Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-1293-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2-1293-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00249-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
D. P., Ž. A.
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1293-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00249-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams Ž. A. ir D. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas Ž. A. perleido atsakovui D. P. finansinį reikalavimą į bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Aldengas“, atsiradusį pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-844-485/2011, 101 600,96 Eur, bei taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo areštuotas atsakovo D. finansinis reikalavimas į BUAB „Aldengas“ 101 600,96 Eur, uždraudžiant atsakovui perleisti finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“ 101 600,96 Eur kitiems asmenims.

Šalies argumentai

3. Ieškovas A. R. pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovo D. P. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą 101 600,96 Eur BUAB „Aldengas“ bankroto byloje iki įsiteisės teismo sprendimas.

4. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 04 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-28-555/2020 (kuri jau įsiteisėjo) BUAB „Aldengas“ trečios eilės kreditorius Ž. A. su 101 600,96 Eur finansiniu reikalavimu pakeistas naujuoju kreditoriumi D. P.

5. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas gali ir turi spręsti bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus tikslu patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Dėl to, galima situacija, kad pardavus BUAB „Aldengas“ priklausantį turtą bus patenkintas trečios eilės kreditoriaus D. P. reikalavimas (visas ar iš dalies), o jam išmokėtus pinigus jis gali išleisti, paskolinti ar kt., dėl ko ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – apribojo atsakovo D. P. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą 101 600,96 Eur BUAB „Aldengas“ bankroto byloje iki įsiteisės teismo sprendimas.

Šalies argumentai

7. Teismas įvertinęs šalis siejančių teisinių santykių visumą bei ieškovo pateikto prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Kadangi nagrinėjamu atveju ši grėsmė yra reali ir pagrįsta, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsniu ir 145 straipsniu atsakovo D. P. atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovas D. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei ieškovo prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. finansinio reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 15 d., todėl sudarydamas 101 600,96 Eur reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas nepažeidė nustatytų teisės aktų ir normų reikalavimų, veikė teisėtai ir teisingai. Sandorio sudarymo dienai, jokių apribojimų, įkeitimų, areštų trukdančių atlikti sandorį nebuvo, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį yra atmestinas.

8.2. Nurodo, kad 2019 metų liepos mėnesį atsakovas Ž. A. kreipėsi į apeliantą su prašymu dėl paskolos suteikimo, ko pasėkoje buvo aptartos paskolos sutarties sąlygos, bei galimi užstato ir (ar) turto įkeitimo variantai. Atsakovas Ž. A. pasiūlė įkeisti – BUAB „Aldengas“ jo turimą finansinį reikalavimą –101 600,96 Eur, tačiau pateiktas atsakovo Ž. A. užstatas apeliantui netiko ir paskola nebuvo suteikta. Vėliau atsakovas Ž. A. kreipėsi pakartotinai bei pateikė pasiūlymą – pirkti teisę į Ž. A. finansinį reikalavimą bendrovei BUAB „Aldengas“, taip pat pateikė informaciją apie vykstančius teisinius ginčus dėl bendrovės turto. Teisių perleidimo sandoris apeliantą sudomino, todėl vyko derybos su atsakovu ir 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl sandorio buvo sutarta. Atsakovas Ž. A. įsipareigojo paruošti dokumentus reikalingus sandoriui sudaryti bei pateikė informaciją apie tai, kad teisės į nurodytą reikalavimą nėra apribotos, todėl 2019 m. rugsėjo 15 d. buvo sudarytas sandoris, įvykdyti atsiskaitymai.

8.3. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių faktų apie atsakovo D. P. ketinimus turimą turtą ir (ar) gautas lėšas paslėpti, išleisti, paskolinti ir (ar) kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, teismas nepagrįstai konstatavo poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nesivadovavo aktualia teismų praktika.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Ž. A. pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. sprendžiant dėl poreikio taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

9.2. Ieškovo reikalavimas sudaro praktiškai tik ½ (t. y. 67 826 Eur) viso atsakovo reikalavimo (t. y. 101 600,96 Eur), tačiau ieškovas nėra sąžiningas ir reikalauja taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo D. P. reikalavimui. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir sąžiningumo prezumpcija, siekdamas užsitikrinti pranašumą, pažeisti kitų šalių teises, nepateikdamas teismui jokių faktinių argumentų ir (ar) įrodymų.

9.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria kreditorius Ž. A. yra perleidęs savo reikalavimo teises į BUAB „Aldengas“ naujam kreditoriui, yra sudaryta dar iki Ž. A. atžvilgiu pritaikytų apribojimų. Taigi, ieškovui nepateikus jokių su papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis susijusių argumentų ir (ar) įrodymų, galima teigti, kad iš esmės ieškovo prašymas yra ženkliai perteklinis ir dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tik remiantis neva didele ieškinio suma.

10. Ieškovas A. R. pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

10.1. spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, o tik įvertina preliminarų ieškinio pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo esme, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra aktualūs. Būtent bylos nagrinėjimo metu teismas vertins įrodymus ir nustatinės faktus, t. y. abiejų atsakovų sąžiningumą, finansinio reikalavimo perleidimo sutarties tikrą surašymo datą, reikalavimo perleidimo kainą ir faktus apie (ne) atsiskaitymą, BUAB „Aldengas“ turto vertę, ieškovo galimybę išieškoti iš finansinio reikalavimo ir t.t.

10.2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutartis būtų nuginčyta (ginčijama) teismine tvarka. Priešingai, būtent šioje civilinėje byloje Nr. e2-1513-638/2020 yra ginčijama 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria atsakovas Ž. A. perleido atsakovui D. P. 101 600,96 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“, atsiradusį pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-844-485/2011.

Šalies argumentai

10.3. Apeliantas nurodo teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir pagrindinį sutarčių sudarymo laisvės principą, tačiau siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmos instancijos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi šioje byloje, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą – faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje, preliminariai įvertintas ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisakė.

14. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinio laikyti preliminariai pagrįstu, nes sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį atsakovai nepažeidė teisės aktų ir normų reikalavimų, veikė teisėtai ir teisingai, be to, aplinkybė, jog ieškinio suma yra didelė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones

15. Pastebėtina, kad spręsdamas ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

16. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime besąlyginio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

17. Kita vertus, tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis kartu su asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtine padėtimi ir (ar) jos pokyčio perspektyvomis dėl konkretaus asmens galimo (labiau tikėtinai spėjamo) elgesio, taip pat turėtų būti įvertintos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šio instituto taikymo klausimas teisingai gali būti išspręstas tik atsižvelgus į visas reikšmingas tokiam procesiniam klausimui išspręsti aplinkybes.

18. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė abi sąlygas būtinas laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti, ko pasėkoje areštavo atsakovo D. P. finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“ 101 600,96 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui perleisti 101 600,96 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“ kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neapribojus atsakovui D. P. galimybės disponuoti 101 600,96 Eur finansinio reikalavimo teise bankrutuojančiai įmonei, atsakovas turi galimybę šią teisę nevaržomai perleisti kitiems asmenis. Atsakovas D. P. šios pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė.

19. Skundžiama 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo atsakovui D. P. teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą 101 600,96 Eur sumai BUAB „Aldengas“ bankroto byloje iki įsiteisės teismo sprendimas, teismas vėlgi konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o tai sudaro pagrindą imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti ieškininius reikalavimus.

20. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir laiko jas pagrįstomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas Ž. A. perleido atsakovui D. P. finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“, atsiradusį pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-844-485/2011, 101 600,96 Eur, bei taikyti restituciją. Ieškovo teigimu, ginčijamas sandoris – 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų, pažeidžia jo, kaip atsakovo Ž. A., kreditoriaus teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, jog jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

21. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo atsakovui teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą 101 600,96 Eur sumai BUAB „Aldengas“ bankroto byloje iki įsiteisės teismo sprendimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo Ž. A. kreditorius, kuris su ieškovu neatsiskaito ilgą laiką, tačiau kitiems asmenims perleidžia savo turimą turtą, ko pasėkoje, ieškovas, siekdamas savo turimo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, yra priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę prašyti apriboti apeliantui lėšų gavimą, į kurias ieškovas, kaip atsakovo Ž. A. kreditorius, taip pat pretenduoja bei kurios, kaip nurodo ieškovas, yra vienintelis turtas iš kurio gali būti patenkintas jo turimas reikalavimas.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neapribojus apeliantui teisės gauti pinigines lėšas BUAB „Aldengas“ bankroto byloje ir jam įgyvendinant iš 2019 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kylančias teises, apeliantas galėtų iki šios bylos išnagrinėjimo gauti reikalavimo teisės patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, ko pasėkoje, atsakovas D. P., kaip BUAB „Aldengas“ kreditorius, ieškovo ginčijamos reikalavimo teisės nebeturėtų, nes ji būtų įgyvendinta, o tai lemtų, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu. Tokiu būdu gali būti apsunkintas esamos padėties atstatymas, todėl egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir efektyvaus teisių gynimui. Be to, ieškinio pagrindas sudaro tikėtinumą manyti, kad atsakovas Ž. A. žinodamas apie turimą kreditorių (ieškovą), su kuriuo neatsiskaito ganėtinai ilgą laiką ir kuris yra prieš jį pradėjęs vykdymo veiksmus, įgijęs turto, jį perleido kitam asmeniui, buvo nesąžiningas jo atžvilgiu.

24. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad apeliantas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai sieks įgyvendinti visas iš ginčo sutarties kylančias teises. Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovo reikalavimus, pastarasis, siekdamas realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo.

25. Atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant ginčui dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią ir siekti išvengti neigiamų padarinių ieškovui – poreikio inicijuoti naujus teisminius ginčus (BUAB „Aldengas“ bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymą kreditoriams). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei yra glaudžiai susiję su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė