- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1680-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01449-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- L. K.-Š., L. K., A. Š.
- Ieškovas
- A. Š., L. K.-Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K.-Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei L. K.- Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal ieškovės L. K.-Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų S. Š., gimusios 2009 m. liepos 3 d., ir K. Š., gimusio 2011 m. gegužės 28 d., gyvenamąją vietą su ieškovu.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Mano, jog atsakovė ruošiasi išsikelti iš dabartinės gyvenamosios vietos su vaikais prieš prasidedant skyrybų procesui. Vaikai dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gyvena nuo gimimo, čia lanko mokyklą, jiems pažįstama socialinė aplinka, draugai, arti gyvena seneliai – ieškovo tėvai, su kuriais vaikai bendrauja.
2.2. Ieškovui nežinoma, kur atsakovė ruošiasi išvežti vaikus, į kokią aplinką, ar ši aplinka bus saugi. Atsakovė nuosavo būsto neturi, gyvenamąją vietą, į kurią ruošiasi išsikelti, nuo ieškovo slepia. Vaikai iš dabartinės gyvenamosios vietos išsikelti nenori.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nustatė nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu tėvu A. Š., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje; priteisė iš atsakovės L. K.-Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š. ir K. Š. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad abi šalys santuokos nutraukimo byloje siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais. Teigia, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas vaikams gyventi sąlygas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų nei apie ieškovo, nei apie atsakovės asmenines ir moralines savybes bei vertybes ar gyvenimo būdą, dėl kurių vaikai negalėtų su kiekvienu iš jų gyventi. Vaikai per vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus yra išreiškę aiškų norą gyventi su tėvu. Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą, kad šis vaikų noras atitinka ir jų interesus.
4.2. Nurodė, kad atsakovės elgesys apgaulės būdu išvežant vaikus, nederinant nei su vaikais, nei su vaikų tėvu vaikų gyvenamosios vietos bei mokymosi įstaigos klausimų, draudimas vaikams bendrauti su tėvu, siekis apriboti tėvo galimybes bendrauti su vaikais iki minimumo akivaizdžiai pažeidžia ne tik vieno iš tėvų (šiuo atveju ieškovo), bet ir vaikų interesus.
4.3. Akcentavo, kad vaikų apklausų duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė mažamečiams vaikams atskleidžia jai teikiamus advokatės nurodymus – neleisti vaikams bendrauti su tėvu. Taip vaikai, pažeidžiant jų teisę į ramią ir saugią aplinką, yra netiesiogiai įtraukiami į teisminį procesą. Nurodė, kad atsakovė neskatina vaikų bendravimo su tėvu, bet kryptingai siekia atskirti tėvą nuo vaikų. Tokiais veiksmais atsakovė silpnina tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Dėl to vaikams gali atsirasti psichologinis sutrikimas – tėvų atstūmimo sindromas, kuris atsiranda dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo.
4.4. Nurodė, kad vaikams (11 metų ketvirtokei ir 8 metų antrokui) adaptuotis naujoje gyvenamojoje vietoje ir naujoje socialinėje aplinkoje, staiga pakeitus mokymo įstaigą, turint omenyje pirmojo mokytojo vaikams svarbą, dviejų savaičių laikotarpis yra akivaizdžiai nepakankamas. Darė išvadą, kad atsakovės teiginiai, kad vaikai puikiai adaptavosi, yra deklaratyvūs ir objektyviai nepagrįsti.
4.5. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė dirba, abu gauna reguliarias pajamas. Ieškovo pajamos, jo paaiškinimais, sudaro apie 500–600 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamos, jos paaiškinimais, sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Teigia, jog iš skyrium gyvenančio tėvo – šiuo atveju atsakovės, atsižvelgiant į protingus ir būtinus nurodyto amžiaus vaikų poreikius, priteistinas laikinas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog aplinka, kurioje bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikai su motina, yra nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, todėl yra pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Mano, jog yra priešingai – tiek atsakovės išsinuomotas butas buvo teigiamai įvertintas vaikų teisių tarnybos išvadoje, tiek atsakovė nurodė, kad ji rūpinasi vaikų ugdymu, nes jie jau dvi savaites lanko ,, (duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą. Teigia, jog vaikai mokykloje yra pažangūs, drausmingi, sėkmingai socializavosi su bendramoksliais. Teigia, jog ji, o ne teismas bendravo su mokyklos pedagogais ir pateikė jų nuomonę.
6.2. Nurodė, kad po 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės su vaikais išsikraustymo iš ieškovo gyvenamo būsto dar 2019 m. rugsėjo 2 d. šalys pasirašė laikiną bendravimo tvarką, kad kartu su vaikais susitiks ir švęs Mokslo metų pradžios šventę, taip pat kad ieškovas bendraus su vaikais kas savaitę trečiadieniais, savaitgaliais. Teigia, jog ieškovui buvo įvardyta ir nauja vaikų gyvenamoji vieta – tai buvo nurodyta ir teismui 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsiliepime, kurio teismas posėdžio metu nurodė negavęs. Patikslinus dar kartą po teismo posėdžio, pripažinta, kad dokumentas buvęs gautas.
6.3. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad prieš kurį laiką ieškovas gąsdino vaikus, kad mama juos išsiveš, todėl jis su jais metus laiko nakvojo viename kambaryje. Pareiškėja nurodė, kad po ieškovo „pasakojimų“ jai teko pusę dvyliktos nakties raminti klykiantį ir verkiantį iš baimės sūnų. Atsakovės nuomone, toks ieškovo elgesys turi būti vertinamas kaip ieškovo nepateisinamos manipuliacijos vaikais, todėl mano, kad būtent ieškovo elgesys yra silpninantis vaikų ir motinos emocinį ryšį.
6.4. Pareiškėja supranta, kad vaikai iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės dėl savo amžiaus negali pareikšti. Nepilnamečiai vaikai išreiškė norą likti gyventi su tėvu, kuris nėra toks reiklus kaip motina, su kuria gyvenant turi būti laikomasi nustatyto režimo, tačiau kuri tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, užsiima jų auklėjimu ir ugdymu, ne visada leidžia elgtis nepilnamečiams vaikams taip, kaip jiems norisi, reikalauja laiku atlikti namų darbus, užtikrina savo nepilnamečių vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, raidą, todėl nepilnamečių vaikų noras likti gyventi su tėvu nėra suderinamas su jų interesais. Pareiškėjos nuomone, nepilnamečių vaikų prisirišimas prie tėvo, jų nuomonės susiformavimas, prieštaringi jausmai motinai yra iš dalies nulemti ir suformuoti paties ieškovo bei turi įtakos vaikų raidai ir psichoemocinei būsenai.
6.5. Nurodė, kad vaikų santykiai su artimais giminaičiais – ieškovo tėvais – nėra tas esminis ir lemiamas kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nes prioritetas teiktinas kitiems kriterijams. Teigia, jog tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti.
8.1. Nurodė, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadą, kurioje nurodė, kad abu nepilnamečiai vaikai S. Š. ir K. Š. išreiškė norą tėvų skyrybų atveju likti gyventi su tėvu. Teigia, jog vaikai nurodė, kad juos sieja artimesnis ryšys su tėvu, o vaikų noras gyventi su ieškovu neprieštarauja jų interesams.
8.2. Pažymėjo, kad prie 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvados pridėti 2019 m. rugpjūčio 29 d. abiejų vaikų nuomonių išklausymo aktai, kuriuose nepilnametis sūnus K. Š. vaikų teisių apsaugos specialistams nurodė, kad „...K. labai pasiilgo tėčio, tačiau mama neleidžia jiems susitikti, nes mamos advokatė taip pasakė“. Dukra S. Š. vaiko teisių specialistams taip pat nurodė, kad „Dabar tėvams gyvenant atskirai, su tėčiu bendrauti mama neleidžia-atėmė telefoną, neleidžia paskambinti ir susitikti“.
8.3. Teigia, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d., pasakiusi, kad vaikus veža pas odontologą, išsivežė juos ir namo nebeparvežė. Mano, jog tokie atsakovės veiksmai mažamečiams vaikams sukėlė didelį stresą, nes ji apgaulės būdu išvežė juos iš jiems įprastos aplinkos, kurioje jie jautėsi saugūs ir kurioje jie gyveno nuo gimimo, vaikus staiga išvežė į jiems nepažįstamą aplinką, pakeitė mokyklą, uždraudė vaikams bendrauti su tėvu, atėmė iš vaikų telefonus, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
8.4. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką pasirašė tik tada, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10208-1025/2019 atmetė ieškovės L. K.-Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui A. Š. iki teismo sprendimo priėmimo be jos sutikimo ar jai nedalyvaujant bendrauti su vaikais.
8.5. Nurodė, jog nėra teistas, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, neserga jokiomis psichinėmis ligomis, nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su vaikų teisių pažeidimais, viešosios tvarkos pažeidimais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pragyvenimo šaltinį, ieškovo santykiai su vaikais yra šilti ir artimi. Mano, jog nebuvo jokio pagrindo uždrausti jam matytis su vaikais, ko siekė atsakovė L. K.-Š..
8.6. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įvykdyta, t. y. abu vaikai grįžo gyventi į gyvenamąją vietą, kurioje gyveno nuo gimimo iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai atsakovė pasakiusi, kad vaikus veža pas odontologą, išvežė juos iš namų. Vaikai vėl grįžo mokytis į tą pačią (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kurioje mokėsi iki išvežimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatė nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu tėvu A. Š., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, bei priteisė iš atsakovės L. K.-Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š. ir K. Š. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Tačiau atskiruoju skundu atsakovė skundžia tik dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, t. y. dalį dėl nustatytos nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu (ieškovu) A. Š.. Kadangi byloje nėra ginčo dėl iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl argumentų, susijusių su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė L. K.-Š. susituokė 2008 m. liepos 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 217. Šalys turi du nepilnamečius vaikus 11 metų dukrą S. Š. ir 8 metų sūnų K. Š.. Šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai atsakovė su vaikais išvyko iš namų, sakydama, kad veža vaikus pas stomatologą, ir nebegrįžo. Atsakovė su vaikais apsigyveno išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė) turi tinkamas vaikams gyventi sąlygas. Vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose (S. Š. – akto Nr. 5TSD-1555, K. Š. – akto Nr. 5TSD-1553). Vaikai yra išreiškę norą tėvų skyrybų atveju gyventi su tėvu. Abu vaikai apklausiami nurodė, kad myli abu – ir mamą, ir tėtį, tačiau jų santykiai su tėčiu yra šiltesni ir geresni, tėtis skiria jiems daugiau dėmesio. Taip pat abu vaikai nurodė, kad mama neleidžia bendrauti su tėvu ir seneliais (tėvo tėvais). Vaikai iš jų gyvenamosios vietos, kurioje gyveno nuo gimimo, buvo išvežti apgaulės būdu, vaikams ir vaikų tėvui apie tai nežinant. Vaikai pervesti į kitą mokyklą, šio klausimo nederinant su vaikais ir vaikų tėvu. Vaikų gyvenamoji vieta nuo tėvo buvo slepiama ir vaikams buvo draudžiama bendrauti su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės, iki teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė L. K.-Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo buvo prašoma uždrausti tėvui iki teismo sprendimo priėmimo be motinos sutikimo ar jai nedalyvaujant bendrauti su vaikais. Šalys vaiko teisių apsaugos institucijoje 2019 m. rugsėjo 2 d. pasirašė L. K.-Š. parengtą susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos iki teismo sprendimo. Ieškovo paaiškinimais, jis šią tvarką sutiko priimti, iki teismas išspręs jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog aplinka, kurioje bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikai su motina, yra nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, todėl yra pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė) turi tinkamas vaikams gyventi sąlygas, tačiau byloje taip pat buvo išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės, kad mama neleidžia bendrauti su tėvu ir seneliais (tėvo tėvais), santykiai su tėčiu yra šiltesni ir geresni, tėtis skiria jiems daugiau dėmesio. Be to, nepilnamečiai vaikai išreiškė nuomonę, kad tėvų skyrybų atveju vaikai norėtų gyventi su tėvu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu (tėvu) A. Š. neprieštarauja prioritetiniais laikomiems nepilnamečių vaikų interesams.
16. Nurodė, kad po 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės su vaikais išsikraustymo iš ieškovo gyvenamojo būsto, dar 2019 m. rugsėjo 2 d. šalys pasirašė laikiną bendravimo tvarką, taip pat teigia, jog ieškovui buvo įvardyta ir nauja vaikų gyvenamoji vieta – tai buvo nurodyta ir teismui 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė pasiimdama vaikus ir išsiveždama juos į išsinuomotą butą apie tai ieškovo neinformavo, neleido vaikams bendrauti su tėvu, o susitarimą dėl laikinos bendravimo tvarkos pasirašė po to, kai buvo netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant tėvui iki teismo sprendimo priėmimo dienos be motinos sutikimo ar jai nedalyvaujant bendrauti su vaikais. Be to, kaip pati nurodo, apie savo, kartu ir vaikų naują gyvenamąją vietą tiek ieškovui, tiek teismui nurodė 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
17. Pareiškėjos vertinimu, vaikai iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės dėl savo amžiaus negali pareikšti, o nepilnamečiai vaikai išreiškė norą likti gyventi su tėvu todėl, kad jis nėra toks reiklus kaip motina, su kuria gyvenant turi būti laikomasi nustatyto režimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje bylos stadijoje teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetines vaikų teises, todėl šiuo atveju nepasisakytina, su kuriuo iš tėvų vaikai turi likti gyventi. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina į proceso šalių elgesį, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, jog įvertinus visą gautą informaciją bei vaikų nuomonę, laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarauja vaikų interesams, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.