Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus vedėjo Raimundo Leonavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. 2018 m. rugsėjo 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. rugpjūčio 27 d. statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido P. B. ir T. G., savo naudai realiai dirbti, t. y. ruošti ant naujai statomo gyvenamojo namo užklijuotą putplastį smeigiavimui, nesudarius su jais darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV teritorinis skyrius) apie darbuotojų įdarbinimą. Tokiais veiksmais (neveikimu), neužtikrindamas, kad minėti asmenys dirbtų tik pasirašius darbo sutartis ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, D. B. apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas ir tokiu būdu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

6. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

7. Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant D. B. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galbūt nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar jo veiksmuose yra nelegalaus darbo nusižengimo sudėtis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną D. B.. Teismas tokį sprendimą grindė paviršutiniškais, formaliais teiginiais ir bylos esmės neatskleidė. Teismas rėmėsi išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. ir nelegaliai dirbusių P. B. ir T. G. prieštaringais, nenuosekliais parodymais, neįvertino šių asmenų atliktų statybos darbų pobūdžio objekte bei paties D. B., kaip ginčo objekto rangovo, pozicijos kontroliuojant jo naudai atliekamų darbų eigą bei elgesį iki ir po ginčo įvykio situacijos aplinkybių nustatymo. Teismas neleistinai išplėtė nelegalaus darbo objektyviųjų požymių turinį, nes nepagrįstai darbus atlikusių asmenų ir darbdavio D. B. santykius iš esmės suabsoliutino iki leistino elgesio, motyvuodamas, be kita ko, tuo, jog žmonės gali ir turi teisę vieni kitų prašyti pagalbos atliekant tam tikrus darbus. Galiausiai, teigdamas, kad D. B. veiksmai, leidžiant pašaliniam asmeniui, jo darbo vietoje pačiam atlikti darbus, formaliai pažeidžia įstatymų, reglamentuojančių darbo teisę, nuostatas, tačiau šiuo atveju tai nėra nelegalaus darbo požymiai, tokios išvados jokiomis teisės normomis teismas nepagrindė.

9. Nors apylinkės teismas neįžvelgė nelegalaus darbo požymių D. B. veiksmuose įdarbinant pilnamečius asmenis – P. B. ir T. G., tačiau išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas visgi įžvelgia D. B. nelegalaus darbo nusižengimo požymius, todėl sprendžia dėl jo administracinės atsakomybės.

10. Byloje yra surinkta pakankamai P. B. ir T. G. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog šie du pilnamečiai, jauni vyrai atliko specialių įgūdžių reikalaujantį, kvalifikuotą darbą – gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, o būtent ant naujai statomo namo užklijuotą putplastį ruošė smeigiavimui (tinkavo ir kt.). Tokį darbą šie asmenys atliko ne savo, o būtent darbdavio D. B., t. y. asmens, kuris verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (statybos baigimo apdailos ir valymo darbai) iniciatyva ir pastarojo naudai. Šiuo darbus atliko darbdaviui žinant, susitarus su juo dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo įrankių ir priemonių.

10.1. Nelegalaus darbo tyrimo akto duomenimis nustatyta, jog planinio statybvietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, pareigūnai užfiksavo dirbančius P. B. ir T. G.. Šie asmenys nepateikė tikrintojams darbo sutarčių ar individualią veiklą patvirtinančių dokumentų (b. l. 6-7). Pareigūnai D. B. objekte nerado, jo kartu su dirbusiais asmenimis nebuvo. Ši aplinkybė sustiprina vidinį teismo įsitikinimą, kad D. B. dėl P. B. ir T. G. atliekamų jo nurodymu darbų kokybės objekte buvo garantuotas ir ramus. Taigi iš esmės D. B. pasitikėjo nelegaliai dirbusių dviejų asmenų turimais įgūdžiais atlikti minėtą, jo teigimu, neva pavestą atlikti tik sūnui P. B., darbą. Patikrinimo metu, objektas ir jame dirbę P. B. ir T. G. aiškiai užfiksuoti vaizdo įraše (CD diskas, b. l. 12).

10.2. Apygardos teismas pažymi, jog ir netiesioginių, tačiau į loginę grandinę nuosekliai įsikomponuojančių ir ginčo nelegalaus darbo nusižengimo sudėtį atspindinčių įrodymų visuma, leidžia įžvelgti D. B. tyčią ir jo neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. T. G. paaiškinimai ir parodymai, jog į objektą atėjo pakviestas D. B. sūnaus P. B., mokė jį daryti „palašines“, objekte išbuvo apie 1,5-2 val., vertinami kaip neįtikinantys. Vaizdo įraše užfiksuotas T. G. paaiškinimas, jog jis tik padeda P. B., turimas rankoje darbo įrankis (mentelė) yra jo ir objekte nedirba, prieštarauja gerai matomai jo veido, rankų ir rūbų bei avalynės būklei (statybinėmis medžiagomis gausiai išsitepusios rankos, kelnės, kiti rūbai) ir teisme duotų parodymų turiniui – tą dieną turėjo laisvo laiko, todėl ir sutiko pamokyti, o darbo įrankius rado objekte. Įvykio metu T. G. oficialiai iš tikrųjų niekur nedirbo, o VSDFV sistemos duomenimis, tik nuo 2018-09-04, t. y. jau po įvykio, įsiregistravo kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

10.3. P. B. parodymai teisme, jog jis pasikvietė draugą T. G., tam, kad jis jį pakonsultuotų kaip reikia dirbti, vertinami kaip išgalvoti ir nederantys su D. B. parodymais, jog jis paprašė sūnaus nuvažiuoti į objektą ir paruošti prie namo sienų priklijuotus polistirolo lapus smeigiavimui. Akivaizdu, jog tėvas nebūtų siuntęs sūnaus atlikti darbo, kurio sūnus nebūtų sugebėjęs atlikti. Be to, T. G. į objektą, P. B. teigimu, atsivežė jis, tėvo autobusiuku, o T. G. teisme nurodė priešingai, t. y., jog nuvažiavo į objekto vietą, kai jam paskambino draugas P. B..

10.4. D. B., 2018-08-28 apklaustas pareigūnų, paaiškino, kad nuo liepos 15 d. pradėjo darbus prie objekto ir pagal susitarimą su namo savininku, turėjo atlikti šiuos darbus – užklijuoti ant namo išorinių sienų putplastį ir jį padengti tinku, už šį darbą su namo savininku susitarė dėl 1 300 Eur atlygio; veiklą vykdo vienas, kartais padeda kiti asmenys, turintys verslo liudijimus; už darbą sūnui P. B. ir T. G. būtų atlyginęs. Minėta, jog P. B. ir T. G. pareigūnams nepateikė verslo liudijimų ir byloje neginčijo aplinkybės, jog objekte dirbo neturėdami verslo liudijimų ar kitų dokumentų, kurie leistų patikrinti jų darbo objekte teisėtumą. Be to, P. B. paaiškino, jog objekte dirba nuo liepos mėnesio ir ši aplinkybė sutampa su tėvo minėtu paaiškinimu, jog darbai pradėti liepos viduryje. Nors D. B. kvestionuoja apeliantės poziciją dėl nelegalaus darbo požymių jo veikoje buvimo, tačiau matyti, jog iš tikrųjų padarytą nusižengimą dangsto pateikdamas prieštaringus, deklaratyvius teiginius.

11. Aptartų byloje tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad P. B. ir T. G. pradėjo dirbti ir dirbo vadovaujant darbdaviui D. B., žinant, kad už darbą darbdavys jiems sumokės. Taigi šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Beje, D. B. elgesys, surašant protokolą – pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs ir teisme – kardinaliai pakeitė pirminę poziciją, leidžia manyti, jog tokį skirtingą savo elgesio vertinimą nulėmė nežinojimas, jog asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą taip pat yra darbdavys, todėl privalo laikytis DK, Užimtumo įstatyme reglamentuotos fizinių asmenų įdarbinimo procedūros – nustatyta tvarka sudaryti su įdarbinamu asmeniu darbo sutartį raštu bei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

12. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 3 punktą „Gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.“ Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, jog galima į verslo liudijimą įrašyti vieną artimą asmenį ir tai nebus jo įdarbinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju į D. B. išduotą verslo liudijimą nei sūnaus P. B. arba kito asmens, nėra įrašyta (b. l. 3). Taigi D. B., pavedęs pilnamečiams P. B. ir T. G., jo naudai atlygintinai atlikti darbines funkcijas privalėjo įforminti šiuos darbo santykius įstatymo nustatyta tvarka. Apylinkės teisme iškelta D. B. versija dėl neva įvykio dieną jo sirgimo – jam skaudėjo nugarą, todėl sūnaus paprašė pagalbos, vertintina kaip išgalvota bei nepagrįsta jokiais įrodymais.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta byloje įrodytu, kad D. B., leisdamas aptartomis aplinkybėmis dirbti objekte P. B. ir T. G. nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 punktų, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams nuo 1 000 iki 5 000 eurų (ANK 95 straipsnio 1 dalis).

14.1. Skirdamas administracinę nuobaudą, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šį nusižengimą D. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusižengimas truko pakankamai ilgai (nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio), už analogišką nusižengimą nėra baustas, nėra teistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes D. B. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, jog nesant apeliantės prašymo skirti konkretaus dydžio baudą, sunkinti D. B. teisinę padėtį teisinio pagrindo nėra. Objektyvių duomenų apie D. B. sunkią finansinę padėtį ir/ar turimus finansinius įsipareigojimus byloje nėra. Taigi minimalią sankcijos ribą siekianti bauda, pažeidėjui nebus nepakeliama finansinė našta ir leis pasiekti nuobaudos tikslus.

15. Prašymą skirti mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali, D. B. grindžia tuo, jog nusižengimą padarė netyčia, nežinodamas, kad jį daro, nesiekė nemokėti valstybei mokesčių, žalos nepadarė, anksčiau už tokį nusižengimą nebaustas, tinkamai elgiasi visuomenėje, dirba ir stengiasi padėti šeimai, nėra teistas.

15.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

15.2. Apygardos teismas D. B. nurodytų aplinkybių dėl baudos mažinimo nelaiko išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies normos prasme. Visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Todėl peržengti inkriminuoto straipsnio sankcijos minimalią ribą teismas šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus D. B. nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų jam nebaudžiamumo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – D. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.