- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 2-410-780/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00316-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- E. N.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei N. S., atsakovei R. D. ir trečiajam asmeniui E. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl netesybų priteisimo pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei R. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. S. prašo priteisti iš atsakovės R. D. 1 158,48 Eur avansą, sumokėtą 2008-07-14 sutarties pasirašymo dieną, 1 158,48 Eur baudą už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad norėjo pirkti iš atsakovės jos sodybą ir 2008-07-14 dėl to šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pirkti dalį namo su žeme ir ūkiniais pastatais už 60 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo sutvarkyti sutartyje nurodyto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, būtinus pirkimo sandoriui. Siekiant užtikrinti sutarties įvykdymą ieškovė per tris kartus sumokėjo atsakovei 4 000 Lt avansą. Po sutarties sudarymo ieškovė ne kartą ragino atsakovę vykdyti jos įsipareigojimus, bet atsakovė to nedarė. Po paskutinės avanso dalies sumokėjimo atsakovė įsipareigojo per vieną mėnesį sutvarkyti pirkimui būtinus parduodamo turto dokumentus. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. Tuomet ieškovė 2009 m. gegužės mėnesį, su trečiojo asmens E. N., kuris tuo metu buvo jos sutuoktinis, parengta sutartimi, nuvyko pas atsakovę ir pasiūlė atsakovei nutraukti 2008-07-14 sutartį bei grąžinti avansą, nes atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti 2009 m. gegužės mėnesio sutarties dėl 2008-07-14 sutarties nutraukimo ir grąžinti sumokėto avanso. Tokiu būdu atsakovė nei vykdė savo įsipareigojimus, nei sutiko nutraukti 2008-07-14 šalių pasirašytą sutartį. Ieškovė pripažino, kad po 2009 m. gegužės mėnesio ji ilgą laiką nesidomėjo 2008-07-14 sutarties vykdymu, nes uždarbiavo užsienyje, po to vyko santuokos nutraukimo procesas su trečiuoju asmeniu E. N., todėl į teismą kreipėsi praėjus tokiam laikui. Pagal 2008-07-14 sutarties sąlygas atsakovė už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą turi grąžinti gautą 1 158,48 Eur (4 000 Lt) avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ji patvirtino, kad norėjo parduoti ieškovei savo sodybą už 60 000 Lt ir dėl to sudarė minėtą 2008-07-14 sutartį. Atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovės 4 000 Lt avansą. Atsakovė paaiškino, kad visi pastatų nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti ir jai reikėjo sutvarkyti tik elektros pajungimą, kuri buvo atjungta, bei žemės nuosavybės dokumentus, nes žemė buvo valstybės. Ji tvarkė žemės dokumentus, bet 2009 m. gegužės mėnesį atvažiavo ieškovė ir norėjo nutraukti 2008-07-14 sutartį bei nepirkti sodybos. Galvoja, kad dėl sodybos pirkimo ieškovė persigalvojo, nes turto kaina smuko dėl prasidėjusios ekonominės krizės. Ieškovė jai siūlė pasirašyti 2009 m. gegužės mėn. sutartį dėl 2008-07-14 sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, bet atsakovė nenorėjo nutraukti šios sutarties ir norėjo, kad ieškovė sodybą pirktų. Tuomet ieškovė prašė grąžinti jai nepasirašytą 2009 m. gegužės mėn. sutartį, bet atsakovė ją pasiliko ir pateikė teismui. Po 2009 m. gegužės mėn. ieškovė ilgai nesidomėjo sodybos pirkimu, o pastatai per tą laiką nuvertėjo, todėl 2013 m. atsakovė juos pardavė kitam asmeniui. Atsakovė teigia, kad neatsisakė vykdyti 2008-07-14 šalių sutarties ir norėjo parduiti sodybą ieškovei, o pastaroji pati atsisakė ją pirkti. Todėl ieškovei ji neprivalo grąžinti gauto avanso ir mokėti baudos. Atsakovė prašo taikyti ir ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008-07-14 ieškovė N. N. (dabartinė pavardė S.) ir atsakovė R. S. (dabartinė pavardė D.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pirkti iš atsakovės dalį namo su žeme ir ūkiniais pastatais, esančiais Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), už 60 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo sutvarkyti visus nuosavybės dokumentus, t. y. namo, ūkinių pastatų, žemės, elektros įvadą ir dokumentus. Šia sutartimi pirkėja N. N. įsipareigojo sumokėti 4 000 Lt užstatą kaip pradinį įnašą. Šalys susitarė, kad už įsipareigojimų nevykdymą pirkėjai negrąžinami jau sumokėti 4 000 Lt, o pardavėja turi grąžinti jau sumokėtus 4 000 Lt ir papildomai 4 000 Lt dydžio baudą, t. y. 8 000 Lt (b. l. 4). Taip pat nustatyta, kad 2009 m. gegužės mėnesį ieškovė pasiūlė atsakovei pasirašyti 2009 m. gegužės mėn. sutartį, kurioje numatyta, kad šalys susitaria panaikinti žemės sklypo su dalimi pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) Lazdijų raj., 2008-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė R. S. įsipareigoja grąžinti ieškovei N. N. 4 000 Lt, kuriuos gavo kaip pradinį įnašą, pagal aukščiau minėtą sutartį ir įsipareigoja nereikalauti, kad N. N. nupirktų iš jos žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) Lazdijų raj., o N. N. įsipareigoja nereikalauti iš R. S. sutvarkyti dokumentus pardavimui ir parduoti aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat įsipareigoja nereikalauti iš R. S. sumokėti kaip baudą papildomai 4 000 Lt. Šią sutartį atsakovė atsisakė pasirašyti, todėl ji yra be šalių parašų (b. l. 36). Nustatyta ir tai, kad 2013-07-29 notariškai patvirtina gyvenamojo namo dalies ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė R. D. pardavė pirkėjui L. A. 4880/11961 dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, pastatą viralinę ir kitus statinius (inžinierinius) – šulinį, esančius Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) už bendrą 23 000 Lt kainą (b. l. 37-41).
Nors šalių sudaryta 2008-07-14 sutartis įvardyta kaip pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau pagal jos turinį ir šalių ketinimus, kuriuos teisme patvirtino abi šalys ir trečiasis asmuo, ji atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Sutarties forma ir turinys, bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl sutartyje nurodyto turto pardavimo ateityje pagal aptartas sąlygas, todėl ši sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.165 straipsnis). Būtent taip analogiškos sutartys yra kvalifikuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-395/2014, 3K-3-22-219/2015).
Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis) (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-22-219/2015).
Šiuo atveju sudarydamos šioje byloje nagrinėjamą preliminariąją sutartį šalys susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį (pirkėjai 4 000 Lt, o pardavėjai 8 000 Lt), kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai ir papildomai neįrodinėti nuostolių dydžio. Sutarties sąlygos dėl netesybų neprieštarauja aptartoms netesybas reglamentuojančių normų nuostatoms. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-22-219/2015).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovė minėtos preliminariosios sutarties pagrindu gali reikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo iš atsakovės, tačiau savo reikalavimus ieškovė turi įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka ir juos įrodyti.
Šiuo atveju šalių sudarytoje preliminarioje 2008-07-14 sutartyje šalys nenustatė nei termino atsakovei, per kurį ji turėjo sutvarkyti pirkimo-pradavimo sandoriui trūkstamus dokumentus, nei termino pagrindinės sutarties sudarymui. Todėl, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis dėl atsakovės sodybos pirkimo turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. iki 2009-07-14, per kurį ji turėjo įvykdyti ir įsipareigojimą dėl trūkstamų dokumentų sutvarkymo. Tačiau per metus laiko, t. y. iki 2009-07-14, pagrindinė preliminarioje sutartyje nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tai reiškia, kad nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2009-07-15, ieškovė jau žinojo apie pažeistas jos teises dėl jos manymu nevykdomų atsakovės įsipareigojimų ir įgijo teisę reikšti ieškinį teisme dėl šios sutarties nevykdymo.
Įstatymas numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.125 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo įstatyme nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.12 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-07-15, nes 2009-07-14 pasibaigė CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir ji nebuvo sudaryta. Tai reiškia, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl netesybų priteisimo šiuo atveju pasibaigė praėjus šešiems mėnesiams nuo 2009-07-15. Tačiau į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi tik praėjus šešiems metams ir devyniems mėnesiams, t. y. 2016-04-15 (b. l. 3).
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, reikalavo taikyti ieškinio senatį, o ieškovė nepareiškė reikalavimo atnaujinti praleistą senaties terminą. Be to, jos nurodytos priežastys – uždarbiavimas užsienyje, santuokos nutraukimo procesas, akivaizdžiai nėra svarbios, kas sudarytų pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes tai visiškai netrukdė pateikti ieškinį teismui.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-9/2009). Todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį ieškovės ieškinys atmestinas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad ieškovė praleido net tik ieškinio senaties terminą dėl netesybų išieškojimo, bet ir trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Todėl praleidusi ieškinio senaties terminą ieškovė negali prisiteisti iš atsakovės reikalaujamų sumų nei kaip netesybų, nei kaip žalos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Kita vertus, ieškovė iš viso neįrodė, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė neprivalo nei atlyginti žalos ieškovei, nei mokėti netesybas kaip sutartį pažeidusi šalis. Ieškovė pati pripažino, kad dar nepasibaigus vienerių metų terminui nuo 2008-07-14 preliminariosios sutarties sudarymo ji 2009 m. gegužės mėnesį pati norėjo atsisakyti pirkti sutartą turtą ir pasiūlė atsakovei nutraukti preliminarią sutartį, tačiau atsakovė nesutiko to padaryti. Tai patvirtina ir byloje esanti šalių nepasirašyta 2009 m. gegužės mėn. sutartis, kurią ieškovė siūlė pasirašyti atsakovei. Tai įrodo atsakovės paaiškinimus, kad ji neatsisakė vykdyti preliminarią 2008-07-14 sutartį, o priešingai, siekė jos įvykdymo. Pabrėžtina, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. iki CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos (2009-07-14) šalys dar turėjo apie du mėnesius laiko. Tačiau ieškovė pripažino, kad po 2009 m. gegužės mėnesio neįvykusio susitarimo dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ji daugiau šios sutarties vykdymu nesidomėjo iki 2016-02-23 kol neparašė pretenzijos atsakovei (b. l. 5). Šios aplinkybės patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad po 2009 m. gegužės mėnesio, kai ji atsisakė nutraukti preliminarią 2008-07-14 sutartį ir norėjo ją vykdyti toliau, ieškovė nustojo domėtis sutarto turto pirkimu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2009-07-14, kuomet baigėsi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji siekė pagrindinės sutarties sudarymo, reiškė kokius nors reikalavimus atsakovei, o ji atsisakė parduoti sutartą turtą ar vykdyti kitus įsipareigojimus. Jau vien faktas, kad sutartą parduoti turtą atsakovė kitam asmeniui pardavė tik 2013-07-09, kai visi ieškinio senaties terminai ieškovės pretenzijoms pareikšti jau buvo praleisti, patvirtina, kad atsakovė neatsisakė parduoti ieškovei sutartą turtą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad po 2009 m. gegužės mėnesį nepavykusio bandymo nutrukti preliminarią 2008-07-14 sutartį šalių sutarimu ieškovė pati atsisakė pirkti sutartą turtą. Todėl atsakovė pagal preliminariosios sutarties sąlygas turi teisę pasilikti jai sumokėtą avansą ir neprivalo jo grąžinti ieškovei su papildoma tokio paties dydžio bauda. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-22-219/2015).
Ieškinį atmetus visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė jokių bylinėjimosi išlaidų priteisti jai neprašo ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo tokių išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidas valstybei už advokato suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas atsakovei (b. l. 42-43) privalo atlyginti ieškovė, kurios ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą tokios išlaidos šioje byloje sudaro 110,19 Eur sumą (b. l. 50), kuri priteistina valstybei iš ieškovės.
Teismas šioje byloje patyrė 3,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
nusprendė:
Ieškovės N. S. ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,94 Eur Eur (tris eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5660.
Išieškoti iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 110,19 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 19 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.