- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-331-307/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00182-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. Š. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos ir šio teismo pirmininkės J. B. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją ir šio teismo pirmininkę J. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu ir priteisti jam 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Z. Š. pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš teisėją J. B., pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. Š. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos ir šio teismo pirmininkės J. B. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl J. B. kreipimasis į prokuratūrą, dėl jos nuomone, pažeistų teisių gynimo bei pareiškime nurodytų aplinkybių, nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme ir dėl to nėra šios nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymima, jog Z. Š. pareiškime nėra sukonkretinta kaltinimo apimtis, t. y. nenurodyta, kiek ir kokių konkrečių frazių, galimai neatitinkančių tikrovės, galinčių paniekinti ar pažeminti Z. Š. arba pakirsti pasitikėjimą juo, J. B. galimai paskleidė apie pareiškėją, tik abstrakčiai nurodoma, kad J. B. kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skundų, ir taip padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Z. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal jo pareiškimą dėl teisėjos J. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus apygardos teismą pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka pagal jo 2017 m. rugsėjo 15 d. privataus kaltinimo pareiškimą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog teikdama skundą prokuratūrai ir pasisakydama per apklausą kaip nukentėjusioji, J. B. nebuvo sąžininga pareiškėja, kadangi ji pranešė apie nebūtus ir neįrodytus teisės pažeidimus, kas leidžia daryti išvadą, jog J. B. paskleidė asmens garbę ir orumą žeminančias žinias. Z. Š. teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje jis savo pareiškime nurodė trečiuosius asmenis – liudytojus, kuriems buvo perduotos tikrovės neatitinkančios žinios – tai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2-10-14146-536/2016 nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. Paškevič, administracinio nusižengimo bylą teismui perdavę policijos pareigūnai, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras S. Barsul bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurių pavardės nurodytos apklausos protokoluose. Anot pareiškėjo, jis privataus kaltinimo skunde pakankamai aiškiai nurodė, kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami J. B., kokias konkrečiai pasekmes jam tai sukėlė, t. y. kaltinimas yra aiškus ir konkretus.
Motyvuojamoji dalis
Z. Š. skundas atmetamas
Pareiškėjo Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka padavimo metu galiojo BPK 407 straipsnis, kuriame buvo nurodyta, jog baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiu galios 2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII – 626 14 straipsnį Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius (Privataus kaltinimo bylų procesas) pripažintas netekusiu galios. Minėto įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo (2017 m. spalio 1 d.) pradėto nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas – asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Kaip matyti iš pareiškėjo Z. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, pareiškėjas jo šmeižimu įvardija tokius teisėjos J. B. veiksmus - paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad, neva, jo skundai aukštesniajam teismui išdėstomi įžeidžiančia forma, vulgariai, žeminančiai, jis teismo teisėjus be jokio pagrindo kaltina nusikaltimų padarymu organizuota grupe, skundų turinys teisėjus įžeidžia kaip žmones bei kaip teisėjus ir menkina teismo reputaciją. Pareiškėjo teigimu, teisėja J. B., kreipdamasi į prokuratūrą bei apklausiama, kaip nukentėjusioji, be jokio pagrindo kaltina jį minėtų veiksmų padarymu. Tačiau, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokuroras S. Barsul 2016 m. birželio 15 d. nutarime nutraukti tyrimą konstatavo, jog teismui pateiktuose Z. Ž. pasirašytuose skunduose dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, melagingi, juose dėstoma tikrovės neatitinkanti informacija. Z. Š., dėstydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, rašydamas melagingus teiginius, kaltindamas teisėjus padarius atitinkamas nusikalstamas veikas, šių teiginių nepagrindžia konkrečiais faktais ir įrodymais. Prokuroro nutarime nurodoma, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. Š. pateiktuose skunduose išdėstyti teiginiai išeina už bet kokio teismo ar teisėjo kritikos bei savo šeimos garbės gynimo ribų. Tačiau Z. Š. veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nepasiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę (2 t., 118 – 120 b. l.). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad net, jeigu teisėja J. B., kreipdamasi į prokuratūrą dėl, jos nuomone, pažeistų teisių gynimo, ir nurodė pareiškėjo Z. Š. išdėstytas aplinkybes, tokie teiginiai nelaikytini nei neatitinkantys tikrovės, nei niekinantys, žeminantys Z. Š., ar galintys pakirsti pasitikėjimą juo BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Kokių nors papildomų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teisėjos J. B. veiksmuose yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, pareiškėjas Z. Š. savo skunde nenurodė.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Z. Š. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.