Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: kaltinamajam J. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. , Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis našlys, dirbantis, teistas 2018-10-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 286 str., 145 str. 1 d. paskiriant galutinę subendrintą 1(vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikytas BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2018-01-26d. apie 00,00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio šeimyninio konflikto metu mušė ir kitaip smurtavo prieš savo dukrą G. Š., t.y. šeimos narį, tyčia sugriebė už dešinės rankos riešo ir jį suspaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2018-02-02d. apie 20.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, tarpduryje į lauką , kilusio šeimyninio konflikto metu mušė ir kitaip smurtavo prieš savo dukrą I. Š., t.y. šeimos narį, tyčia griebė už kairės rankos ir ją parmetė ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Š. kraujosruvą kairio dilbio srityje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas G. Š.:

2018-01-26 tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys apie tai, kad gautas pranešimas dėl to, kad tėvas J. Š. sumušė G. Š.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-01-26 apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini), tėvas J. Š. sugriebė dukrai G. Š. už dešinės rankos riešo ir jį suspaudė, dėl to ji jautė fizinį skausmą. G. Š. paaiškino, kad neblaivus tėvas be jokios priežasties sugriebė už rankos riešo ir jį suspaudė, dėl to ji jautė fizinį G. Š. riešas paraudęs. Smurtą galintys rodyti požymiai- paraudusi dešinė ranka (t. 1, b.l. 10-13).

Pateikta specialisto išvada Nr. G 70/2018(09), kad G. Š. konstatuoti nubrozdinimai dešinio dilbio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 32).

J. Š. nustatytas 2,02 promilių girtumas (t. 1, b.l. 34).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas I. Š.:

2018-02-02 G. Š. protokolu-pareiškimu pranešė, kad 2018-02-02 apie 20:50 val. namuose, (duomenys neskelbtini)., tėvas J. Š., panaudojęs fizinį smurtą, sužalojo nepilnametę sesę I. Š. sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b.l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad I. Š. konstruotos pasekmės - nubrozdinimas ir kraujosruvos kairio dilbio srityje kurios sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl ko I. Š. galėjo jausti fizinį skausmą. Tačiau taip pat nustatyta, kad I. Š. konstatuoti sužalojimai atsirado dėl to, kad J. Š. bandydamas stotis, sugriebė jai už kairės rankos ir patraukė, dėl to ji pargriuvo ir susižalojo kairę ranką. Nukentėjusioji I. Š., mano, kad tėvas – kaltinamasis J. Š. - norėjo atsistoti, bet to pasėkoje nusitempė ir ją. Nemano, kad tyčia norėjo pargriauti ir nusitempti ją, t.y. nustatyta, kad J. Š. nesiekė parmesti I. Š. ir taip ją sužaloti, todėl jo veiksmuose yra nustatyta neatsargi kaltės forma. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad J. Š. veiksmuose nėra vieno iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., subjektyviosios pusės požymių - tyčinės kaltės formos.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ (Roma, 1950-11-04) 6 str. 1 ir 2 d.d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d.d.).

Teismas sprendžia, jog byloje surinktų kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog kaltinamasis J. Š. tyčia nežymiai sužalojo savo dukrą I. Š., yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tai padarė sąmoningai ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Taigi, teisiamajame posėdyje nenustačius, kad kaltinamasis J. Š. tyčia nežymiai sužalojo savo dukrą I. Š., jis dėl šios veikos padarymo turi būti išteisintas, kaip asmuo, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis J. Š. prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., teigdamas, kad nukentėjusiosios G. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis ji buvo sužalota ir patyrė fizinį skausmą yra teisingi.

Dėl šių J. Š. veiksmų nukentėjusiajai G. Š. buvo padaryti sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis J. Š., jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, į tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas.

Įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunki tyčinė ir baigta. Pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nelikę. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (t. 1, b.l. 120), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 121-139). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-274/2018 konstatuota, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamajam diagnozuotas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu, silpnaprotyste nesirgo. J. Š. nusikalstamos veikos darymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo (t. 1, b.l. 162-165).

2018-01-26 J. Š. 01:30 val. laikinai sulaikytas (t. 1, b.l. 72). 2018-01-26 11:23 val. paleistas iš laikino sulaikymo (t. 1, b.l. 82). 2018-01-26 paskirta kardomoji priemonė rašytinis apsižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 83). 2018-01-29 paskirta kardomoji priemonė LR BPK 132-1 str. iki 2018-06-29 (t. 1, b.l. 88-92). 2018-02-02 J. Š. 21:06 val. laikinai sulaikytas (t. 1, b.l. 99). 2018-02-04 16:39 val. paleistas iš laikino sulaikymo (t. 1, b.l. 111). 2018-02-04 paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 110).

Įvertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, J. Š. pagal BK 140 str. 2 d. skirtina arešto bausmė artima įstatymo numatytam vidurkiui, kuri subendrintina su 2018-10-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 286 str., 145 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 m. ir 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pridedant prie šios bausmės dalį - 1 mėn. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Teismas atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad netikslingas realios laisvės atėmimo bausmės taikymas, kadangi kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo švelnesnėmis priemonėmis – terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, skiriant teismo draudimus ir įpareigojimus, šalinančius jo pakartotino nusikalstamumo riziką. Tuo bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiks laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti; užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų priežastis nustatytinas 2 m. bausmės vykdymo atidėjimo terminas bei nustatytinos teismo pareigos – gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka (BK 75 str.2 d.3 p.), pradėti dirbti, tęsti darbą, arba registruotis ir tęsti registraciją darbo biržoje (BK 75 str.2 d. 5 p.), neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str.2 d.7 p.), neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d.8 p.), jas vykdant viso bausmės atidėjimo metu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Kaltinamasis padarė smurtinio poveikio nusikalstamas veikas, būdamas neblaivus, bei gyvena netoli nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į tai jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tai atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str.1 d.9 p., 72-2 str.), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. arčiau kaip 50 metrų atstumu (BK 67 str.1 d. 9 p., 721 str.) 2 metų laikotarpyje nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam J. Š. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nežymaus dukters I. Š. sveikatos sutrikdymo t.y. padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, (dukters G. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam skirti 45 parų arešto bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. subendrinti ją iš dalies sudedant su 2018-10-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 286 str., 145 str. 1 d. paskirta galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį - 2018-10-12 Marijampolės apylinkės teismo – nuosprendį.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme prabūtą laiką nuo 2018 m. sausio 26 d. 01:30 val. iki 2018 m. sausio 26 d. 11:23 val., bei nuo 2018 m. vasario 2 d.21:06 val. iki 2018 m. vasario 4 d. 16:39 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant J. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybę nuo alkoholio, jei nuteistasis sutinka; dirbti, tęsti darbą arba registruotis, tęsti registraciją darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72-2 straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant tai atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72-1 straipsnyje - viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. arčiau kaip 50 metrų atstumu.

Įspėti, jog asmeniui, vengiančiam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teigimu, gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju, nubaustas asmuo neatleidžiamas nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.