Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Z., jos atstovui advokatui R. Lilui,

institucijos, surašiusios nutarimą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovui L. Jonaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato 2019-01-28 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju (administracinio nusižengimo Nr. 0119000045129) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Iš byloje pateiktos medžiagos ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad eismo įvykio metu V. Z. išsikvietė policijos pareigūnus, nes jos automobilis po eismo įvykio tapo nevažiuojantis dėl blogų eismo sąlygų atsitrenkus į pakelės atitvarus. Atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykio vietoje buvo surašytas V. Z. paaiškinimas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, po kuriais V. Z. pasirašė. (b. l. 13, 15). Taip pat surašytas pirmas tarnybinis pranešimas ir nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, kur nukentėjusiąja pripažinta V. Z. (padarytas rašymo apsirikimas - pavardė Z.) (b. l. 10-11). Tą pačią dieną 2019-01-28 surašytas antras tarnybinis pranešimas, kur nurodyta, kad V. Z. buvo surašytas ir įteiktas nutarimas pripažinti nukentėjusiąja, bet išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad V. Z. yra eismo įvykio kaltininkė, ji pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje. V. Z. dėl to pareikšta žodinė pastaba. Nutarimas pripažinti nukentėjusiąja išduotas V. Z. vardu pripažintas negaliojančiu. (b. l. 18). Kaip nurodė liudytojas G. L. ir paaiškino institucijos surašiusios nutarimą atstovė L. Jonaitienė, žodinė pastaba pareiškiama nesurašant administracinio nusižengimo protokolo, o tik asmeniui pareiškiant pastabą, o registre pažymint tam tikroje grafoje atžymą, kad pareikšta žodinė pastaba. Tokiu atveju asmuo nelaikomas baustas administracine tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad leistinas greitis ir saugus greitis yra skirtingos sąvokos. Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turi elgtis atsakingai ir pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į daugybę faktorių. Nustatyta, kad V. Z. kaip automobilio OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir savininkė pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, tai yra nepasirinko saugaus greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad kelio danga buvo slidi, važiavimo sąlygos apsunkintos, V. Z. privalėjo pasirinkti itin saugų važiavimo greitį, kad gebėtų bet kuriuo atveju saugiai sustabdyti. Ištyrus visas aplinkybes nustatyta, kad V. Z. sukeldama eismo įvykį, atsitrenkdama į kelio atitvarus, padarė Administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas pripažintas mažareikšmių, į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą, V. Z. pareikšta žodinė pastaba. Esant tokioms aplinkybėms nustatyta, kad tas pats asmuo negali būti toje pačioje byloje pripažintas ir eismo įvykio kaltininku, ir nukentėjusiuoju. Todėl nutarimas dėl V. Z. pripažinimo nukentėjusiąja ir buvo panaikintas. Dar kartą ją pripažinti nukentėjusiąja nėra jokio pagrindo.

Išsamiai ir įvairiapusiškai ištyrus visas eismo įvykio aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis nukentėjusiuoju buvo pripažinta AB ,,K. p.“ (b. l. 20-21) Kaip nurodė atsiliepimu AB ,,K. p.“ kelių priežiūra vykdoma remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priimtu įsakymu Nr. V-151 Dėl Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN-14" patvirtinimo. Iš pridedamų išrašų matyti, kad 2019-01-28 sistemingai automagistralėje buvo atliekami valymo ir barstymo darbai. Eismo įvykis įvyko apie 11 val., o kelio valymas/barstymas vyko nuo 10 val. iki 12 val., nuo 03 val. iki 5 val., nuo 5 val. iki 15 val., nuo 3 val. iki 7 val. Pateikiama, kad oro sąlygos iš tiesų buvo prastos (b. l. 72-73, 74) Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad apgadintas automobilis ir kelio atitvarai (b. l. 31-34). Kaip posėdžio metu nurodė pareiškėja V. Z., ji žino, kad iš jos draudiko BTA draudimo, AB ,,K. p.“ gavo 300,07 Eur žalos atlyginimo už atitvarų apgadinimą.

Iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų ir argumentų išsakytų teismo posėdžio metu bei liudytojo duotų parodymų matyti, kad priimtas nutarimas AB ,,K. p.“ pripažinti nukentėjusiuoju yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti nukentėjusiąja V. Z..

Iš pareiškėjos skundo motyvų matyti, kad pareiškėja siekia apginti savo interesus dėl galimai padarytos žalos, dėl jos teigimu blogai valomų kelių eismo įvykio metu. Pažymima, kad minėta administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju buvo nutraukta, atsižvelgiant į veikos mažareikšmiškumą. Tačiau tai neatima iš pareiškėjos galimybės ginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms V. Z. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 str., teismas

nutaria:

V. Z. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo Policijos komisariato Raseinių rajono policijos Komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. L. 2019 m. sausio 28 d. nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju AB ,,K. p.“ administracinio nusižengimo Nr. 0119000045129.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.