas pirkinių krepšelį. Vėliau, įraše „04. Paima įrankį įsideda į krepšelį“ matyti prie lentynų priėjęs vyras, kuris paima geltonos spalvos pakuotę ir įsideda ją į pilkos spalvos pirkinių krepšelį ir nueina. Kitame įraše, pavadinimu „05. Uždengia įrankį striuke.mp4“ matyti, kaip vyras prieina prie lentynos su pilkos spalvos pirkinių krepšeliu. Jis pasilenkia, uždengia geltonos spalvos pakuotę su juodu džemperiu, pasikelia ir nueina. Įraše, pavadinimu „06. Galimai išima iš pakuotės“ užfiksuota, kaip vyras pilkos spalvos pirkinių krepšelį įveža į tuščią erdvę, esančią tarp ekspozicijų, atsitupia ir kažką daro. Vėliau atsistoja ir nueina. Toliau, įraše „07. Palieka įrankį plytelėse“ matyti, kaip vyras ateina prie prekių ekspozicijos, pasilenkia, išsitraukia prekę iš krepšelio ir kažką daro. Vėliau jis atsistoja ir su pirkinių krepšiu nueina. Įraše „08. Palieka tuščia pakuotę.mp4“ matyti, kaip į skyrių atėjęs vyras su pilkos spalvos pirkinių krepšeliu iš jo ištraukia geltonos spalvos pakuotę ir padeda į lentyną, nueina. Vaizdo įraše, pavadinimu „09. Išeina pro kasas“ matyti, kaip prie kasų priėjęs vyras su pilkos spalvos pirkinių krepšiu, iš jo pasiima savo juodos spalvos džemperį ir pro kasas išeina iš parduotuvės, o įraše, pavadinimu „10. Įeina vėl į parduotuvę“ matyti, kaip vyras sugrįžtą į parduotuvę per kasas, dešinėje rankoje laidydamas juodos spalvos džemperį. Toliau, vaizdo įraše, pavadinimu „13. Paima įrankį, paslepia striukėje“ matyti plytelių skyrius, kuriame vyras prieš tai buvo pasilenkęs po ekspozicija. Jis vėl pasilenkia po ja, dešine ranka laiko juodos spalvos džemperį, o kaire ranka kažką daro, vis judina džemperį. Po to jis atsistoja, kurį laiko pavaikšto po skyrių ir išeina, matyti įraše „12. Išeina“, išeina pro kasas, kairėje rankoje laikydamas juodos spalvos džemperį. Vaizdo įraše „13. Rasta tuščia pakuotė su svarmenimis“ matyti, kaip į šį skyrių atėję darbuotojai apžiūri geltonos spalvos pakuotes, vieną iš jų paima ir pasideda ant prekių. Pakuotė atidaroma, apžiūrima, padaromos nuotraukos. Vėliau vienas iš darbuotojų paima geltonos spalvos pakuotę ir nusineša ją su savimi. Sudaryta fotolentelė (b. l. 34-35, 29-33).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Teismas, atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 269 Eur vertės turo pagrobimo) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 549 Eur vertės turto pagrobimo). Kaltinamasis abiem aptartais atvejais paimdamas prekes iš parduotuvės prekių lentynų bei pasišalindamas už šias prekes nesumokėjęs, akivaizdžiai suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. J., veikdamas tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teistas 33 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 46-67). Eilę kartų baustas administracine tvarka (išrašą sudaro 109 lapai) už smulkias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 68-95). Nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB „B.” (b. l. 96). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltinamasis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, nepakanka nurodyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi – neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.) A. J. už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas ne pirmą kartą. Nors kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl abiejų veikų padarymo, davė parodymus teismui, nurodė visas aplinkybes, kiek prisiminė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad išvadų dėl teisei priešingų veiksmų nedaro. Kaip minėta anksčiau, yra teisiamas jau 34-tą kartą už panašaus pobūdžio veikas, paskirtos bausmės, netgi griežčiausios savo pobūdžiu, neatgraso nuo nusikalstamo elgesio, o taip pat baustas ir administracine tvarka, taip pat ir smulkių vagysčių padarymą, taigi darytina išvada, kad kaltinamasis nėra linkęs keisti savo elgesio ir jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, įvertintina tai, kad A. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, turėdamas tikslą pasipelnyti iš veikų darymo. Anksčiau ne kartą teistas, taip pat už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kas rodo, kad yra nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, anksčiau skirtos tiek švelnesnės, tiek savo pobūdžiu griežčiausios bausmės, įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Administracine tvarka baustas eilę kartų už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias, veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, teismas, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą 45 parų arešto bausmę, o už nesunkų nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metams. Bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant kaltinamajam palankesnį dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės (30) parų, vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta joje atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę dėl abiejų veikų padarymo, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo.

A. J. nuteistas Vilniaus apygardos 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, su šiuo nuosprendžiu skirta bausme subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis, skirta subendrinta bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nėra atlikęs).

A. J. taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (BPK 347 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, tarpusavyje nėra subendrintos dviem įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės. Siekiant protingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teismo vertinimu, tikslinga šiuo nuosprendžiu subendrinti minėtas įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, o taip pat ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismui priimant 2025 m. spalio 28 d. nuosprendį dar nebuvo įsiteisėjęs 2025 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Veikos, dėl kurių pripažintas kaltu minėtu apylinkės teismo nuosprendžiu, padarytos dar iki 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmiausia subendrintinos bausmės, paskirtos minėtais įsiteisėjusiais nuosprendžiais. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, paskiriant jam 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu asmuo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (taip pat subendrintos bausmės, paskirtos už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus). Taigi, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu, taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, vadovaujantis pacituota teisės norma, bausmės bendrintinos, griežtesnei 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtai 4 metų 1 mėnesio 26 dienų bausmei apimant švelnesnę, t. y. 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant subendrintą 4 metų 1 mėnesio 26 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su subendrinta 4 metų 1 mėnesio 26 dienų laisvės atėmimo bausme. Vėlgi, įvertinus padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, taikytinas bausmių apėmimas, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui 26 dienoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalis, atlikta pagal 2025 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2025 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir juose nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „K. S. L.“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. birželio 22 d. iš UAB „K. S. L.“ priklausančios parduotuvės, adresų (duomenys neskelbtini), pavogtos prekės, kurių bendra vertė – 818 Eur (t. 1, b. l. 42), šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia, 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. birželio 22 d., pagrobė svetimą, UAB „K. S. L.“ priklausantį turtą, kurio vertė – 269 Eur ir 549 Eur (bendra – 818 Eur vertė). Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl UAB „K. S. L.“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo A. J. 818 Eur jo tyčiniais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 196,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis A. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis iki bausmės atlikimo pradžios dirbo trumpą laikotarpį, pajamų neturėjo, jo paties teigimu, turi didelių įsiskolinimų. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas

Kardomosios priemonės kaltinamajam nebuvo skirtos. Įvertinus tai, kad A. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir galutinės bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo dienos, pagrindo skirti kardomąją priemonę iki nuosprendis įsiteisės, teismas nemato ir šioje proceso stadijoje.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti bausmes, paskirtas 2025 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2025 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais, griežtesnei, t. y. 2025 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtai 4 metų 1 mėnesio 26 dienų laisvės atėmimo bausmei apimant 2025 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu paskirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui 26 dienoms.

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintą 4 metų 1 mėnesio 26 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 26 (dvidešimt šešioms) dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendį, 2025 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, ir juose nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

UAB „K. S. L.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. J. 818 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. J. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.