Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

A. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., vakare, tikslaus laiko neprisiminė, būdamas savo mamos namuose, (duomenys neskelbtini), išgėrė degtinės. Kokios ir kiek tiksliai, jau neprisiminė. Kitą dieną, 2019 m. rugpjūčio 30 d., mama paprašė nuvežti maisto į sodą Sudervėje. Jis jautėsi gerai, neapsvaigęs, todėl apie 12.30 val., atsisėdo į savo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo. Gelvonų g. jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė jam sunkų girtumą. Automobilis buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, o jį pareigūnai pristatė į komisariatą. Labai gailisi dėl savo veiksmų, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 63).

Liudytojas policijos pareigūnas A. M. (A. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., dirbdamas su kolega gavo pranešimą, kad Žalgirio g. link G. Vilko g. važiuoja automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Tas pats automobilis ryte 9.44 val. Verkių g. 5 galimai dalyvavo eismo įvykyje, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs automobilį. Apie 12.40 val. minėtą automobilį sustabdė Galvonų g. ir Paberžės g. sankryžoje. Automobilį vairavo A. V., kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus, kadangi kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vairuotojas svirduliavo. A. V. blaivumas patikrintas alkotesteriu, patikrinimo rezultatai: 12.43 val. – 2,04 promilės alkoholio, o 13.10 val. – 2,23 promilės alkoholio (b. l. 38).

Policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., dirbdamas su kolega, gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g. važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilį sustabdė Gelvonų g.– Šeškinės g. sankryžoje. Automobilį vairavo A. V.. Paklausus vairuotojo, ar jis nevartojo alkoholio, vairuotojas atsakė, kad vartojo 2019 m. rugpjūčio 29 d. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, 12.43 val. buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 13.10 val. – 2,23 promilių neblaivumas. A. V. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 9.44 val. vairavo automobilį Verkių g. ties Žalgirio g. 93 namu, tačiau į jokį automobilį neatsitrenkė (b. l. 4).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, buvo pranešta, kad išvažiavo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas girtas. A. V. Gelvonų g. ir Paberžės g. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5–8).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenų išrašai patvirtina, kad A. V. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 12.43 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, o 13.10 val. – 2,23 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. V. sutiko su nustatytu neblaivumu. Pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. spalio 26 d. (b. l. 13–15).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra A. V. (b. l. 21).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio Audi A4 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2460 Eur, o be PVM – 2034 Eur (b. l. 22).

2019 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis bamperis, o automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis (b. l. 10–11).

R. B. 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šios dienos ryte jam pranešė, kad buvo apgadintas jo automobilis stovintis (duomenys neskelbtini). Išėjus į lauką patikrinti automobilį pastebėjo įlenktą priekinį bamperį dvejose vietose. Automobilį paskutinį kartą vairavo ir perstatė į buvusią vietą 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val. (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. V. vairavo automobilį Audi A4, be kita ko, patvirtina tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo A. M. parodymai, D. K. 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą. Kadangi A. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą mokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, be to, prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, kadangi transporto priemonė reikalinga vežioti sergančią motiną ir jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu (b. l. 68–70).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad A. V. vairavo automobilį Vilniaus mieste, dienos metu, kada automobilių eismas yra intensyvus. A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 68), dirba (b. l. 67). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti dar ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nėra pagrindo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas yra didelis. Taigi A. V. kėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. rugpjūčio 30 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑144‑628/2018).

Specialios teisės atėmimo termino dydžiui neturi esminės įtakos tai, kad kaltinamajam teisė vairuoti kelių transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir vežioti sergančią motiną. Teismas pažymi, kad A. V. minėtos aplinkybės buvo žinomos, tačiau jis nepaisė jų ir vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Reikšminga ir tai, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas apskritai neatima kaltinamajam teisės dirbti ar susirasti naują darbą, kuriam ši teisė nėra reikalinga, o kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo motina serga, juolab kad jis yra vienintelis šeimos narys, kuris gali nuvežti motiną į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skiriamas mažesnis specialios teisės atėmimo terminas nei vidurkis. Be to, už mažesnį apsvaigimą (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuojant transporto priemonę, kai atsiranda administracinė atsakomybė, taip pat nustatyta griežtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5–6 dalys). Taigi A. V. skiriamas specialios teisės atėmimo terminas nėra neproporcingai per ilgas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Audi A4, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. V. priklausantis automobilis Audi A4 konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė be PVM yra 2034 Eur, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. V. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. priklausančiam automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. kovo 3 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 32). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 52, 54). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 30 d.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą – dvylikos mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.