Kauno apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-528-133/2011

2011 m. gruodžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistiesiems R. S., A. P., L. B., gynėjams Kęstučiui Dobilui, Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., A. P., L. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (G. K. turto vagystė, įsibraunant į patalpą) ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme,

pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d. (poveikis nukentėjusiajam G. K.) ir nuteistas 1 (vienerių ) metų 6 (šešių ) mėn. laisvės atėmimo bausme,

BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl tyčinio G. K. turto sugadinimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

A. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (G. K. turto vagystė, įsibraunant į patalpą) ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme,

pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d. (poveikis nukentėjusiajam G. K.) ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme,

BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

A. P. pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl tyčinio G. K. turto sugadinimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

L. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (G. K. turto vagystė, įsibraunant į patalpą) ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme,

pripažintas kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d. (poveikis nukentėjusiajam G. K.) ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme,

BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

L. B. pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl tyčinio G. K. turto sugadinimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam G. K. priteista solidariai iš kaltinamųjų R. S., A. P., L. B. 8512,28 lt. (aštuoni tūkstančiai penki šimtai dvylika lt. ir dvidešimt aštuoni ct.) turtinės bei 5000 lt. (penki tūkstančiai lt.) neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P., (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad, veikdami bendrai grupėje, pagrobė svetimą turtą, įsibrovus į patalpą. Nustatyta, kad 2009-11-06 apie 19 val., visi kaltinamieji, veikdami bendrai, vagystės tikslu, išlaužę garažo, priklausančio G. K., esančio (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., plastikinio lango rėmą, ir sulaužę garažo pakeliamų vartų konstrukcijas, įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį garažą, iš kurio pagrobė sodybos dviejų pastatų 10 komplektų šarvuotų durų raktų, kurių vertė 2250 litų, nukentėjusiajam G. K. padarydami bendrą 2250 lt. turtinę žalą.

Be to, R. S., A. P. ir L. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. už tai, kad, veikdami bendrai grupėje, panaudodami psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį. Nustatyta, jog visi kaltinamieji 2009-11-17, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., būdami G. K. sodybos kieme, siekė paveikti nukentėjusįjį G. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 37-1-00228-09, reikalaudami atsiimti iš policijos pareiškimą dėl 2009-11-06 vagystės iš nukentėjusiojo sodybos arba duoti melagingus parodymus dėl to, kad galėtų iš policijos atsiimti automobilį, o nukentėjusiam nesutikus, siekė jį paveikti panaudodami psichinę prievartą-grasino fiziniu susidorojimu.

R. S., A. P. bei L. B. buvo kaltinami ir perduoti teismui teisti pagal LR BK 187str. 1 d., t.y. kaltinami tuo, jog visi, veikdami bendrai, vagystės metu, įsibraudami į G. K. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., tyčia sugadino G. K. turtą-išlaužė garažo plastikinio lango rėmą, kurio vertė 500 lt, sulaužė garažo pakeliamų vartų konstrukcijas, kurių vertė 3500 lt., ir tuo būdu dėl tyčinio turto sugadinimo padarė nukentėjusiajam G. K. bendrą 4000 lt. turtinę žalą.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, jog kaltinamieji, įsibraudami į nukentėjusiojo garažą, turėjo tikslą tyčia sunaikinti jo nurodytą turtą ir jam padaryti nurodyto dydžio turtinę žalą, nenustačius būtino šiai veikai kvalifikuoti subjektyvinės pusės požymio-tyčios sunaikinti turtą ir nurodytos nukentėjusiajam žalos padarymą vertina kaip įsibrovimo į patalpą būdą, o R. S., A. P. bei L. B. pagal BK 187 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo teigimu, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą.

Liudytojo A. K. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi yra nukentėjusiojo darbininkas, valdos prižiūrėtojas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. To pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. savo kaltę pripažino ir prašė švelninti bausmę.

Nuteistojo L. B. apeliacinio skundo motyvai yra visiškai analogiški nuteistojo R. S. apeliacinio skundo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. B. savo kaltę pripažino ir prašė švelninti bausmę.

Nuteistasis A. P. savo skunde pripažino įvykdęs vagystę ir paaiškino, jog 2009-11-06 apie 18 val., jis kartu su savo pažįstamais R. S. ir L. B. buvo (duomenys neskelbtini) karčemoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav. Toje vietoje R. S. buvo susitaręs su savo pažįstamu aptarti automobilio BMW pirkimo-pardavimo reikalų. Jis (A. P.) prisiminė praktiškai nesaugomą sodybą, kuri yra maždaug už 500-600 metrų nuo (duomenys neskelbtini) karčemos, netoli ežero. Kartais ten pažvejodavo ir jau buvo apsižiūrėjęs anksčiau. Jis paprašė R. S. pavežti jį iki tos sodybos ir palikti. Sugalvojo versiją, kad aplankys pažįstamą su kuriuo seniai matėsi, o iš tikro ketino sodybą apvogti. Taip ir padarė, jį R. S. su L. B. nuvežė ir paliko. Susitarė, kad atvažiuos pasiimti už 30-40 min. Per tą laiką išlaužė langą, per jį įsibrovė į vidų ir pavogė kaltinime nurodytus raktus. Laukė pasislėpęs krūmuose. Belaukdamas pastebėjo vieną vyrą, kuris apėjo garažą ir kažkam paskambino. Gal už pusvalandžio atvažiavo automobilis „Audi" A-6. Matė kaip vienas vyras, pasišviesdamas prožektoriumi ėjo link jo. Nelaukdamas kol jis prisiartins, nubėgo. Kaip tik tuo metu pamatė, kad atvažiuoja R. S. automobilis ir nubėgęs prie jo sėdo į galinę sėdynę ir paprašė skubiai važiuoti. Draugams pasakė, kad įvyko nesusipratimas ir kad reikia iš čia kuo greičiau važiuoti, nes su kuolais sudaužys automobilį. Važiuojant per langą išmetė atsuktuvą, kuriuo išlaužė duris ir pavogtus daiktus. Prožektorių, kuris tvirtinasi prie galvos pametė bėgdamas link automobilio krūmuose. Po to Veiveriuose buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Iš paskos privažiavo automobilis „Audi" A-6, kurį vairavo G. K.. Policijos pareigūnams paaiškino, kad buvo jie (duomenys neskelbtini) karčemoje ir iš jos važiuojant buvo sulaikyti. Draugai jo neišdavė ir pažadėjo neduoti parodymų prieš jį, tačiau kai draugai R. S. ir L. B. buvo neteisingai nuteisti, nutarė prisipažinti.

Dėl pripažinimo kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d., nuteistasis nurodė, kad G. K. ir A. K. parodymai nenuoseklūs ir kontraversiški. Iš jų negalima nuspręsti ar visi trys nuteistieji bendravo su nukentėjusiuoju, apie kokias konkrečiai aplinkybes melagingai paliudyti buvo reikalaujama. Važiavo pas nukentėjusįjį ieškoti kompromiso, o ne grasinti ar daryti poveikio. Jis nepasakė nei žodžio, kad G. K. atsiimtų pareiškimą, o kad jis pakeistų parodymus nesakė nei vienas.

Nuteistasis A. P. nurodė, kad jis, nuoširdžiai gailėdamasis, nuvyko pas nukentėjusįjį G. K., jo atsiprašė ir atlygino visus jo patirtus nuostolius, t. y. turtinę ir neturtinę žalą. Jis priėmė atsiprašymą ir jie susitaikė.

Nuteistasis nurodė, kad jis nėra teistas, padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 38 str.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. savo kaltę pripažino ir prašė švelninti bausmę.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti ir švelninti nuteistiesiems bausmes, nuteistuosius prašiusius švelninti bausmes, prokurorą prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų A. P. ir L. B. atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. S., A. P., L. B. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmes A. P. ir L. B., laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Kolegijos nuomone netinkama bausmė paskirta bausmė R. S.. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji R. S., A. P., L. B. neginčija kaltės klausimo, nors pirmos instancijos teisme kaltės nepripažino ir prašo jiems skirti švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 320 str.).

Teismas įrodymus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Apylinkės teismas pripažindamas R. S., A. P., L. B. kaltais teisingai įvertino surinktų įrodymų visetą.

Kaltinamieji R. S., A. P. ir L. B., veikdami bendrai grupėje, 2009 11 06, apie 19val., išlaužę garažo plastikinį langą, sulaužę garažo pakeliamų vartų konstrukcijas, įsibrovė į patalpą, t.y. nukentėjusiajam priklausantį garažą, iš kurio pagrobė sodybos dviejų pastatų 10 komplektų šarvuotų durų raktų, kurių bendra vertė 2250 lt. Padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes kaltinamieji vagystę padarė veikdami bendrai grupėje, įsibrovę į patalpą, t.y. nukentėjusiojo gyvenamojo namo garažą, kas yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Taip pat neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji R. S., A. P. bei L. B., veikdami bendrai grupėje, siekė paveikti nukentėjusįjį, grasindami ir panaudodami psichinę prievartą. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė vadovaudamasis nukentėjusiojo G. K. parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, liudytojų A. K., K. K. (nukentėjusiojo brolio, kuriam G. K. pasakojo apie kaltinamųjų apsilankymą, reikalavimus pakeisti parodymus, grasinimus), D. S., kuriai nukentėjęs patvirtino, jog kaltinamieji jau buvo atvykę pas jį kalbėtis, parodymais. Nors kaltinamieji nurodė, jog jų pokalbio su nukentėjusiuoju metu nieko daugiau kieme nebuvo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. K. parodymais, jog jis buvo netoli nuo kaltinamųjų bei nukentėjusiojo, už pirties kampo ir viską matė bei girdėjo kaltinamųjų raginimus nukentėjusiajam atsisakyti pareiškimo, keisti parodymus, išsakytą vieno iš kaltinamųjų grasinimą, jog priešingu atveju nukentėjusiajam bus „pyzdec“, t.y., blogai. Pasak nukentėjusiojo, jis šį L. B. pasakymą suprato kaip visų kaltinamųjų grasinimą fiziniu susidorojimu. Be to, patys kaltinamieji pripažino tą aplinkybę, jog jie buvo nuvykę pas kaltinamąją į namus pakalbėti, pasiaiškinti, kodėl juos kaltina vagyste. Teismas jų tokius aiškinimus vertina kaip gynybinę versiją. Todėl tokie kaltinamųjų veiksmai, nors ir grasinimus išsakė vienas iš kaltinamųjų (pasak nukentėjusiojo-L. B.), vertinami kaip poveikis nukentėjusiajam padarytas bendrai grupėje, nes jie būdami trise prieš vieną nukentėjusįjį, suprato, jog tokiu savo elgesiu sudaro nukentėjusiajam bauginančią aplinką. Todėl kaltinamųjų R. S., A. P. bei L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d., požymius, nes kaltinamųjų siekis paveikti nukentėjusįjį buvo padarytas panaudojant psichinę prievartą, t.y. grasinimą fiziniu susidorojimu.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės yra areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Skirdamas bausmes A. P. ir L. B., apylinkės teismas tinkamai nurodė motyvus, kodėl jiems skiriama arešto bausmė. Kolegijos nuomone, švelninti bausmes A. P. ir L. B. nėra pagrindo

Be to, A. P. prašo bylą dalyje dėl BK 178 straipsnio 2 dalies nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytos būtinos susitaikymo sąlygos. Tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikaltimų. Atleisti ar neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžia teismas. Kolegijos nuomone, A. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį negalimas. A. P. nedirbantis, padarė du nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog abi veikas padarė bendrininkų grupėje.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. S., motyvavo, kad jis nusikalto ir teismo teisiamas antrą kartą, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nuobaudos negaliojančios, nedirbantis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog abi veikas padarė bendrininkų grupėje.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. S., teisingai nurodė motyvus, kodėl skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis neturėjo duomenų, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Pateiktoje charakteristikoje iš UAB „ORSUM“ nurodyta, kad R. S. nuo 2011 m. vasario 14 d. dirba bendrovėje transporto vadybininku. Jis charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas darbuotojas, pavestus darbus atliekantis laiku ir nepriekaištingai, drausminių nuobaudų neturi.

Nukentėjusysis G. K. savo pakvitavime nurodo, kad jam padaryta žala pilnai atlyginta ir ją atlygino visi nuteistieji. Nuteistieji jo atsiprašė ir jis prašo švelninti jiems paskirtas bausmes, ypatingai R. S. ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kolegijos nuomone R. S. atžvilgiu bausmė švelnintina ir skirtina subendrinta už abu (BK 178 str. 2 d. ir BK 233 str. 3 d.) nusikaltimus maksimali arešto bausmė. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. R. S. 2009 metais buvo teistas ir jam paskirta bauda. Sutinkamai su BK 42 straipsniu, arešto bausmė yra griežtesnė nei bauda, todėl, vadovaujantis bendrais principais, paskiriant griežtesnę bausmės rūšį už naują nusikaltimą, nebus pažeisti bausmės paskirties bei bausmės skyrimų pagrindų principai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (G. K. turto vagystė, įsibraunant į patalpą ) ir nuteistas 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. (poveikis nukentėjusiajam G. K.) ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėn. laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo pakeisti ir R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (G. K. turto vagystė, įsibraunant į patalpą) nuteisti 70 parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. (poveikis nukentėjusiajam G. K.) nuteisti 30 parų arešto bausme. BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Nuteistųjų A. P. ir L. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.