Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, susipažinusi su nukentėjusiosios D. Ž. privataus kaltinimo skundu, kuriame P. G. kaltinama nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios D. Ž. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka P. G. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad P. G. 2015 m. gegužės 14 d. apkaltino ją P. G. priklausančių pinigų vagyste, paskleisdama šią neatitinkančią tikrovės žinią telefonu jos tiesioginei viršininkei R. A., ir tokiais veiksmais ją apšmeižė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti nukentėjusiosios D. Ž. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Pateiktame teismui pareiškime yra nurodytos abstrakčios, nesukonkretintos aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo pasakyti ir tie, kurie, pareiškėjo manymu, jį įžeidžia ar šmeižia, t.y. įžeidimas ir šmeižimas turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja nurodo, jog P. G. kalbėdama su jos viršininke R. A. telefonu kaltino P. G. priklausančių pinigų vagyste, paskleidė šią neatitinkančią tikrovės žinią R. A.. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog suformuluotas kaltinimas abstraktus, t. y. nėra aišku, kiek ir kokius konkrečiai teiginius D. Ž. laiko sudarančiais BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Apskritai, nurodo tik abstrakčią frazę, kad P. G. kalbėdama su R. A. telefonu „kaltino ją pinigų vagyste“, nenurodydama konkrečių žodžių ar frazių, kurie laikytini šmeižimu. Pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų, kaip minėta, negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiškime tiksliai ir konkrečiai pilna apimtimi nurodydamas teiginius, kurie, jo manymu, jį šmeižia. Atkreiptinas dėmesys, jog išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės. Taip pat teismas konstatuoja, kad iš skundo turinio teismui nėra aišku nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama P. G., esminės, būtinos veikai ir kaltei nustatyti, aplinkybės, t. y. nenurodyta kokioje tiksliai vietoje P. G. būdama įžeidė nukentėjusiąją, nes skunde ši aplinkybė visiškai nenurodyta. Nusikalstamų veiksmų padarymo vieta yra svarbi dviem aspektais. Visų pirma, ji yra susijusi su kaltinamojo teise į gynybą, todėl turi būti nurodyta tiksliai, kad galima būtų patikrinti, ar iš tiesų kaltinamasis nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir ar nurodyti veiksmai iš tikrųjų buvo padaryti nurodytoje vietoje. Kitas aspektas yra susijęs su teismingumu, todėl nenurodžius konkrečios padarymo vietos, negalima nustatyti kurios veiklos teritorijoje buvo galimai padaryta nusikalstama veika. Todėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta turi būti nurodyta kuo tiksliau, o ne ją preziumuojant.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. Ž. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjai, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas bus priimtas nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios D. Ž. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 diena nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.