- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1352-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 20.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.234.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-191/2013 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei S. M. dėl teisės naudotis butu (uzufrukto) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4) ir prašė nustatyti panaudos uzufruktą į atsakovei S. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki ieškovės gyvos galvos, kadangi ji bute gyvena kaip nuo 2003 metų kaip buvusios buto savininkės šeimos narė, bute deklaruota jos gyvenamoji vieta. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklausė jos, t.y. ieškovės ir atsakovės motinai E. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2008-11-13 pareiškimu ieškovė, nesuvokdama tokio veiksmo pasekmių ir neturėdama nei piniginių lėšų, nei kito gyvenamo ploto, savo palikimo dalies atsisakė. Butą paveldėjo atsakovė. Nurodė, kad ji yra neįgali, serga miopatija, kuri be raumenų nykimo pasireiškia miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu, negalėjimu susikaupti, nuotaikų kaita ir kitais psichologiniais sutrikimais, dėl ko jai sunku susivokti aplinkoje, adekvačiai reaguoti į aplinką ir vykstančius procesus. Ieškovei iki 2025-01-03 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu į ieškinį (b. l. 61-63) prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškimą, kuriuo atsisakė jai priklausančio palikimo dalies, ieškovė pasirašė laisva valia. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-6423-429/2012 siekė pripažinti negaliojančiu atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau ieškinio atsisakė ir byla buvo nutraukta. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra pripažinta neveiksnia, ir tiek iki motinos E. P. mirties, tiek po jos mirties nekliudomai gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame, paveldėjimo būdu įgytame ginčo bute. Atsakovė niekada nesiekė iškeldinti ieškovės iš buto, tačiau ieškojo potencialių pirkėjų. Ketino už butą gautus pinigus pasidalinti su ieškove, kad abi galėtų įsigyti atskirus butus, tačiau ieškovė buto parduoti nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 118-120). Teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog ji į notarų biurą buvo nuvežta prievarta ir jai buvo liepta pasirašyti atsisakymą nuo dalies palikimo, neįrodyti. Tai nustatyta ir prijungtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6423-429/2012. 2008-11-13 ieškovės pareiškimas Kauno m. 11-ajam notarų biurui, kuriuo ji atsisakė nuo jai priklausančio palikimo dalies, bei Kauno 11-ojo notarų biuro notarės I. J. 2009-02-30 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas S. M. nėra panaikintas, nuginčytas ar kitokiu būdu pripažintas negaliojančiu. Teismas nurodė, kad nei vienas iš nuosavybės teisės apribojimų pagrindų nenumato galimybės apriboti atsakovės asmeninės nuosavybės teisę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ginčo bute atsakovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kurio teisės ir teisėti interesai, nustačius ieškovei uzufrukto teisę, bus pažeisti. Šiuo metu atsakovei tenka gyventi viename kambaryje su jos priešingos lyties sūnumi, kuris nuo rudens pradės lankyti mokyklą, t. y. nepilnamečio vaiko poreikiai kinta, ir tik siekdama išlaikyti gerus santykius su ieškove, suprasdama jos sunkią ligą, atsakovė leidžia ieškovei gyventi atskirame kambaryje, naudotis vonia, tualetu ir virtuve. Ieškovė ieškinyje nenurodė konkretaus uzufrukto turinio, taip pat nenurodė į kurią dviejų kambarių ginčo buto dalį, į kokias bendro naudojimo patalpas prašo nustatyti uzufruktą. Be uzufruktoriaus įgytų teisių turi būti nustatomos ir pareigos. Pagal CK 4.144 straipsnį, uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti. Pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos pajamos yra mažos, todėl nustačius uzufruktą į butą, jos gaunamų pajamų nepakaks komunalinėms buto išlaidoms ir asmeninėms išlaidoms apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad nėra grėsmės, jog ieškovė būtų keldinama iš buto. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 125-127) ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias uzufrukto nustatymą. Tarp šalių yra susiklostę neterminuotos panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tik reikiamos formos sandorį patvirtinančio susitarimo nebuvimas, lėmė poreikį ieškovei ginti savo pažeistą teisę teisme. Teismas nesiaiškino, kokios teisės išlieka gyvenamosios patalpos mirusios savininkės E. P. šeimos nariams, gyvenusiems panaudos sutarties pagrindu, kai nuosavybės teisė į butą pereina kitiems asmenims. Ieškovė gyvenamąją vietą ginčo bute yra deklaravusi nuo 2003-11-26, jame apsigyveno kaip buto savininko šeimos narė ir butu naudojosi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, todėl negalima teigti, kad ieškovė pažeidžia atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus nuosavybės teises. Faktas, kad atsakovė paveldėjo butą, savaime nepanaikina ieškovės teisės naudotis butu, kadangi ji butą paveldėjo su suvaržymu – ieškovės teise neterminuotai naudotis butu panaudos pagrindais. Apie žodinį susitarimą tarp šalių leisti ieškovei gyventi bute patvirtino ir pati atsakovė. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus prioritetinius nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principus, kurie nustačius prašomą uzufruktą, nebus pažeisti. Teismo argumentai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai kinta, yra subjektyvūs, t. y. pagrįsti tik atsakovės subjektyvia nuomone bei prieštarauja sąžiningumo ir teisinio apibrėžtumo principams, nes nėra aišku, ar atsakovė, pardavusi ginčo butą, neįsigis vieno kambario buto, kuriame taip pat gyvens su priešingos lyties sūnumi. Taip pat nėra aišku, ar pardavusi ginčo butą, atsakovė gautais pinigais pasidalins su ieškove, ar nenuslėps nuo pirkėjo, jog butui yra taikomi suvaržymai.Teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės psichologiniais sutrikimais. Dėl ligos, kuria ieškovė serga, gydytojai neduoda ieškovei išrašų iš jos sveikatos istorijos, – pateikia juos tiesiogiai teismui tik šiam pareikalavus. Teismas taip pat nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus ieškovės ligos istoriją. Tuo teismas pažeidė Konstitucijos saugomą ieškovės teisę į būsto neliečiamybę bei nepagrįstai dėl jos socialinės padėties suvaržė teisę į gyvenamąjį būstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 131-134) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė teismams nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo bute gyvena neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. Tokia sutartis, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį, turėtų būti įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau ginčo buto išraše tokių įrašų nėra. Todėl neteisėti ir nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad butą atsakovė paveldėjo su suvaržymais. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl jos aprūpinimo gyvenamąja patalpa. Panaudos sutartis buvo sudaryta žodžiu, t. y. atsakovė leido ieškovei neatlygintinai naudos buto dalimi, kuria nedraudžia naudotis ir šiuo metu. Apeliantei yra sudarytos sąlygos gyventi ginčo bute ir juo naudotis, mokant minimalius mokesčius už komunalines paslaugas, kurie sudaro 20 Lt per mėnesį. Tokiu būdu apeliantės interesai turėti gyvenamąjį plotą yra apsaugoti, ji yra prižiūrima. Ieškovės liga (miopatija) nėra susijusi su psichikos sutrikimais. Nustačius neapibrėžtą uzufruktą tiek atsakovė, tiek jos nepilnametis sūnus bus tiesiogiai priklausomi nuo apeliantės poelgių, nes uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. J. motina E. P. 2003 10 30 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Šiame bute apsigyveno ir ieškovė, ji 2003 11 26 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9. 14). Mirus (duomenys neskelbtini) E. P., ieškovė I. J. atsisakė jai priklausančios turto dalies, mirus jos motinai E. P., pastarosios turtą, tame skaičiuje ir paminėtą butą paveldėjo jos dukra S. M. – atsakovė (b.l. 8-9, 13,16-17). 2012 09 14 ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai nustatyti panaudos uzufruktą į atsakovei S. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki ieškovės gyvos galvos. Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Ieškovė, nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo, nepatenkinusio ieškovės reikalavimo, sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisė normas, reglamentuojančias uzufrukto nustatymą, neįvertino, jog ieškovė bute apsigyveno kaip buto savininko šeimos narė ir butu naudojosi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus prioritetinius nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principus, taip pat, kad teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės psichologiniais sutrikimais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Uzufruktas įstatyme apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). CK 4.147 straipsnis nustato, kad uzufruktas gali būti nustatomas: 1) įstatymais; 2) teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai; 3) sandoriais.
Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti uzufruktą teismo sprendimu. Teismas, kaip jau minėta, nustatyti uzufruktą gali tik įstatymų numatytais atvejais. Tačiau ieškovė, net ir atstovaujama advokato, nenurodė įstatymo, kuris numato, kad jos prašomas uzufruktas gali būti nustatytas teismo sprendimu, nenurodė aplinkybių, kodėl jos prašymas nustatyti uzufruktą turėtų būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji gyvena bute, kuris nuosavybės teise nuo 2003 metų priklausė jos 2008 metais mirusiai motinai, kad ji turi teisę šiame bute gyventi net ir nuosavybės teises į butą po motinos mirties perėmus atsakovei, nesudaro pagrindo nustatyti uzufruktą. Tik naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis, šių patalpų savininkui leidus ar neprieštaraujant, nėra įstatyme numatytas pagrindas nustatyti uzufruktą.
Nenustačius, kad ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą yra teisiškai pagrįstas, nereikšmingais pripažintini pirmosios instancijos eismo sprendimo motyvai apie galimą atsakovės nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą tuo atveju, jei ieškovės prašomas uzufruktas būtų nustatytas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės psichologiniais sutrikimais, negali būti pagrindas pripažinti, kad apskųstasis teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Ieškovė, reikšdama konkretų reikalavimą nustatyti uzufruktą, argumentuodama savo reikalavimo pagrįstumą, ieškinyje nurodė, jog ji dėl savo sveikatos sutrikimų, atsisakydama palikimo, ne visiškai suprato savo veiksmų esmę. Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl sandorio, apie kurį nurodė ieškovė, pripažinimo negaliojančiu, nagrinėdamas šią bylą tik dėl uzufrukto nustatymo, teismas neturėjo pareigos išsamiai vertinti aplinkybių apie ieškovės galimus sveikatos sutrikimus.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Sprendimo priėmimo metu atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovė I. J. (duomenys neskelbtini) mirė, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius byloje teisių perėmimas yra negalimas, todėl ji prašo nutraukti bylą. Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkina, nes palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, nepakeistą. Bylą nutraukti pagrindas būtų tik tuomet, jei apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau naikinti šį sprendimą, kaip minėta, nėra pagrindo.
Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos ieškovei negali būti priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.