Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-15 · Administracinė byla Nr. eI-1226-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
eI-1226-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Achema“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Amber Grid“, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“
Advokatai
Konradas Pabijanskas, Giedrė Aukštuolienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1226-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03957-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ atstovams advokatams Konradui Pabijanskui, Vaidui Radvilai,

atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovams K. Š., R. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovei advokatei Giedrei Aukštuolienei ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovui Karoliui Kačerauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“) dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja AB „Achema“ kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninė byla Nr. eI-1226-968/2017 (toliau – e. byla), t. 1, b. l. 1–17), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Ministerija), 15 329 728,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo:

2.1. Lietuvos valstybė, pažeisdama Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę, inter alia (lot. be kita ko) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalį, taikė valstybės pagalbos priemonę Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) projekto finansavimui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-11-20 (toliau – ir Ginčo laikotarpis) prieš tai negavusi Europos Komisijos (toliau – Komisija) pritarimo. Tokiu būdu pareiškėjai padaryta 15 329 728,69 Eur turtinė žala. Valstybės pagalba teikta vadovaujantis 2012-06-12 priimtu Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu (toliau – SGDTĮ), kurio pagrindu pareiškėjai kilo pareiga nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą, kurio dydis 2013-iems metams paskaičiuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2012-10-19 nutarimu Nr. 03-317 (toliau – 2012-10-19 nutarimas) ir 2012-10-26 nutarimu Nr. 03-330 (toliau – 2012-10-26 nutarimas). Pareiškėjos nuomone, SGDTĮ nustatytą SGDT priedą buvo galima skaičiuoti tik nuo tada, kai Komisija 2013-11-20 priėmė sprendimą byloje Nr. SA.36740 (2013/NN) (toliau – Komisijos 2013-11-20 sprendimas), kuriuo konstatavo, kad tokia valstybės pagalba yra pateisinama ir gali būti taikoma. Todėl visa už Ginčo laikotarpį SGDTĮ pareiškėjos sumokėta SGDT priedo suma (15 329 728,69 Eur) laikytina turtine žala, kuri pareiškėjai turi būti priteista iš Lietuvos valstybės. Komisija 2013-11-20 sprendimu konstatavo, kad net laikant, kad SGDT priedu teikiama valstybės pagalba savo esme gali būti suderinama su vidaus rinka, bet kuriuo atveju suderinimas buvo atliekamas pavėluotai (sprendimas dėl suderinamumo priimtas 2013-11-20) ir pažeidžiant privalomas procedūras, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo minėtų VKEKK nutarimų, kuriais reglamentuotas SGDT priedo dydis ir surinkimo tvarka, priėmimo. Todėl tai, kad Komisijos 2013-11-20 sprendimu buvo patvirtinta, jog SGDT priedu teikiama valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, nereiškia, kad Ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista ES teisė ir kad valstybė gali išvengti už tai jai kylančios atsakomybės. Todėl nacionalinis teismas Ginčo laikotarpiu pareiškėjos sumokėtą SGDT priedą turi vertinti kaip pareiškėjos patirtą turtinę žalą ir ją priteisti iš valstybę atstovaujančios Ministerijos. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėjai žala atsirado dėl ES teisės (SESV 108 straipsnio 3 dalies) tiesioginio pažeidimo, kurį lėmė Lietuvos valstybės institucijų neteisėti veiksmai neįgyvendinant ES teisėje numatyto imperatyvaus įpareigojimo prieš pradedant taikyti valstybės pagalbos priemones suderinti tokią pagalbą su Komisija. Nagrinėjamu atveju yra visos valstybės atsakomybės sąlygos tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) suformuotą praktiką, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Lietuvos valstybė Ginčo laikotarpiu iš pareiškėjos SGDT priedą rinko neteisėtai, o tokius valstybės institucijos veiksmus pateisino ir nacionaliniai teismai, pagal gamtinių dujų tiekėjo ieškinius priteisę iš pareiškėjos SGDT priedo lėšas. Nacionaliniai teismai nepagrįstai neįvertino ES teisės pažeidimo ir netenkino pareiškėjos teiktų prašymų kreiptis į Teisingumo Teismą, nors ES teisės pažeidimą konstatavo pati Komisija. Tokį pažeidimą pripažino ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Lietuvos dujos“.

Atsiliepimas

2.2. Pareiškėja teismui 2017-02-14 pateikė rašytinius paaiškinimus (e. byla, t. 2, b. l. 81–96), kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytais prašymais taikyti 3 metų senaties terminą, paprašė atnaujinti šį terminą tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas. Pareiškėja prašo teismo laikyti, kad ieškinio senaties terminas pagrįstai gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2013-11-20 (kuomet Komisija pripažino ES teisės pažeidimą pradėjus taikyti nesuderintą su Komisija valstybės pagalbą), ir atsižvelgiant į tai pripažinti, kad senaties terminas skundui paduoti nėra praleistas, kitu atveju – praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis), atsižvelgiant į aktyvius pareiškėjos veiksmus siekiant apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai nėra išspręsti kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 (toliau – LAT 2016-02-05 nutartis) buvo remiamasi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu jo nekvestionuojant, nors šio teisinio reglamentavimo teisėtumas yra analizuojamas pareiškėjos skundų pagrindu savarankiškose administracinėse bylose, kurios iki šiol nėra baigtos nagrinėti ir ateityje gali turėti tiesioginės įtakos sprendimo civilinėje byloje teisėtumui. Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – LApT) 2016-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-387-464/2016 (toliau – LApT 2016-06-08 nutartis) yra paduotas kasacinis skundas, o LAT šioje byloje jau pripažino, kad su SGDT priedo mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų, ypatingai ES teisės aktų, aiškinimu ir taikymu susiję klausimai nėra galutinai išspręsti, pačiam teismui kyla tokių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų tiek vertinant žemesnių instancijų teismų sprendimų pagrįstumą, tiek ir galimybes remtis kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 priimta nutartimi. Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei kitose nagrinėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų kaip valstybės institucijų veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas. Pareiškėjas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje turi būti analizuojama valstybės pareiga susigrąžinti SGDT priedo gavėjai AB „Klaipėdos nafta“ suteiktą valstybės pagalbą, nes tai yra Lietuvos valstybės ir AB „Klaipėdos nafta“ santykiai, kurie nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja prašo priteisti žalą būtent iš Lietuvos valstybės nepriklausomai nuo to, ar pastaroji nuspręstų įpareigoti AB „Klaipėdos nafta“ grąžinti gautą valstybės pagalbą, ar nuspręstų žalą atlyginti iš kitų lėšų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jos skundą patenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime (e. byla, t. 2, b. l. 59–68) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti. Nurodo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2012-11-19, kuomet Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) pateikė skundą (toliau – ir 2012-11-19 skundas), prašydama pripažinti jai nustatytą pareigą mokėti SGDT priedą neteisėta, inter alia (lot. be kita ko) motyvuodamas SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą vėliausiai suėjo 2015-11-19. Dėl to, ar Komisijos 2013-11-20 sprendimu nustatytas SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas Ginčo laikotarpiu nustatant pareiškėjai pareigą mokėti SGDT priedą yra pakankamai reikšmingas, kad pareiškėjas netektų SGDTĮ ir VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais nustatytos pareigos sumokėti SGDT priedą už Ginčo laikotarpį, yra pasisakę LAT 2016-02-05 nutartyje ir LApT 2016-06-08 nutartyje. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau du kartus buvo patvirtinta, kad, nepaisant Komisijos 2013-11-20 sprendimu nustatyto ES teisės pažeidimo, pareiškėja privalo sumokėti jai Ginčo laikotarpiu paskaičiuotą SGDT priedą. Nurodyti LAT ir LApT sprendimai turi res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Iš LAT 2016-02-05 nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos įrodinėjami neteisėti valstybės veiksmai galėtų būti siejami nebent tik su procedūrinės taisyklės pažeidimu ir nuostoliais, kurie galėjo kilti pareiškėjai dėl to, kad Lietuvos valstybė nespėjo suderinti valstybės pagalbos schemos SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėja galimai patyrė nuostolius dėl pernelyg ankstyvo SGDT priedo surinkimo, tačiau Ginčo laikotarpiu pareiškėja taip ir neapmokėjo nei vienos SGDT priedo sumai išrašytos sąskaitos, todėl ir negalėjo patirti nuostolių, siejamų su SGDT priedo mokėjimais, atliktais iki Komisijos 2013-11-20 sprendimo priėmimo. Pareiškėjos įrodinėjamų nuostolių reikšmingą dalį sudaro jos sumokėti delspinigiai ir procesinės palūkanos, susidariusios dėl jos vengimo sumokėti AB „Amber Grid“ pateiktas sąskaitas SGDT priedo sumai, kurių pagrįstumas pripažintas LAT 2016-02-05 nutartyje ir LApT 2016-06-08 nutartyje, tačiau tokie nuostoliai negali būti laikomi valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo rezultatu, ir negali būti atlyginami CK 6.247 straipsnyje numatytais pagrindais, nes nėra priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų derinant valstybės pagalbos schemą ir pareiškėjos sumokėtų delspinigių (procesinių nuostolių), kuriuos ji patyrė nepagrįstai atsisakydama mokėti SGDT priedą.

Teismo posėdyje Lietuvos valstybei atstovaujančios Ministerijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjos skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime (e. byla, t. 2, b. l. 31–41) iš esmės pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pati pareiškėja skunde sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą sieja su SGDTĮ ir jį įgyvendinančių VKEKK nutarimų priėmimu. SGDTĮ buvo priimtas 2012-06-12, o jo 5 straipsnio 2 dalį įgyvendinantys VKEKK nutarimai – atitinkamai 2012-10-09 (nutarimas Nr. O3-294), 2012-10-19 (nutarimas Nr. O3-317) ir 2012-10-26 (nutarimas Nr. O3-330). Be to, kaip nurodo ir pati Pareiškėja, ji dar 2012-11-19 iškėlė klausimą dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pateikdama skundą VAAT dėl minėtų VKEKK nutarimų panaikinimo. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo 2012-06-12, kai buvo priimtas SGDT įstatymas, ir atitinkamai baigėsi dar 2015-06-12. Net jei senaties termino skaičiavimas galėjo prasidėti VKEKK 2010-10-09 priėmus nutarimą Nr. O3-294, arba 2010-10-19 nutarimą Nr. O3-317, ar netgi 2010-10-26 nutarimą Nr. O3-330, reikalavimui priteisti tariamą žalą taip pat yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pareiškėja žalą kildina iš 2012-06-12 priimto SGDTĮ ir VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimų, tačiau tai, kad šie teisės aktai yra teisėti galutiniu ir neskundžiamu 2015-04-03 nutarimu Nr. KT10-N6/2015 konstatavo Konstitucinis Teismas, kuris, be kita ko, įvertino ir Komisijos 2013-11-20 sprendimo nuostatas. SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas nesukuria pareigos susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, ir net jei tokią pareigą sukurtų, pareiškėjos teisė į žalos atlyginimą neatsirastų, nes tokiu atveju būtų sukurtas į ateitį nukreiptas mechanizmas, numatantis tiek valstybės pagalbos iš jos gavėjo susigrąžinimą, tiek valstybės pagalbos teikimo modelio pagrindu surinkto SGDT priedo grąžinimą jos mokėtojams. Pareiškėja neįrodė, kad Lietuvos valstybė atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėja neįrodė žalos, jos prievolė mokėti SGDT priedą 2013 metais yra patvirtinta galutine ir neskundžiama LAT 2016-02-05 nutartimi ir LApT 2016-06-08 nutartimi. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nes jei nebūtų buvę pareiškėjos nurodomų neteisėtų veiksmų, valstybės pagalba būtų buvusi suderinta iki 2013-01-01 ir pareiškėjos padėtis nebūtų niekaip pasikeitusi.

Teismo posėdyje AB „Amber Grid“ atstovė, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (e. byla, t. 2, b. l. 44–57) iš esmės pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti. Nurodo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2012-11-19, kuomet kreipėsi į VAAT, prašydama pripažinti jai nustatytą pareigą mokėti SGDT priedą neteisėta inter alia (lot. be kita ko) motyvuodamas SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, vėliausiai suėjo 2015-11-19. Lietuvos teismai dviejuose įsiteisėjusiuose sprendimuose pripažino, kad 2013-11-20 Europos Komisijos sprendime konstatuotas SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjui nustatytos pareigos mokėti SGDT priedą neteisėta. Tokie teismų sprendimai reiškia, kad pareiškėjos atlikti SGDT priedo mokėjimai negali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (nuostoliais). Spręsdamas šią bylą teismas privalo vadovautis ankstesniais teismų sprendimais pripažįstančiais pareigos mokėti SGDT priedą teisėtumą. Pareiškėja netinkamai identifikuoja neteisėtus Lietuvos valstybės veiksmus, su kuriais gali būti siejamas reikalavimas atlyginti jos nuostolius. Komisijos ir Lietuvos teismų praktika suponuoja, kad, Komisijai pripažinus AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos valstybės pagalbos „suderinamumą“, pareiškėja gali kelti klausimą tik dėl valstybės padaryto procedūrinio pažeidimo (vėlavimo suderinti valstybės pagalbą) ir nuostolių, kurie konkrečiai siejami su tokiu vėlavimu. Pareiškėja klysta teigdama, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimas įpareigoja nacionalinius teismus susigrąžinti valstybės pagalbą iš AB „Klaipėdos nafta“ ir grąžinti SGDT priedą pareiškėjai. Pareiškėja neįvertina, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikiama valstybės pagalba Komisijos 2013-11-20 sprendimu buvo pripažinta „suderinama“ nuo 2013-01-01. Egzistuojant tokiam „suderinimui“ nacionalinių teismų pareiga susigrąžinti valstybės pagalbą pasibaigia. Pareiškėja neįrodė nuostolių, kurie jai galėjo kilti dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y.: pareiškėja neįrodė, kad Lietuvos valstybės procedūrinis pažeidimas (vėlavimas) sukėlė kokius nors pareiškėjos finansinės būklės pasikeitimus; įsiteisėję teismų sprendimai suponuoja, kad pareiškėjos nuostoliai patirti dėl procedūrinės taisyklės pažeidimo bet kokiu atveju negali būti siejami su reikalavimu sugrąžinti SGDT priedą, kuris buvo sumokėtas teisėtai egzistuojančios teisinės pareigos pagrindu; pareiškėja negalėjo patirti jokios žalos dėl ankstyvo SGDT priedo sumokėjimo, kadangi iki Komisijos leidimo teikti valstybės pagalbą pareiškėja neatliko nei vieno SGDT priedo mokėjimo; pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp valstybės padaryto SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir pareiškėjos sumokėtų delspinigių, procesinių palūkanų, kurias ji turėjo sumokėti nepagrįstai ginčydama savo pareigą mokėti SGDT priedą (tokių palūkanų ir delspinigių mokėjimas yra išimtinai pareiškėjos veiksmų rezultatas); pareiškėjas reikalauja priteisti nuostolius (sumokėtą SGDT priedą) ir už tokius laikotarpius, kuriais pareiškėjos identifikuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai nepasireiškė.

Teismo posėdyje AB „Klaipėdos nafta“ atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

6. Šioje byloje ginčas kilo dėl 15 329 728,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos nuomone, žala jai buvo padaryta Lietuvos valstybei pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalį, t. y. 2012-06-12 priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais nustačius pareigą pareiškėjai nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą, prieš tai tokios valstybės pagalbos teikimo nesuderinus su Komisija ir negavus jos pritarimo. Dėl faktinės aplinkybės, kad 2012-06-12 priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais pareiškėjai buvo nustatyta pareiga nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą ginčo nėra, todėl dėl to teismas plačiau nepasisakys.

7. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Ministerija ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose teismo prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį. Ministerijos ir AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2012-11-19, kuomet kreipėsi į VAAT, prašydama pripažinti jai nustatytą pareigą mokėti SGDT priedą neteisėta. Šį skundą pareiškėja, inter alia (lot. be kita ko) motyvavo SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, vėliausiai suėjo 2015-11-19. AB „Amber Grid“ teigimu, ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo 2012-06-12, kai buvo priimtas SGDT įstatymas, ir baigėsi 2015-06-12; senaties terminas yra praleistas ir tuo atveju, jeigu jo pradžia būtų siejama su VKEKK 2010-10-09, 2010-10-19, 2010-10-26 nutarimų priėmimu. Pareiškėjos nuomone, ji ieškinio senaties termino nėra praleidusi, nes ieškinio senaties terminas pagrįstai gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo Komisijos 2013-11-20 sprendimo priėmimo, kuriuo Komisija pripažino, kad Lietuvos valstybė, pradėjus taikyti nesuderintą su Komisija valstybės pagalbą, pažeidė ES teisę. Taip pat pareiškėja paprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas, nes mano, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgta į aktyvius pareiškėjos veiksmus siekiant apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais.

8. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad LAT 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

9. Įvertinus skundo turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad, pareiškėja savo teisių pažeidimą, iš kurio kildina prašomą atlyginti turtinę žalą, sieja su tuo momentu, kai Lietuvos valstybė (jos institucijos), prieš tai negavusi Komisijos pritarimo ir taip pažeisdama ES teisę (SESV 108 straipsnio 3 dalį), 2012-06-12 priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais pareiškėjai nustatė pareigą nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie šią pareigą pareiškėja sužinojo ir ją įvertino kaip savo teisių pažeidimą vėliausiai 2012-11-19, kuomet VAAT pateikė skundą (e. byla, t. 2, b. l. 102–121). Pareiškėja 2012-11-19 skunde prašė panaikinti VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimus ir aiškiai deklaravo, kad, jos nuomone, nustačius SGDT priedą yra pažeista ES teisė (inter alia (lot. be kita ko) SESV 108 straipsnio 3 dalis), nes tokiu būdu yra teikiama valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“ prieš tai tokios pagalbos teikimo nesuderinus su Komisija (žr. 2012-11-19 skundo VI dalį „SGDT priedo nustatymas yra su Europos komisija nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“, kuris prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 daliai ir 108 straipsnio 3 daliai, taip pat SGDT įstatymo 14 straipsnio 4 daliai“). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundą dėl žalos, kurią nagrinėjamu atveju pareiškėja kildina iš Lietuvos valstybės (jos institucijų) galimai padaryto pažeidimo, kuris pasireiškė 2012-06-12 priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais jai nustatant pareigą nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą, atlyginimo pareiškėja vėliausiai galėjo pateikti 2015-11-19. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2016-10-06, t. y. akivaizdžiai praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą senaties terminą tokiems skundams paduoti.

10. Pareiškėja teigia, kad ji ieškinio senaties termino nėra praleidusi, nes, mano, kad toks terminas pagrįstai gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2013-11-20, kuomet buvo priimtas Komisijos 2013-11-20 sprendimas, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos valstybė, pradėjus taikyti su Komisija nesuderintą valstybės pagalbą, pažeidė ES teisę. Pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su pažeistos teisės pripažinimu, o su asmens, kuris mano, kad jo teisė buvo pažeista, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie tokios teisės pažeidimą. Minėta, kad apie šioje byloje deklaruojama savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2012-11-19, kuomet ji VAAT pateikė skundą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja nepagrįstai 3 metų ieškinio senaties termino pradžią sieja su Komisijos 2013-11-20 sprendimo priėmimu.

11. Kartu teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vadovautis CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle, taikoma tęstinio pažeidimo atvejais. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus, taip pat tai, kad pareiškėja prašo priteisti turtinę žalą, jos nuomone, jai padarytą viso Ginčo laikotarpio metu, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neteisėtais laiko Lietuvos valstybės institucijų veiksmus, kurių pasėkoje 2012-06-12 priimtu SGDTĮ ir VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį pareiškėjai buvo nustatytas SGDT priedas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą akivaizdžiai kildina iš Lietuvos valstybės institucijos – VKEKK – veiksmų, 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimuose įtvirtinant, jos nuomone, neteisėtą teisinį reguliavimą, o šie VKEKK veiksmai yra vienkartinio pobūdžio.

12. Pareiškėja prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į aktyvius jos veiksmus siekiant apginti savo teises kitais (alternatyviais) teisių gynimo būdais. Šiuos pareiškėjos argumentus įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju jie nelaikytini svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tokia išvada darytina ypač atsižvelgiant į tai, kad, siekdama įrodyti 2012-06-12 priimtu SGDTĮ, VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimais nustatytos pareigos nuo 2013-01-01 mokėti SGDT priedą neteisėtumą, nuo 2012-11-19 (t. y. kuomet pareiškėja VAAT pateikė skundą dėl VKEKK 2012-10-19 ir 2012-10-26 nutarimų panaikinimo) pareiškėja yra inicijavusi ne vieną teisminį procesą, taip pat į tai, kad keliose civilinėse bylose, kuriose inter alia (lot. be kita ko) buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ir su šioje administracinėje byloje keliamu klausimu dėl valstybės pagalbos teikimo, yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. LAT 2016-02-05 nutartis, LApT 2016-06-08 nutartis.

13. Teismas kaip teisiškai nereikšmingus vertina pareiškėjos teiginius, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei kitose nagrinėtose bylose, yra prašoma, vertinant Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą, atsižvelgti ir į nacionalinių teismų kaip valstybės institucijų veiksmus nagrinėjant nurodytas civilines bylas. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir atnaujinus praleistą ieškininės senaties terminą, nacionalinių teismų veiksmai priimant procesinius sprendimus, susijusiose civilinėse bylose, nagrinėjamoje byloje negalėtų būti ir nebūtų vertinami, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį toks vertinimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

14. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atnaujinti pareiškėjos praleisto 3 metų ieškinio senaties termino skundui paduoti nėra pagrindo. Todėl šis pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi praleidusi 3 metų senaties terminą, atsakovės atstovė ir tretieji suinteresuoti asmenys prašo jį pritaikyti, o teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos prašymą šį terminą atnaujinti, pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas. Netenkinus skundo, atmestinas ir skunde išdėstytas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Proceso dalyviai skunde ir atsiliepimuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos AB „Achema“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas