- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-1001-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11902-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“, uždarajai akcinei bendrovei „Termotaupa“
- Ieškovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- uždarosioms akcinėms bendrovėms „Kauno kranai“, „Energetikos autotransporto centras“
Procesinių sprendimų kategorijos: 38; 37; 44.5.2; 21.4.1.4; 21.4.1.1; 21.4.2.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18848-638/2014 pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“, tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Kauno kranai“ ir „Energetikos autotransporto centras“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ priešieškinį ieškovui If P&C Insurance AS ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termotaupa“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Projektana“ 1624,77 Eur (5610 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2010 birželio 15 d. ieškovas ir UAB „Termotaupa“ pasirašė transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimą) Serija TPA Nr. 00029280/002, kuria buvo apdrausta priekaba SCHMITZ SCS24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe ir nelaimingų atsitikimų. 2010 m. liepos 23 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu trečiojo asmens UAB „Kauno kranai“ kranininkas vykdė krovinio kėlimo darbus, atsakovės darbuotojas netinkamai uždėjo stropą (lyną kroviniui kelti kėlimo kranu), šis nuslydo, krovinys nukrito ant priekabos, dėl ko priekabai buvo padaryta žala. Atsakovė krovimo darbams naudojo įrengimus, išnuomotus iš UAB „Kauno kranai“ 2007 m. gegužės 29 d. mechanizmų nuomos sutartimi Nr. 967/70529, pagal kurią nuomininkas išsinuomotų mechanizmų saugaus darbo organizavimui turėjo paskirti reikiamos kvalifikacijos atestuotą kranų darbo vadovą (sutarties 3.1. p.), reikiamą skaičių stropuotojų ir signalininkų, kurie užkabina krovinį bei duoda nurodymus kelti krovinį (sutarties 3.5. p.), atsako už saugaus darbo organizavimą (sutarties 6.1.1. p.). Nelaimingas atsitikimas įvyko ir žala kilo dėl atsakovės UAB „Projektana“ darbams paskirtų asmenų, neužtikrinusių saugaus krovinio kėlimo (netinkamai pritvirtinusių stropą), kaltės, todėl už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė. Ieškovas, 2010 m. spalio 14 d. išmokėjęs UAB „Termotaupa“ 1624,77 Eur (5610 Lt) draudimo išmoką skolų įskaitymo būdu, įgijo subrogacinio reikalavimo teisę iš atsakovės. Be to, 2010 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. U/TP/0763 UAB „Termotaupa“ perleido ieškovui reikalavimo teises į 2114,23 Eur (7300 Lt) žalos atlyginimą dėl 2010 m. liepos 23 d. įvykio metu patirtos žalos, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės ne tik įstatymo, bet ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu.
Atsakovė UAB „Projektana“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ab initio.
Nurodė, kad šis sandoris yra apsimestinis, neatitinkantis jo šalių tikrosios valios. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką, jei skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba skolininkas gavo reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnis). Atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą, iš ieškovės negavo prašymo atlyginti žalą. Reikalavimą sumokėti skolą pagal minėtą sutartį gavo šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo perleidimas yra apsimestinis sandoris, neatitinkantis jame užfiksuotos šalių valios. Tikrasis sandoris yra susitarimas dėl draudimo išmokos atsakovei, ieškovui siekiant įgyti subrogacinio reikalavimo teisę. Reikalavimo perleidimas taip pat pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, nes atsakovė perleido reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriuo šalys, prisiimdamos riziką, sąmoningai siekia apeiti imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias subrogacijos teise pagrįstų reikalavimų tenkinimo tvarką, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei gerai moralei (CK 1.5; 1,81 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, iš atsakovės UAB „Projektana“ priteisė 1624,77 Eur (5610 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatė, kad žala atsirado dėl atsakovės UAB „Projektana“ paskirto asmens veiksmų, šiam netinkamai uždėjus stropą kroviniui kelti. Padarė išvadą, kad žalos atsiradimą lėmė bendrojo reikalavimo nesilaikymas elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytum niekam žalos, mechanizmų nuomos sutarties 3.5 bei 6.1.1 punktų nesilaikymas, Kėlimo kranu saugaus naudojimo taisyklių 51 punkto pažeidimas, todėl tarp žalos ir šių veiksmų yra priežastinis ryšys. Sprendė, kad žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą išlieka nepriklausomai nuo to, ar žalos atlyginimo reikalauja žalą patyręs asmuo, ar žalą patyrusiam asmeniui atlyginęs asmuo. Nustatė, kad ieškovo ir UAB „Termotaupa“ sudaryta draudimo sutartis nepatenka į draudimo sutarčių rūšis, kuomet subrogacija netaikoma. Atsižvelgdamas į Transporto priemonių draudimo taisykles, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, konstatavo, kad ieškovas, išmokėdamas 1624,77 Eur (5610 Lt) draudimo išmoką, veikė teisėtai ir įgijo regresinio reikalavimo teisę. Atsakovė nenurodė, kokia apimtimi transporto priemonės remontas yra nepagrįstas, todėl remonto kainą laikė žalos dydžiu. Nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta iki draudimo išmokos atsakovei išmokėjimo, todėl žalą patyrusi UAB „Termotaupa“ susitarimo sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę. Šios sutarties nelaikė apsimestiniu sandoriu, nes draudimo sutartis ir draudimo išmokos sumokėjimas neatitinka slaptumo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.
Teismas nesilaikė pareigos tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, dėl ko buvo padarytos nepagrįstos išvados apie 2010 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Teismas teisingai nustatė, kad 2010 m. liepos 23 d. įvykio metu kroviniui stropus dėjo atsakovės darbuotojas, tačiau atsakovė nesutinka, kad įvykis įvyko dėl jos darbuotojo veiksmų ar kad įvykio metu ji veikė 2007 m. gegužės 29 d. mechanizmų nuomos sutarties pagrindu. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovės darbuotojas stropus uždėjo tinkamai, o keliamas krovinys nukrito ir apgadino priekabą dėl UAB „Energetikos autotransporto centras“ kranininko V. R. per staigių veiksmų, valdant kraną. Teismas vadovavosi tik ieškovo pateiktais teiginiais, neištyrė kitų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (UAB „Termotaupa“ ir UAB ,,Transmitas“ sutarties – užsakymo Nr. 210-07-23).
Teismas nepasisakė apie reikalavimo perleidimo sutartį kaip apsimestinį sandorį, neanalizavo jos sudarymo aplinkybių ir santykio su ieškovo deklaruojama subrogacijos teise (UAB „Termotaupa“ perleido ieškovui reikalavimą, kurio neturėjo). Atsakovės priešieškinį atmetė formaliai, neva atsakovei nenurodžius, kokiems įstatymas ir kokioms teisės normoms prieštarauja ginčijamas sandoris. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų patikslintame priešieškinyje išdėstytų reikalavimo pagrindų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-344/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai vadovavosi 2014 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1235-413/2014, kurioje nebuvo tirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Neteisingai aiškino draudimo sutartyje nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių 206.2.6 punkto nuostatą, pagal kurią 2010 m. liepos 23 d. nelaimingas atsitikimas laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Be šių taisyklių, pastarąjį faktą patvirtina 2010 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir UAB „Termotaupa“ sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad priekaba fiziškai nekelia krovinio, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nedalyvauja krovimo darbuose. Kranas, kuriuo buvo keliamas krovinys, ir priekaba, į kurią buvo keliamas krovinys, tiesiogiai dalyvavo ir vykdė krovimo darbus. Nesutinka, kad nagrinėjama sąlyga netaikoma tuomet, kai įkrovimo ir iškrovimo darbus tiesiogiai vykdo kiti asmenys (darbus vykdė atsakovės ir UAB „Energetikos autotransporto centras“ darbuotojai), kadangi bet kuriuo atveju šiuos darbus vykdo asmenys, o ne pačios transporto priemonės. Draudimo sutarties sąlygose priekabos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų vykdant krovimo darbus nėra numatytas, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką už nedraudiminį įvykį, neįgijo reikalavimo teisės subrogacijos pagrindu. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Kadangi ieškovas išmokėjo draudimo išmoką UAB „Termotaupa“, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti sumokėtas išmokas.
Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog patys liudytojai tvirtino stropus, todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus, kad įvykis įvyko dėl per staigių krovinį kėlusio kranininko V. R. veiksmų. Krano sutrūkčiojimo faktą paneigia UAB „Energetikos autotransporto centras“ kranininko kvalifikacija bei krano techninės būklės atitikimo teisės aktų reikalavimams patvirtinantys dokumentai. Be to, pati atsakovė iki pradėjimo bylą nagrinėti iš esmės laikėsi versijos, kad žala atsirado dėl netinkamo stropavimo, tai patvirtina 2010 m. liepos 23 d. aktas, atsakovės 2010 rugpjūčio 26 d. raštas. Atsakovės neteisėtų veiksmų nepaneigia 2010 m. liepos 23 d. UAB „Termotaupa“ ir UAB „Transmitas“ sutartis–užsakymas Nr. 210-07-23, ji tik patvirtina UAB „Transmitas“ užsakymą UAB „Termotaupa“ krovinio išvežimui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Termotaupa“ perleido ieškovui reikalavimą, kurio neturėjo. Ieškovas buvo pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakęs mokėti draudimo išmoką, tačiau pagal UAB „Termotaupa“ prašymą peržiūrėjo savo sprendimą ir 2010 m. rugsėjo 28 d. susitarimu įvykį pripažino draudžiamuoju. Atsakovė 2010 m. rugsėjo 28 d. susitarimo neginčijo. Dispozityviškumo principas nedraudžia sutarties šalims susitarti ir pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas, susitarti dėl jų aiškinimo ir taikymo. Jeigu teismas spręstų, kad susitarimas nėra šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, jis vertintinas kaip susitarimas, kuriuo sukuriama nauja prievolė, kurios pagrindu ieškovas įgijo subrogacijos teisę. Nurodo, kad pagal draudimo liudijimo serija TPA Nr. 00029280/002 sąlygas priekaba buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Energetikos autotransporto centras“ prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad V. R. yra patyręs kranininkas, turintis daugiau kaip 30 metų darbo stažą. 2010 m. liepos 23 d. po įvykio buvo surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad, pakraunant klojinius kranu, praslydo medžiaginis stropas ir krisdami klojiniai kliudė priekabą. Apie netinkamus kranininko veiksmus akte nerašoma, nes kranas keliamas visada tolygiai pagal stropuotojo sutartinius ženklus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie įrodytus du ieškinio pagrindus: ieškovo – draudiko – subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, išmokėjus draudėjai draudimo išmoką, ieškovo teisę reikalauti žalos atlyginimo reikalavimo teisių perleidimo pagrindu, taip pat ar teisingai nustatė atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl subrogacijos
Sutiktina su apeliante, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra neįrodytas.
Faktą, jog ginčo pagrindu buvęs įvykis yra nedraudžiamasis, patvirtina ieškovo ir atsakovės sudarytoje draudimo sutartyje nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių 206.2.6 punktas (jo nuostatos pakartotos 202.2.11 ir 201.2.18 punktuose), pagal kurį transporto priemonės sugadinimas yra nedraudžiamas įvykis, jei jis yra susijęs su įkrovimo ar iškrovimo darbais, kuriuos tiesiogiai vykdo apdraustoji transporto priemonė. Transporto priemonė buvo apgadinta tuo metu, kai į ją krovinį kėlė kranas, šiuos darbus darbus atliekant atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojams. Apdraustoji transporto priemonė krovinio įkrovimo darbe dalyvavo tiesiogiai – jos nesant, nebūtų ir krovimo darbų (CPK 185 straipsnis). Faktą, jog įvykis nedraudžiamas, ieškovas pats pripažino 2010 m. rugpjūčio 3 d. (susitarimo dėl žalos atlyginimo „iii“ dalis). Teisėjų kolegija atmeta ieškovo teiginius, jog priešingą draudimo sutarties aiškinimą įrodo įvykio pripažinimas draudžiamuoju ieškovo ir draudėjos 2010 m. rugsėjo 28 d. susitarimu. Tai paneigia jo turinys. Ieškovo sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas, atsižvelgiant į sėkmingą šalių bendradarbiavimą nuo 2007 metų ir pageidavimą jį tęsti, tai, jog žinomas įvykio kaltininkas, geros subrrogacijos teisės įgyvendimo prognozės, tačiau susitarimo 4 punkte draudėjas įsipareigojo, kilus ginčams tarp jo ir draudiko ateityje, nesiremti šio susitarimo pasirašymo ir draudimo išmokos išmokėjimo faktu, sąlygomis ir aplinkybėmis. Be to, sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas tik su ta sąlyga, kad draudėjas įsipareigojo perleisti draudikui reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo į žalą padariusį asmenį, pasirašydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Šalys susitarė, kad išmokos mokėjimas tokiomis aplinkybėmis ateityje negali būti vertinamas kaip tarp sutarties šalių susiklosčiusi draudimo sutarties vykdymo praktika. Tai rodo, jog 2010 m. rugsėjo 28 d. susitarimas nėra draudimo sutarties dalis (ieškovas nepateikė įrodymų apie šios sutarties pakeitimą). Pagal draudimo sutartį pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Kadangi draudžiamojo įvykio ginčo atveju nebuvo, remiantis Draudimo įstatymo (2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo nr.X-1324 redakcija) 82 straipsnio 2,3 dalimis, įpareigojančiomis draudiką tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovui neperėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie reikalavimo perleidimo sutartį kaip apsimestinį sandorį, neanalizavo jos sudarymo aplinkybių ir santykio su ieškovo deklaruojama įgyta subrogacijos teise bei kad UAB „Termotaupa“ perleido ieškovui reikalavimą, kurio neturėjo.
Tariamuoju, apsimestiniu, ar sandoriu, kuris kitokiu pagrindu pripažintinas negaliojančiu, šalys ar viena jų neišreiškia tikrosios savo valios. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tikrąją šalių valią galima nustatyti, aiškinantis, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios ir nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis bei sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1167/2003 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams M. N., V.N. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis).
Tariamasis sandoris negalioja, nes jis sudaromas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis). Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tikslas joje nurodytas – UAB „Termotaupa“ perleido ieškovui 7300,00 Lt dydžio teisę reikalauti iš atsakingų asmenų ir jų civilinės atsakomybės draudikų 2010 m. liepos 23 d. padarytos žalos dėl delikto statybos objekte „Aukštųjų medicinos technologijų centras“, kuomet kraunant kranu krovinį praslydo stropas ir krovinys užkrito ant transporto priemonės SCHMITZ SCS24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo susitarimu šalys siekė sukurti jame nurodytas pasekmes – nukentėjusiam asmeniui žalą atlyginusio ieškovo teisę sumokėtą sumą išieškoti iš kalto asmens.
Minėta, kad tos pačios dienos susitarimas dėl draudimo išmokos buvo pasirašytas nurodant sąlygą, kad draudėjas įsipareigoja perleisti draudikui reikalavimo teises dėl nuostolių atlyginimo į žalą padariusį asmenį, pasirašydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį (1,6 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šalims šiame susitarime bei reikalavimo teisių perleidimo sutartyje atskleidus visas jų sudarymo aplinkybes (nesant paslėptų susitarimo elementų), reikalavimo teisių perleidimo sutarties negalima laikyti apsimestine, t.y. dengiančia neteisėtą ieškovo siekį įgyti subrogacinio reikalavimo teisę. Ginčijamas sandoris to nedengia, jis yra UAB „Termotaupa“ padarytos žalos atlyginimo sąlyga. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad draudimo išmokos išmokėjimu ieškovas subrogacijos teisės neįgijo, darytina išvada, kad nėra apeliantės nurodomo reikalavimo teisės perleidimu dengiamo sandorio. Reikalavimo teisės perleidimo metu nuostoliai žąlą patyrusiai „Termotaupos“ bendrovei dar nebuvo atlyginti, todėl ieškovui ji perleido realiai turimą reikalavimo teisę. Apeliantė teisingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų priešieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tai nesudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vados sprendimo panaikinimui. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovė perleido reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Draudimo įstatymas nedraudžia draudikui atlyginti draudėjos patirtus nuostolius vien todėl, kad įvykis yra nedraudžiamasis (tokių normų apeliantė nenurodė). Tai, kad išieškojimas negalimas subrogacinio reikalavimo teise, nereiškia išieškojimo negalimumo apskritai. Žala UAB „Termotaupa“ yra padaryta, atsakingo asmens pareigą atlyginti asmens turtui padarytą žalą įtvirtina CK 6.263 straipsnis. Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu (CK 6.111 straipsnis). Tuo atveju, kai reikalavimas atlyginti žalą patenkinamas iš trečiojo asmens turto, trečiajam asmeniui jis pereina regreso tvarka (6.112 straipsnio 1 punktas). Tuo vadovaujantis, atmestini apeliantės argumentai apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties prieštaravimą bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei gerai moralei.
Dėl atsakovės kaltės
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės kaltės.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad krovimo darbai buvo vykdomi pagal atsakovės (nuomininkės) ir trečiojo asmens UAB „Kauno kranai“ (nuomotojos) 2007 m. gegužės 29 d. sudarytą mechanizmų nuomos sutartį Nr. 967/70529, kuria atsakovė išsinuomojo iš nuomotojos autokranus ir kitas transporto priemones (mechanizmus). Šios sutarties 6.1.1 punktu nuomininkė įsipareigojo atsakyti už saugaus darbo išsinuomotais mechanizmais organizavimą, tam tikslui raštu paskiriant atsakingą asmenį (kranų darbo vadovą) bei aptarnaujantį personalą stropuotojus, turinčius galiojančius pažymėjimus. Iš liudytojų K. B., A. R., V. R., V. S. parodymų negalima daryti išvados, kad krovinys nukrito dėl krano sutrūkčiojimo. Pirma, aplinkybę, kad krovinys nukrito dėl dėl netinkamo pritvirtinimo (medžiaginio stropo praslydimo), išsyk po įvykio raštu patvirtinino kranistas ir atsakovės darbuotojai, tarp kurių buvo ir liudytojai A. R., kranistas V. R. ir statybos darbų vadovas K. B.. Liudytojas V. R. paneigė, kad keliant krovinys nuslydo dėl krano strėlės trūkčiojimo. Jis parodė, jog krovinio (viena ant kitos sudėtų lentų) darbininkai gerai nesudėjo, nenuvalė, todėl praslydo medžiaginis stropas. 2010 m. liepos 23 d. aktą surašęs statybos darbų vadovas liudytojas K. B. atsakymą į teismo klausimą, kodėl liudijimo metu jo nurodomos krovinio nukritimo priežasties (krano sutrūkčiojimo) nenurodė akte, motyvavo negalimumu nurodyti viską. Siejant šį faktą su aplinkybe, jog liudytojai atsakovės darbuotojai šiuo metu yra suinteresuoti atsakovei palankia bylos baigtimi, tačiau po įvykio metu jie nurodė stropo praslydimu grindžiamą krovinio nukritimo priežastį, sutampančią su įvardinta liudytojo V. R., o atsakovės teigiama įvykio priežastis savo apimtimi nėra tokia plati, kad jos nebūtų buvę galima nurodyti įvykio akte, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės skundo argumentus, jog liudytojų parodymai patvirtina trečiojo asmens kaltę. Išklausius liudytojų parodymų garso įrašo sutiktina su ieškovu, kad, iškritus sunkiam kroviniui, krano strėlė sutrūkčiojo netekusi didelės apkrovos, o ne atvirkščiai. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju, remiantis atsakovės patvirtintų Kranų darbų vadovo pareiginių nuostatų 2 punktu, už tai, kad darbai su kranais būtų atliekami saugiai, yra atsakingas kranų darbų vadovas, kurį, kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo įsipareigojusi paskirti atsakovė.
Apeliantės nurodoma UAB „Termotaupa“ ir UAB ,,Transmitas“ sutartis–užsakymas Nr. 210-07-23 patvirtina, kad UAB „Transmitas“ įvykio vietoje buvo krovinio išvežimo tikslu (šios įmonės darbuotojai nedalyvavo pakrovimo veiksmuose). Apeliantė nenurodė, kuo konkrečiai minimas įrodymas paneigia jos kaltę, neįvardijo kitų įrodymų, kurių, apeliantės teigimu, neįvertino pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvykio priežasties.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių analize, ieškovui priteistina ne 434,43 Eur, o 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“, įmonės kodas 135738747, 200 (du šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiam veiklą per filialą If P&C Insurance AS filialas, įmonės kodas 302279548.