Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. D. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujama advokatės Giedrės Martinėnaitės, neatvykimo priežastys nežinomos, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei J. D.. 2020 m. spalio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su sūnumi bendrauja, ateityje norėtų sūnų pasiimti į savo šeimą, įvykdyti tam reikalingas sąlygas. Peržiūrų metu būdavo neįvykdyti tik kai kurie reikalavimai – nelankė psichologinių kursų, tėvystės įgūdžių kursų, nes ji dirbo, be to studijuoja (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo laiko. Nuo rugsėjo pradžios ji dirbo, bet jai nesumokėjo, šiuo metu jau nedirba. Studijuoja dieninėse studijose, su sūnumi bendrauja kiek tik gali. Ryšys su sūnumi artimas, vaikas džiaugiasi jiems susitikus, nenori, kad ji išvyktų. Su tėvu konfliktavo, bet stengiasi palaikyti ryšį dėl sūnaus. Ji turi draugą, kurio nuomone vaikas turėtų gyventi su jais. Anksčiau motiniški instinktai nebuvo tokie stiprūs, turėjo psichologinių problemų, todėl pasirinko sprendimą – atsitraukti. Sutinka, kad privalo išlaikyti sūnų, bet nežino, kokia bus jos finansinė padėtis, kuri šiuo metu yra sunki.

Atsakovės atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė palaikė atstovaujamosios poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės priteisiant 100 Eur išlaikymą, arba daugiausia 150 Eur, nes atsakovė nedirba, studijuoja. Likusioje dalyje su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko H. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystė nenustatyta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) H. D. nustatyta laikinoji globa, berniuko globėju paskirtas jo senelis V. D. Nustačius H. D. laikinąją globą, Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai atliko berniuko globos kokybės vertinimą, nustatyta, kad H. D. globa patenkinama, namuose trūksta tvarkos, V. D. konfliktuoja su dukra J. D.. LSMUL Kauno klinikų 2015-10-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovė J. D. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini), jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Iš 2018-04-03 Informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą Nr. 1 matyti, jog socialiniai darbuotojai konstatavo, kad be socialinių darbuotojų pagalbos šeima savarankiškai funkcionuoti negali. Nors tarp atsakovės ir jos sūnaus buvo stebimas artimas ryšys, tačiau, specialistų nuomone, J. D. trūksta socialinių ir motinystės įgūdžių. Moteris buvo įpareigota lankyti psichologo, psichiatro konsultacijose, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, siūlyta su vaiku apsigyventi Kauno kartų namuose. J. D. atsisakė apsigyventi Kauno kartų namuose, psichologo konsultacijose apsilankė tik vieną kartą, konfliktavo su savo tėvu V. D., nevesdavo sūnaus į darželį, neidavo su vaiku į kiemą, retai gamindavo maistą sūnui. 2019-02-28 pagalbos šeimai plane nurodyta, kad J. D. sūnaus H. priežiūrą palikusi savo tėvui, moteris nedirba, nemoka už vaiko darželį, neprisideda prie būsto išlaikymo. Specialistai įvertino, kad būtina tęsti socialinių paslaugų teikimą atsakovės šeimai. Nuo 2019 metų kovo mėnesio J. D. šeimai socialines paslaugas teikia Lietuvos Samariečių bendrijos Kauno skyrius. Kaip matyti iš Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus 2019-04-02 rašto Nr. 617, socialinių darbuotojų teigimu, atsakovė nemotyvuota priimti pagalbą, todėl teikiamos pagalbos priemonės nėra veiksmingos, J. D. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nusišalinusi nuo sūnaus H. priežiūros ir auklėjimo. 2019-04-10 įvykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad H. D. tikslinga nustatyti laikinąją globą, berniuko globėju sutiko būti jo senelis V. D. Įvertinus situaciją J. D. šeimoje ir socialinio darbo rezultatus, 2019-04-26 nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir H. D. paimtas iš atsakovės šeimos. Berniukas nuo 2019-04-25 apgyvendintas V. D. šeimoje. Kauno m. VTAS mobili komanda nuo 2019-05-07 teikė J. D. intensyvią socialinę pagalbą. 2019-05-15 pateiktoje išvadoje mobilios komandos specialistai konstatavo, kad J. D. emociškai pažeidžiama, stokoja konfliktų ir problemų sprendimo įgūdžių, kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus. Moteris stokoja tėvystės įgūdžių, sunkiai supranta vaiko poreikius, neužtikrina vaiko nuoseklios dienotvarkės. Rekomenduota tęsti socialinių paslaugų teikimą. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi leido paimti H. D. iš jo motinos J. D. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) H. D. pakartotinai nustatyta laikinoji globa, berniuko globėju paskirtas V. D.. Kauno socialinių paslaugų centras tęsė socialinių paslaugų teikimą atsakovei. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, J. D. šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), gyvena su draugu, su kuriuo laukiasi vaiko, jokių žalingų įpročių neturi.

Dėl motinos valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė J. D. nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečio vaiko H. D. atžvilgiu – jai trūksta atsakomybės, socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką. Vertinant bylos duomenis apie socialinį darbą su atsakove matyti, kad ji tik iš dalies priėmė jai teikiamas socialines paslaugas, įsipareigojimus bei socialinių darbuotojų rekomendacijas dėl tėvystės įgūdžių mokymų, bendradarbiavimo. Tačiau bylos duomenys, taip pat pačios atsakovės parengiamojo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, yra pakankami daryti išvadą, jog emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs, motina vaiką aplanko, bendrauja. Atsakovės tėvas trečiasis asmuo V. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo dukrai dar yra reikalingas laikas pakeisti savo situaciją. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė yra labai jauno amžiaus, sūnaus susilaukė būdama nepilnamete, vaiko tėvystė nenustatyta, be to, pati anksti neteko mamos ir tai, kaip nustatyta byloje esančiais medicininiais duomenimis, buvo viena iš jos patirtų psichologinių problemų priežasčių. Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo keliose darbovietėse, tuo pačiu metu studijuoja (duomenys neskelbtini) antrame dieninių studijų kurse. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė siekė gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti save ir mažametį sūnų, be to parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, jog sutiktų ir su 200 Eur išlaikymu, jei tik galėtų prisiimti tokią finansinę naštą. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu neneigė reikalingumo bendrauti su specialistais, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau nurodė to nedariusi dėl savo didelio užimtumo – darbo bei studijų. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažinti, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, neteikia išlaikymo, vaiku nesidomi ir nelanko, nėra pagrindo. Vien tai, kad netęsia ir/ar nedalyvauja (iš dalies dalyvauja) socialinių paslaugų teikime, nepakankamai aktyviai siekia susigrąžinti į šeimą nepilnametį vaiką, teismo vertinimu, nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovės vangus domėjimasis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, ugdymu, sveikata, daro ar gali daryti ypatingą žalą nepilnamečio vaiko raidai. Atsakovės, kaip motinos, nepakankamas pareigų vykdymas savo nepilnamečiam vaikui, galimai yra veikimas priešingai vaiko interesams, tačiau nėra pakankamas apriboti motinos valdžią neterminuotai, atitinkamai apribojant ir nepilnamečio vaiko teises į šeimos ryšius ir taikant gyvenimo biologinėje šeimoje suvaržymą. Teismo vertinimu, be kita ko, esant artimam emociniam ryšiui tarp atsakovės ir nepilnamečio sūnaus, atsakovei nevedant asocialaus gyvenimo būdo, neturint žalingų įpročių, esant labai jauno amžiaus, siekiant aukštojo išsilavinimo, neterminuotas motinos valdžios apribojimas nėra adekvati ir proporcinga priemonė užtikrinti ir ginti nepilnamečio vaiko interesus. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsakovė gali ir turi realių galimybių pasikeisti ir pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys dalyje dėl motinos valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad esamojoje situacijoje proporcinga ir adekvati priemonė nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti yra laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.3 straipsnis, 3.180 straipsnio 3 dalis).

Nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvo valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Apribojus motinos valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvai, kurių valdžia apribota laikinai, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikai neįvaikinti (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko H. D. motinai laikinai apribojus tėvų valdžią į vaiką, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi keturiolikos metų, vaikui nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), H. D. nustatyta laikinoji globa, berniuko globėju paskirtas senelis V. D. 2020-03-03 V. D. sutiko būti paskirtas anūko H. D. nuolatiniu globėju. Lankant globojamą vaiką H. D. pastebėta, kad berniukas gerai jaučiasi V. D. šeimoje, vaikas tinkamai prižiūrimas, mylimas. H. D. lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini), vaiko sveikata prižiūrima (duomenys neskelbtini). Berniukas gerai sutaria su mamos broliu B. D. Vaikinas padeda tėvui rūpintis H., sutinka, kad tėvas globotų H. D. V. D. su globojamu anūku ir sūnumi B. D. gyvena nuosavame trijų kambarių, su visais patogumais bute. V. D. pajamos apie 190 eurų per mėnesį. Vyras našlys, iš dalies darbingas, tačiau medicininiai duomenys patvirtina, jog pagal esamą sveikatos būklę vaiko globėju būti gali. H. D. sveikatos problemų neturi. Kitų asmenų, pageidaujančių globoti H. D., nėra, priešingų duomenų nepateikta. Pagrindų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje, dėl kurių V. D. negali būti skiriamas vaiko globėju, nėra.

Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (LR CK 3.249 str. 3 d.). Kauno apskrities VTAS įvertino, kad H. D. globa senelio V. D. šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nustačius H. D. nuolatinę globą, V. D. skirtinas nepilnamečio H. D. nuolatiniu globėju, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinio globėjo gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjui išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko H. D. išlaikymui periodines išmokas po 200,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutiko iš dalies, nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, todėl negalėtų teikti prašomo išlaikymo dydžio. Atsakovė, bylos duomenimis, nedirba, nekilnojamojo turto, automobilių neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus. Duomenų, kad būtų ribotas jos darbingumas, byloje nėra. Atsakovė yra našlaitė, bylos duomenimis, jos pajamos – 134 Eur per mėnesį našlaitės pensija. Kaip nustatyta trečiojo asmens paaiškinimais, šiuo metu yra J. D. yra studentė, studijuoja (duomenys neskelbtini), laukiasi vaiko.

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.

Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji dėl savo jauno amžiaus, dar neįgytos profesijos, nesukaupto turto, bendros gyvenimiškos situacijos, teismo vertinimu, šiuo metu neturi galimybių dirbti kvalifikuotą darbą, pasigerinti esamą sunkią turtinę padėtį ir teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo sūnui Haroldui. Vis tik atsakovė nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų negali būti atleista, todėl įvertinus duomenis apie atsakovės sunkią turtinę padėtį ir jos galimybes savo turtinę padėtį pagerinti (šiuo metu yra studentė ir laukiasi vaiko), teismas sprendžia, jog iš atsakovės jos nepilnamečiam vaikui priteistinas 120 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą, išlaikymą priteisiant nuo 2020 m. balandžio 14 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Iš atsakovės priteisus išlaikymą, nepilnamečiui H. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas globėjas V. D. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Sprendimas vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 402 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti H. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ir globos vietą globėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą H. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-04-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.