- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2743-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21013-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- R. P., D. P.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) R. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje, pagal ieškovų R. P. ir D. P. ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriui (toliau – ir Tarnyba), prašydami panaikinti atsakovo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimus Nr. 3SVE-142 „Dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-05-06 išvados Nr. 3SVE-9, pripažinimo negaliojančia“, Nr. 3SD-6267 „Dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-06-13 sprendimo Nr. 3SPĮ-107 pripažinimo negaliojančiu“, panaikinti atsakovo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 3SPĮ-180 „Dėl fizinio asmens, norinčio priimti vaiką laikinai svečiuotis, pradinio įvertinimo“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą; bei priteisti ieškovams iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai mano, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tokią poziciją be kita ko grindė Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimis dėl bylos rūšinio teismingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. BV-148 patvirtintų Socialinės globos įstaigoje, šeimynoje ar globos centre globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašu, kurio 77 punkte nustatyta, kad Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimai bei vaiko globėjo (rūpintojo) sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Viename iš ginčijamų, t. y. 2022 m. spalio 17 d. Tarnybos sprendime „Dėl fizinio asmens, norinčio priimti vaiką laikinai svečiuotis, pradinio įvertinimo“ nurodoma, kad sprendimas skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad Tarnybos sprendimu negali būti keičiamos teisės aktuose nustatytos ginčų teismingumo taisyklės.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis), išaiškinant teisę ieškovams kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar Vilniaus apygardos administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovai R. P. ir D. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Taip pat prašo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir pareiškimą administraciniam teismui, kaip naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
5.1. Ieškovai nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. spalio 27 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, kad skundas susijęs su vaiko globos (rūpybos) teisiniais santykiais.
5.2. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui išdėstė savo argumentus, kodėl pareiškimas teikiamas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į juos neatsižvelgė, dėl jų nepasisakė.
5.3. Akcentavo Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. vasario 3 d. nutartis rūšinio teismingumo klausimams spręsti. Minėtose nutartyse teismingumo kolegija sprendė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Ginčai, kylantys iš globos teisinių santykių savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai.
5.4. Pažymėjo, kad bylas dėl globos ir rūpybos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Taip pat teismui buvo pridėtas išrašas iš Infolex paieškos sistemos, iš kurio matyti, jog ir bylos pagal vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašą nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Mano, kad jų byla dėl visų trijų prašomų panaikinti sprendimų teisminga bendrosios kompetencijos teismui, būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl Tarnybos sprendimų panaikinimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.
9. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
10. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. vasario 3 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-19/2020, spręsdama ginčo, dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą, pažymėjo, kad nors ginčijamą išvadą pateikė viešojo administravimo subjektas (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius), tačiau šiuo atveju (teisės aktų nustatyta tvarka teikdamas atitinkamas išvadas) jis veikia civilinės (šeimos), o ne viešosios teisės reglamentuojamoje srityje, susijusioje su vaiko globos (rūpybos) teisiniais santykiais, ir sprendė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, ginčai, kylantys iš globos teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokia pozicija išdėstyta ir kitose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse dėl bylos rūšinio teismingumo (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. T-156/2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. T-1/2016).
11. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba savo 2022 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 3SVE-9 „Dėl D. P. pasirengimo priimti vaikus laikinai svečiuotis“, vadovaudamasi Socialinės globos įstaigoje, šeimynoje ar globos centre globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. BV-56, 23-33 punktais, konstatavo, kad D. P. atitinka aukščiau nurodyto teisės akto reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui ketinančiam priimti socialinės globos įstaigoje, šeimynoje ar globos centre globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis ir gali priimti vaikus laikinai svečiuotis. Tarnyba, išnagrinėjusi D. P. ir R. P. prašymą dėl jų paskyrimo budinčiais globotojais, 2022 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3SPĮ-107 dėl D. ir R. P. teigiamo pradinio įvertinimo. Tačiau 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 3SVE-142 Tarnyba pripažino 2022 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. 3SVE-9 negaliojančia, konstatavusi netinkamą vertinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.269 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju), 6 punktą, o 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 3SD-6267 Tarnyba pripažino 2022 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 3SPĮ-107 negaliojančiu, taip pat konstatavus netinkamą vertinimą pagal CK 3.269 straipsnio 6 punktą. Tarnyba 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 3SPĮ-180 priėmė neigiamą sprendimą dėl R. P., norinčio priimti vaiką laikinai svečiuotis, pradinio įvertinimo. Ieškovai ginčija minėtus Tarnybos 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. spalio 17 d. sprendimus ir mano, kad toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
12. Įvertinus ieškovų reikalavimų pobūdį, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 36 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje, taip pat minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką teismingumo bylose, konstatuotina, kad nors šiuo atveju ginčijamus sprendimus priėmė viešojo administravimo subjektas (o ginčijamuose Tarnybos 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimuose netgi nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka), tačiau iš bylos ir ieškinio reikalavimų pobūdžio matyti, kad aptariamas viešojo administravimo subjektas šiuo atveju veikia civilinės teisės (būtent šeimos teisės) reglamentuojamoje srityje, susijusioje su vaiko globos (rūpybos) teisiniais santykiais, todėl toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
13. Tokia pozicija (dėl ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui) išdėstyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI2-7641-931/2022 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 7 d.), kuria buvo atsisakyta priimti R. P. ir D. P. skundą dėl aptariamų Tarnybos sprendimų panaikinimo, kaip neteismingą administraciniam teismui. Minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir pareiškimą administraciniam teismui, ieškovai be kita ko prašė priimti kaip naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės, todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Atitinkamai ieškovų pareiškimo pagrindu priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eI2-7641-931/2022, nelaikytina nauju įrodymu, dėl ko nėra pagrindo spręsti jos priėmimo į bylą klausimo.
14. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios apylinkės teismas netinkami taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų R. P. ir D. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.