Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-267/2010 m.

Teiseja Ina Anisina Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.24.1.; 2.1.7.4. (S)

2010 m. gegužes 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiosios O. U. apeliacinius skundus del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

O. U. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento civiliniai ieškiniai palikti nenagrinetais.

Aprašomoji dalis

nustate:

H. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 25 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 17 val. iš miško sandelio, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos seniunijoje, Ignalinos rajone, pagrobe O. U. priklausancia mediena - 21 egle (28 kietmetrius), bendrai kainuojancia 3265 litus (1 egles kaina 155,47 Lt), tuo padarydamas nukentejusiajai 3265 litu turtine žala. Tuo paciu metu vykdydamas miško kirtimo darbus Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išpjaudamas 21 egle, pažeide Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d. nuostata, draudžiancia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojancius teises aktus toks leidimas reikalingas, tai yra neturedamas leidimo kirsti miška išpjove 28 kietmetrius egliu (1 kietmetrio kaina 31,72 litu). Tuo H. V. padare aplinkai nedidele – 888,16 litu – turtine žala.

2009 m. lapkricio 11 d. prokurore atsisake kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. ir palaike kaltinima pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. del to, kad H. V. 2008 m. liepos 25 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 17 val. iš miško sandelio, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos seniunijoje, Ignalinos rajone, pagrobe O. U. priklausancia mediena - 21 egle (28 kietmetrius), bendrai kainuojancia 3265 litus (1 egles kaina 155,47 Lt), tuo padarydamas nukentejusiajai 3265 litu turtine žala.

Apeliante tvirtina, jog apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Teismas irodymus vertino pasirinktinai, niekuo nemotyvuodamas. Visu pirma, teismas nenurode, kodel remiasi H. V. parodymais, o nukentejusiosios O. U. ir liudytoju A. R., P. B., G. M., A. M., M. D., A. B., Ge. M. parodymus atmeta.

- nukentejusioji O. U. parode, kad 2009-07-25 po pietu mate miškoveži „Scania“, prikrauta stambiu 5-6 metru ilgio tamsios spalvos, tamsios žieves egliniu rastu. Ji atpažino šalia vairuotojo miškovežyje „Scania“ sedejusi liudytoja G. M.. Nukentejusiajai skambinusi žemetvarkos specialiste nurode maciusi, kad vežama egline mediena;

- liudytojas M. D. teisme taip pat patvirtino mates ta pati pilnai pakrauta miškoveži „Scania“, vežanti egline mediena;

- A. R. parode, jog budama gretimame (duomenys neskelbtini) kaime mate, kad už kirsto ir nuo žiemos likusio medžio, sustatyto pagal kelia, atsirado šviežiai kirstas medis, sudetas antroje eileje, jo nuo kelio nesimate. Sekancia diena tos medienos jau nebuvo, liko tik egliu viršunes. Liudytoja mate, kaip iš O. U. priklausancio miško sklypo buvo vežama mediena – iškirstos egles-, nes prasilenke ties V. P. namais. Mediena veže traktoriukas. Jis važiavo iš miško link (duomenys neskelbtini). Veliau, atvykusi su pareigunais parodyti, iš kur buvo vežama mediena, ta pati traktoriuka mate stovinti V. P. kieme, taciau jis jau buvo tušcias, iškrautas;

- liudytojas P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog H. V. jo lauke greta (duomenys neskelbtini), parode vieta, iš kuri reikia pasikrauti. Liepe vežti butent eglinius rastus. Technikos pagalba sukroves mediena jis ja nuveže i Ž.M. lentpjuve ir sukrove i kruva prie miško.

- liudytojas G. M. teisme parode, kad jis negali tvirtai pasakyti, kokia buvo vežama mediena, taciau apklaustas iš karto po ivykio ir parodymu patikrinimo metu jis patvirtino, kad P. B. H. V. nurodymu veže butent eglinius rastus, nurode vieta, iš kur buvo kraunami egliniai rastai;

- liudytojas A. M. teisme parode, kad didžiaja dali 2008 m. liepos 25 d. atvežtos medienos sudare egle, taciau ikiteisminio tyrimo metu po ivykio jis teige, jog H. V. atveže egline mediena. Lapuocio ta diena niekas neatveže. H. V. sake, jog ši mediena priklauso jam. Žadejo pristatyti gabenimo dokumentus veliau, bet nepristate.

- liudytojas V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jis išpjauti egliu nepraše. Žino, kad H.V. pirko iš jo brolio miška, taciau kiek kirto ir ar viska iškirto iškart, nežino.

Aptarti pažeidimai, prokurores nuomone, sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Todel yra pagrindas H. V. atžvilgiu priimta išteisinamaji nuosprendi panaikinti.

H. V. parodymai, kad V. P. papraše jo išvežti iš pastarojo broliui priklausancio miško 20 egliu, O. U. teigimu, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Apklaustas itariamuoju jis patvirtino, jog žinojo, kad nukentejusiajai priklausancia mediena (21 egle) 2008-07-25 išpjove jo tevas, o rastai, kuriuos jis veže ta diena, buvo egliniai, šviežiai nupjauti. Teisme kaltinamasis patvirtino žinojes, kur yra nukentejusiosios tevo miškas, ir nurode, kad per du kartus išveže egles, kurios buvo jau išpjautos, rastai paruošti. Mediena išveže ir sukrove netoli namu i vadinama sandeli.

Nukentejusioji pažymi, jog H. V. asmeniškai taresi del eglines medienos atvežimo i lentpjuve ir supjovimo su Ž. M. II direktoriumi A. M.. Pastarasis patvirtino, jog H. V. jam sake, kad mediena yra jo, taciau dokumentu šiai medienai nepateike.

Nukentejusioji tvirtina, kad prokurore nepagristai nepalaike kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str., nes leidimas kirsti miška Mišku istatymo nustatyta tvarka nebuvo gautas. Todel padaryta veika, O. U. manymu turi ne tik Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, bet ir BK 270 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu.

Teismo posedyje prokuroras praše Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiosios O. U. apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentejusioji O. U. ir jos atstovas praše nukentejusiosios ir prokuraturos apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintasis H. V. ir jo gynejas praše Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiosios O. U. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiosios O. U. apeliaciniai skundai nepagristi, todel atmestini.

Apylinkes teismas, ištyres byloje esancius irodymus, pagristai nustate, kad H. V. kaltinimai, pareikšti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., nepasitvirtino. Kolegija H. V. išteisinimo pagristumo klausima nagrineja pateiktu apeliaciniu skundu ribose.

H. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., inkriminuojant, kad jis 2008 m. liepos 25 d. nuo 14 val. iki 17 val. iš miško sandelio, esancio Zubiškes kaime, Ignalinos sen., Ignalinos raj., pagrobe O. U. priklausancia mediena, t.y. 21 egle, bendros 3265 Lt vertes.

Išteisintasis H. V. nuosekliai aiškino, jog butent jis nukentejusiosios dedes V. P. prašymu mineta mediena savo traktoriumi nuveže iš miško i taip vadinama miško sandeli, nes pastarasis jam sake, kad del medienos su broliu P. P. viskas sutarta. Kad išteisintasis mediena veže iš miško i sandeli, patvirtino ir nukentejusiosios skunde minima liudytoja A. R., maciusi, kad egles iš miško buvo vežamos traktoriuku.

Nors liudytojas V. P. aiškino, jog jis H. V. nepraše iš miško i taip vadinama sandeli išvežti mediena, taciau toks jo aiškinimas prieštarauja kitiems bylos duomenims.

Liudytojas H. V. (išteisintojo tevas) parode, kad 2008 m. liepos 25 d. 8 val. V. P. jo papraše iškirsti šalia jo namu miške buvusias 20 egliu, kurios priklauso jam. Ši jo aiškinima patvirtino liudytojas S. L., girdejes ju pokalbi. Liudytojas M. D. paaiškino, jog O. U. prašymu apžiurejes (duomenys neskelbtini) girioje iškirstu medžiu kelmus, ivykio diena, išejes iš miško susitiko V. P., kurio paklausus, kas nukirto medžius, pastarasis atsake, jog jo prie nupjauto kelmo niekas nepagavo ir kad jam brolis buvo skolingas medienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. šioje byloje buvo pareikštas itarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. del O. U. priklausancios eglines medienos vagystes ir jis apklaustas itariamuoju (t. 2, b.l. 3, 6), todel neatmestina, jog pastarasis, neigdamas minetu liudytoju parodymus, sieke palengvinti savo paties teisine padeti. Tam neprieštarauja ta aplinkybe, jog V. P., žinodamas, kas kerta ir veža i sandeli jo mirusio brolio medžius, atvykusiems policijos pareigunams to nepasake.

Išteisintasis H. V. tvirtino, jog jis iš P. P. per V. P. buvo pirkes stacios medienos ir žinojo, kad ju tarpusavio santykiai geri, todel jam nekilo jokiu abejoniu, kad V. P. gali sakyti netiesa.

Taigi kolegija, ivertinusi šiuos faktinius duomenis, daro išvada, jog nera pagrindo tvirtinti, kad H. V., savo traktoriumi suveždamas nukirstas egles i taip vadinama miško sandeli, turejo tiksla šia mediena pagrobti. Tokie kaltinimai jam ir nebuvo pareikšti.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pasitvirtino, kad išteisintasis H. V. iš P. P. priklausiusio miško 21 nupjauta egle nuveže i sandeli, taciau byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta objektyviu, negincytinu irodymu, kad pastarasis šias egles pagrobe.

Išteisintasis nuosekliai tvirtino, jog jis ta diena taresi su A. M., kad miškovežiu išvežtu jo mediena, kuri buvo saugoma tame paciame miško sandelyje. Kadangi A. M. sutiko ir atsiunte miškoveži „Scania“, i ji apie 17-18 val. buvo sukrauta išteisintojo mediena: apie 10 m³ egles ir apie 5 m³ alksnio, pušies.

Liudytojai P. B. ir G. M., kurie pakrove i miškoveži H. V. nurodyta mediena, apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtinto, jog aikšteleje – miško sandelyje – buvo ne viena kruva rastu. Jie išveže ta mediena, kuria jiems nurode H. V.. Didžiaja dali ju išvežtos medienos sudare egle, taciau toje kruvoje buvo ir kitokiu medžiu. Ikiteisminio tyrimo metu ju klause, ar buvo vežama egline mediena, jie patvirtino, kad taip, nes didžioji dalis buvo egles.

Tam, kad ivykio diena sandelyje buvo sukrauta ne viena rastu kruva, neprieštarauja liudytojos A. R. parodymai, kad, praejus kelioms dienoms po miško kirtimo, ji miško sandelyje mate sukrautus anksciau kirstus rastus ir šalia dar šviežiai nupjautu egliu viršunes. Kad sandelyje P. B. su G. M. butu pjauste kraunama mediena, tokiu duomenu byloje nera.

Nors nukentejusioji O. U. tvirtino, jog ji apie 17 val., laukdama atvykstancio M. D., kelyje mate važiuojanti miškoveži „Scania“, pilna pakrauta neseniai supjautu egliniu rastu, taciau šie jos parodymai atsirado ne iš karto po ivykio, o liudytojas M. D. parode, jog automobili, pilna prikrauta medienos, jis mate apie 15 val. Iš karto po ivykio pastarasis aiškino, jog miškovežis buvo „Volvo“, tik velesnese apklausose nurode, kad tai buvo „Scania“ markes automobilis, o apeliacines instancijos posedyje jis paaiškino, jog iš viso neatsimena, kokia buvo miškovežio marke.

Liudytojai A. M., P. B. patvirtino, jog i ju miškoveži galima sutalpinti apie 20 m³ medienos. Ta karta buvo pakrauta apie 12-15 kubu, todel miškovežis buvo nepilnas. Tam neprieštarauja irašas lentpjuves apvalios medienos priemimo ir apskaitos žurnale, kad 2008-07-25 i Ž. M. imone buvo atvežta 14,9 m³ medienos, kuria sudare egle, pušis, baltalksnis ir alksnis. A. M. apeliacines instancijos teisme patvirtino, jog butent ši mediena buvo atvežta H. V. prašymu. Be to liudytojas A. M. parode, kad miškovežis i imone grižo apie 19 val. Nuo miško sandelio iki jo imones yra apie 30 km, kuriuos miškovežis iveikia ne ilgiau kaip per valanda.

Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad pakrautas miškovežis „Scania“ iš ivykio vietos galejo išvažiuoti anksciausiai apie 18 val. ir jis buvo nepilnas, prikrautas ne vienos rušies rastu. Tai prieštarauja nukentejusiosios O. U., liudytojo M. D. aiškinimui, jog jie mate važiuojanti pilna eglines medienos prikrauta miškoveži. Be to, nors nukentejusioji, praejus nemažam laiko tarpui po ivykio, baigiant byla nagrineti pirmos instancijos teisme, prisimine, jog apie 17 val. mate miškoveži „Scania“, kuri mate ir M. D., taciau pastarasis iš karto po ivykio nurode, kad tai buvo miškovežis „Volvo“, kuris važiavo apie 15 val. Taigi toks ju aiškinimas yra prieštaringas ir prieštarauja jau pirmiau aptartu faktiniu duomenu visetui, todel kelia abejoniu, ar pastarieji mate ne koki kita, o butent Ž. M. imonei priklausanti miškoveži „Scania“, kai šis veže H. V. mediena.

Be to ivykio vieta, t.y. miško sandelys, kuris buvo 500 m atstumu nuo V. P. sodybos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiureta, todel nepaneigtas išteisintojo aiškinimas, kad jam iš ten išsivežus savo mediena, V. P. prašymu nukirstos O. U. egles liko guleti miško sandelyje, nes H. V. ju iš ten neišsiveže. Ši išteisintojo aiškinima paneigianciu duomenu byloje nera. Nors, praejus kelioms dienoms po ivykio, sandelyje egliniu rastu jau nebuvo, taciau tai nepatvirtina, kad egles pagrobe išteisintasis, o ne kitas asmuo. Todel kolegija daro išvada, jog apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nepakanka objektyviu faktiniu duomenu, kurie patvirtintu, jog H. V. pagrobe O. U. priklausancia mediena, ir pagristai ji pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisino.

H. V. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. del to, kad tuo paciu metu, vykdydamas miško kirtimo darbus Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini), žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išpjaudamas 21 egle, pažeide Lietuvos Respublikos mišku istatymo 9 str. 6 d. nuostata, draudžiancia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojancius teises aktus toks leidimas reikalingas, tai yra neturedamas leidimo kirsti miška išpjove 28 kietmetrius egliu (1 kietmetrio kaina 31,72 litu), tuo padarydamas aplinkai nedidele – 888,16 litu – turtine žala.

Atsakomybe pagal BK 270 straipsni atsiranda, jei asmuo betarpiškai pats atlieka šiame baudžiamajame istatyme numatytus veiksmus arba veikia kartu su kitais, žinodamas, jog medžiai kertami neturint tam leidimo, t.y. neteisetai. Šiuo konkreciu atveju apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog šis kaltinimas H. V. nepasitvirtino, nes baudžiamojoje byloje faktiškai nera jokiu duomenu, kurie patvirtintu, jog išteisintasis pats asmeniškai butu kirtes minetus medžius, organizaves ar padejes tai padaryti. Tam neprieštarauja ir prokurores pozicija šio kaltinimo atžvilgiu – prokurore jo atsisake. Nors byloje yra duomenu, kad 21 egle buvo iškrista neturint leidimo, taciau, kaip jau mineta, nepasitvirtino, kad tai padare H. V.. Todel apylinkes teismas pagristai H. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. išteisino.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiosios O. U. apeliacinius skundus atmesti.