Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-509-898/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: 1A-509-898/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-5-00001-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Jurgita Kolyčienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: S. K.
Advokatai: Remigijus Volikas

Kategorijos

1.2.19.1.3Privilegijuotas kyšininkavimas (BK 225 str. 4 d.)
2.1.3.7Kai asmeniui yra įsiteisėjęs nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.)
2.4.6.3.1Kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 p.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-898/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00001-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.3, 2.1.3.7, 2.4.6.3.1, 2.4.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,nuteistajai S. K., jos gynėjui advokatui Remigijui Volikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį ir jai skirta 20 MGL, t. y. 1 000 Eur bauda.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su UAB „J.“ atstovais – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotos dvi medienos pluošto lentynos, kurias teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jas sunaikinti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, bauda; A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. K. – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iš A. S. valstybės naudai išieškota 500 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. K. nuteista už tai, kad ji tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 16 d., eidama (duomenys neskelbtini) ir tuo metu vykdydama organizuojamo (duomenys neskelbtini) pastato baldų pirkimas“ viešojo pirkimo iniciatoriaus funkcijas, o sudarius sutartį – sutarties vykdytojos funkcijas, sutarė su UAB „J.“, kuri dalyvavo minėtame viešajame pirkime ir jį laimėjo, gamybos meistru A. S., dėl asmeniškai jai dviejų medienos plokščių lentynų pagaminimo ir 2020 m. gruodžio 18 d. 12.14 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), per UAB „J.“ darbuotoją, atsakingą už baldų pristatymą, kuris nėra susijęs su šia nusikalstama veika, priėmė savo naudai kyšį – dvi medienos plokščių lentynas, kurių bendra vertė 10,01 Eur, už teisėtą ar neteisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų organizavimo srityje bei palankumą ir išimtinę padėtį UAB „J.“ atžvilgiu ateityje šiai dalyvaujat viešųjų pirkimų konkursuose. Šie S. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį: S. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 6 dalies pagrindu nutraukti arba ją išteisinti.

2.1. Apeliantės vertinimu, nuosprendžio dalis, kuria ji buvo pripažinta kalta ir nuteista yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, priimta, pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę į teisingą teismą, pažeidus teisę žinoti, kuo yra kaltinama, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

2.2. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendyje selektyviai rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų nemotyvuotai atmetė kitus, kaltinimui nenaudingus įrodymus. Nurodoma, jog, priimdamas nuosprendį, teismas neįvardino įrodymų, kurie patvirtina nusikalstamos veikos sudėties elementų buvimą.

2.3. Apeliantės vertinimu, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo atliekamas neteisėtai. Pirmos instancijos teismas šališkai iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. Įsakymu Nr. 1-153 patvirtintų Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 12 punkto nurodė tik vieną sakinį, kurio atskiras traktavimas iškraipo pačios normos esmę, kadangi minėtas punktas nustato, jog sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą nepriimamas. Kilus pagrindui perkvalifikuoti veiką, dėl kurios pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suderinęs su prokuroru, dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašo rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos, nurodydamas BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą. Tokiu atveju nepriimamas nutarimas nutraukti dalį tyrimo dėl veikos, kuri perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, išskyrus Rekomendacijų 14, 15 punktuose nurodytus atvejus.

2.4. Pažymima, jog ant 2021 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra rezoliucijos „tęsti tyrimą“ pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kaip to reikalauja Rekomendacijų 12 punktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, apeliantės vertinimu, rodydamas palankumą neteisėtą asmens baudžiamąjį persekiojimą pradėjusiems asmenims.

2.5. Teigiama, jog Rekomendacijų 14 punktas įtvirtina, kad nutarimas iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą, kada nauju pranešimu apie įtarimą nebeinkriminuojama dalis veikų, tai yra naujas pranešimas apie įtarimą įteikimas prieš priimant nutarimą iš dalies nutraukti ikiteismini tyrimą.

2.6. Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 6 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą ar reikalavimą, tačiau išvardintų dokumentų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį byloje nėra, nors BPK 166 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

2.7. Nurodoma, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d. Priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, ikiteisminis tyrimas nebuvo perkvalifikuotas ir atliekamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o nutarimas nebuvo apskųstas jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Taigi, pranešimas apie įtarimą, kuriame išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. gruodžio 1 d. buvo įteiktas jau nutraukus ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu ir nesant pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.

2.8. Skunde pabrėžiama, jog viešojo pirkimo iniciavimas baigėsi anksčiau nei 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau byloje nenustatyta, kada prasidėjo sutarties vykdytojo pareigos, jei S. K. padarė nusikalstamą veiką vykdydama pirkimo iniciatoriaus funkcijas, tai turėjo būti padaryta iki 2020 m. lapkričio 6 d., nes būtent tada šių funkcijų vykdymas baigėsi, jei nusikalstama veika padaryta vėliau, tai negali būti susiję su pirkimo iniciatoriaus funkcijų vykdymu.

2.9. Pažymima, kad 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių 5.4 punktas nustato, jog pirkimų iniciatorius yra padalinys. Pirkimų iniciatoriaus funkcijų negali atlikti vienas darbuotojas. Tai, kad S. K. buvo pavesta atlikti atskirus darbus, siekiant įgyvendinti padalinio, kaip pirkimo iniciatoriaus funkcijas, yra nustatyta, tačiau tai neleidžia tapatinti asmens su visu padaliniu ir priskirti darbuotojui visas funkcijas neatsižvelgiant į tai, kad jas atliko kiti padalinio darbuotojai. Juo labiau, kad S. K. bei liudytojai R. V., V. J. parodė, kad pirminis rinkos tyrimas buvo atliktas iki priimant į darbą S. K..

2.10. Apeliantės vertinimu, teismas, pakeisdamas kaltinimą, padarė jį nesuprantamą – nurodė: „vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje“ ir „viešojo pirkimo iniciatoriaus funkcijas, o sudarius sutartį – sutarties vykdytojo funkcijas“. Skunde pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsniu, pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga, tiek veiksmai rengiantis viešajam pirkimui (iniciavimas), tiek sutarties vykdymo užtikrinimas yra neįeinantys į viešųjų pirkimų procedūras. Įstatymas apima viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą, tačiau tik pasekmių dėl netinkamo vykdymo aspektu, bet nereglamentuoja sutarčių vykdymo proceso organizavimo, dėl ko pirmos instancijos teismo išvada, kad S. K. atlikti veiksmai yra nesuderinami su viešųjų pirkimų principais, yra nepagrįsta.

2.11. Pabrėžia, jog pirmos instancijos teismas nenurodė, kokį konkrečiai veiksmą (ar veiksmus), reglamentuotą Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo, atliko S. K., bendrųjų principų pažeidimas yra įmanomas tik pažeidžiant konkrečią įstatymo nuostatą.

2.12. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodyta, jog S. K. kalbėjosi su A. S. apie viešąjį pirkimą iki jo paskelbimo, derino sutarties sąlygas, t. y. baldų pristatymo terminus, neatsižvelgė į objektyvius aspektus: viešojo pirkimo procedūra 2020 m. lapkričio 4 d. dar nebuvo pradėta; pokalbio dalyviai kalba ne viena tema, o apie kelis darbinius procesus; S. K. ir A. S. nėra viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantys asmenys, o bendrauja kitų sutarčių vykdymo procese; pastarieji asmenys negalėjo derinti sutarčių sąlygų, kadangi jie nėra asmenys rengiantys ar pasirašantys sutartis; baldų pristatymo terminai negali būti derinami, nes dar net nepaskelbtas pirkimas, tai yra net nėra patvirtintas pirkimo objektas.

2.13. Apeliantės manymu, ji, vykdydama vadovo pavedimą, aiškinosi pirkimo iniciatoriui reikalingą informaciją, o būtent: kiek laiko užtrunka gamybos įmonei pagaminti atitinkamą kiekį baldų, tam kad pirkimo iniciatorius paraiškoje nurodytų optimalius terminus. Šiuo atveju klausimo apie laiko poreikį baldų kiekiui pagaminti nepagrįstai išvedama teorija apie išankstinį sutarties sąlygų derinimą. S. K. nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veikė sąžiningai, išimtinai darbovietės interesais ir naudai.

2.14. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2020 m. gruodžio 17 d. telefoniniu pokalbiu tarp A. S. ir S. K., tačiau, apeliantės teigimu, šis pokalbis patvirtina, kad S. K. iš anksto nesitarė, jog už lentynas nereikės mokėti, pokalbio metu fone girdisi žmonių šurmulys ir balsai – S. K. atsiliepė dalyvaudama kolektyvo prieškalėdiniame pokalbyje, todėl nesusikoncentravo ir nekreipė dėmesio į pokalbio detales. Be to, S. K. parodė, jog reakcija buvo į pinigų pervedimą, ji suprato, kad reikės atsiskaityti grynais.

2.15. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neįvertino S. K. elgesio po šio pokalbio, o būtent: 2021 m. balandžio 21 d. buvo apžiūrėtos kratos metu iš S. K. namų paimtos lentynos, apvyniotos skaidria plėvele, kas patvirtina S. K. parodymus, jog ji neplanavo jomis naudotis, kol neapmokės sąskaitos už jas. Liudytojas V. K. patvirtino, jog dirbo apskaitininku UAB „J.“ bei pamena, kad gamybos meistras A. S. paprašė jo išrašyti sąskaitą faktūrą S. K., nurodė prekę bei kainą, jis ją ir išrašė, o ikiteisminio tyrimo metu tą sąskaitą pateikė pareigūnams (byloje yra 2021 m. vasario 24 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)). S. K. parodė, kad asmens duomenis sąskaitai išrašyti siuntė trumpąja žinute, tačiau atgavusi telefoną iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šių duomenų telefone neberado, o sąskaita buvo pateikta tik 2021 m. gruodžio 21 d., kurią ji nedelsiant apmokėjo.

2.16. Skunde pabrėžiama, jog S. K. ne tik siekė atsiskaityti už lentynas, bet ir atsiskaitė, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais) 2019 m. liepos 27 d. – 2022 m. balandžio 30 d. galiojusios redakcijos 12 straipsnio 4 dalies reikalavimais, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, dėl ko UAB „J.“ išrašydama sąskaitą po 2 mėnesių, nepažeidė tuo metu galiojusio įstatymo reikalavimų.

2.17. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, ar viešojo konkurso specifikacija buvo siekiama sudaryti palankesnių sąlygų ir iškreipti konkurenciją. Nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog nenustatyta, kad specifikacija neužtikrintų konkurencijos ar diskriminuotų kitus tiekėjus.

2.18. Teismas rėmėsi liudytojo A. K. parodymais, jog jam susidarė įspūdis, kad jų įmonė jau laimėjo pirkimą, tačiau šie parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, o teismo posėdyje šis teiginys liudytojui buvo pakartotas prokuroro. Be to, teismas neįvertino A. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad jis niekada nedalyvavo viešųjų pirkimų procedūrose, dėl ko asmens „įspūdis“ negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojo V. J. parodymais, jog iš pokalbio su S. K. jam susidarė įspūdis, kad už šias lentynėles S. K. nereikėjo mokėti, neįvertinus jų įrodomosios reikšmės.

2.19. Pažymima, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas, UAB „J.“ direktoriaus pavaduotojas V. P. patvirtino, kad A. S. nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, kas paneigia nuosprendyje įvardintą kaip nustatytą aplinkybę, kad S. K. priėmė lentynas už jos veikimą vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų organizavimo srityje bei palankumą ir išimtinę padėtį UAB „J.“ atžvilgiu ateityje, tačiau teismas nesivadovavo šiais parodymais ir nenurodė, kokiu pagrindu juos atmeta.

2.20. Pabrėžiama, kad teismas konstatavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada pirmą kartą S. K. paprašė A. S. pagaminti jai dvi lentynas, tačiau iš „Viber“ programėlėje esančio susirašinėjimo matyti, kad tai įvyko anksčiau nei 2020 m. gruodžio 16 d. 16.35 val., nes žinutė pradeda žodžiais „tik primenu dėl lentynėlių“, tačiau nuosprendžio 32 punkte, pasisakant apie telefoninius pokalbius, teismas konstatuoja, jog juose nebuvo užfiksuota duomenų, kad S. K. būtų kalbėjusi su A. S. ar bet kuriuo kitu UAB „J.“ darbuotoju apie galimybę atsiskaityti už lentynas, kas, apeliantės vertinimu, rodo tai, jog teismas, neturėdamas įrodymų, nusprendė, jog asmenys „nesitarė“ dėl atsiskaitymo, nes to nėra užfiksuota.

2.21. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingos aplinkybės, kas ir kokiu tikslu iš S. K. mobiliojo telefono ištrynė duomenis, turinčius įrodomąją reikšmę šioje byloje. Pabrėžiama, kad teismas rėmėsi kaltinamųjų parodymais, jog užsakymo matmenys buvo persiųsti „Viber“, tačiau nevertino jų parodymų apie pirminį užsakymo pokalbį, pokalbius apie užsakymo kainą, paklausimus dėl sąskaitos išrašymo bei dėl asmens duomenų siuntimo sąskaitos išrašymui. Be to, teismas neįvertino to, jog iš visų elektroninėmis ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų duomenų tėra tik vienas pokalbis apie lentynas, neatsižvelgdamas į tai, kur yra kiti duomenys, kodėl jie nėra užfiksuoti: kad S. K. pateikė savo namų adresą sąskaitos išrašymui; yra tik vienas pokalbis susijęs su lentynomis, nors nesusijusių su kaltinime pareikštomis aplinkybėmis pokalbių yra daug.

Šalies argumentai

2.22. Apeliantės vertinimu, teismas buvo šališkas vertindamas įrodymus bei galimą jų klastojimą. Teismas nurodė, jog apžiūros protokolas pasirašytas fiziniu parašu, dėl ko negalima nustatyti tikslaus laiko, kada minėtas dokumentas buvo sudarytas, tačiau aplinkybė, kad apžiūros protokolas ir jo priedas į IBPS sistemą buvo įkelti ne iškart juos sudarius, nereiškia, jog šis dokumentas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes procesinio veiksmo atlikimo metu nebuvo įtvirtinto reikalavimo visus dokumentus pildyti tik IBPS, nebuvo nustatytas terminas, per kurį privaloma ne sistemoje pildytą dokumentą įkelti į IBPS. Apeliantės teigimu, dokumentas turi ir QR kodą, taigi, galima nustatyti dokumento sudarymo laiką, o nuo dokumento surašymo datos iki jo sukūrimo IBPS sistemoje, tyrėja G. J. atliko kitus analogiškus ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliko kitus procesinius veiksmus, dėl ko kyla abejonių dėl dokumente įrašytų duomenų atitikimo tikrovei dėl tikimybės supainioti su kitų analogiškų veiksmų duomenimis.

2.23. Teigiama, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, kadangi remdamasis kriminalinės žvalgybos duomenimis teismas rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi, remiantis kuria informacijai, priskirtinai kriminalinės žvalgybos atlikimo pagrindui, nėra keliami tokie reikalavimai kaip pranešimui apie nusikaltimą, tuo metu nuosprendyje nurodo, jog dokumentui, kuriuo inicijuojamas ikiteisminis tyrimas nėra keliami tokie aukšti reikalavimai kaip baigiamajam dokumentui, tačiau pranešimui apie įtarimą yra keliami aukšti reikalavimai, ką patvirtina BK 235 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė.

2.24. Pirmos instancijos teismas, priimant nuosprendį, buvo šališkas, kadangi vertinant T. D. surašytą tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nevertino aplinkybės, kad pagal vykdomas funkcijas T. D. buvo žinomos tikrosios aplinkybės ir jis tikrovės neatitinkančius duomenis į dokumentą įrašė sąmoningai. Pažymima, jog tarnybiniame pranešime nurodoma, kad S. K. buvo pavesta vykdyti baldų pirkimą, tačiau T. D. žinojo, kad ši informacija neatitinka tikrovės, kadangi vizavo byloje esantį pirkimo paskelbimą, derino pirkimo paraišką, kaip kontroliuojantis asmuo buvo susipažinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu, kad S. K. suteikta teisė vykdyti viešuosius pirkimu iki 3 000 Eur sumos.

2.25. Apeliantės teigimu, T. D. tarnybiniame pranešime taip pat įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pareigybės aprašyme esanti funkcija „rengia paraiškas materialinių vertybių, paslaugų ir darbų, reikalingų užsieniečių apgyvendinimo sąlygoms užtikrinti įgijimui“, kurios S. K. pareigybės aprašyme nėra, kad „S. K. yra pasirašiusi nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą“, įrašė, kad „iš anksto derinosi specifikacijas su „J.“ atstovu A. K.“, bei „sutarė su I. S., kad pagaminti stelažai neatitiks sutartyje numatytų sąlygų“, kas neatitinka nustatytų aplinkybių, o yra pokalbio įrašų interpretacija.

Žemesnės instancijos teismas

2.26. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iškraipo faktines aplinkybes. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas: S. K. ne siuntė, o gavo UAB „J.“ gaminamų baldų specifikacijas, kai buvo atliekamas rinkos tyrimas; A. S. buvo ne leista atvykti, o buvo pakviestas, jam sutikus suteikti konsultaciją, kaip specialistas; S. K. neatliko jokių funkcijų teismo nurodomame administracinio pastato baldų viešajame pirkime; nėra duomenų, kad UAB „J.“ dalyvavo administracinio pastato baldų pirkime, o konsultacijos, siekiant tinkamai nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą prieš viešuosius pirkimus, yra būtinos siekiant efektyviai panaudoti valstybės lėšas.

2.27. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad teismas iškraipė S. K. gynėjo advokato pateiktų paaiškinimų esmę. S. K. gynėjas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo išvada nesukėlė S. K. teisinių pasekmių, todėl negalėjo būti apskųsta, nors joje yra daug tikrovės neatitinkančių ir reputaciją žeminančių įrašų. Be to, teismas neįvertino dviejų esminių momentų, kurie buvo konstatuoti tarnybinio patikrinimo išvadoje: 1) sudaryta viešojo pirkimo baldų specifikacija nebuvo pritaikyta konkrečiai įmonei ir neribojo konkurencijos; 2) pirkimo metu įsigyti metaliniai stelažai atitinka specifikaciją. Jų priėmimu žala įmonei nepadaryta, gamintojui pretenzijos nepareikštos nesant pagrindo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas skundą palaikė. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas ir byla nutraukiama.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš S. K. gynėjo advokato R. Voliko apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dviem aspektais ? nurodo, jog buvo pažeistas non bis in idem principas bei nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo teigimu nuosprendžio dalis dėl nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė non bis in idem principą, netinkamai aiškino byloje esančio 2021 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį ir nepagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Dėl to šioje dalyje 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis ? baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu nutraukiama.

5. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septinto protokolo 4 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriuo įtvirtinamas non bis in idem principo įgyvendinimas, nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-648/2021 Nr. 2K-171-976/2021).

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d. Nutarimas apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Tą pačią dieną S. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje. Byloje nėra priimto procesinio dokumento dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o įtarime nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir įtarime pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais skundo argumentais.

7. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 3 dalimi kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (aktuali redakcija nuo 2020 m. gruodžio 29 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo 5 punktu sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas: rezoliucija; tarnybiniu pranešimu; prokuroro reikalavimu; prokuroro nutarimu. Jokio kitokio ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdo šios rekomendacijos nenumato.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko V. C. rezoliucija ją užrašant ant 2021 m. sausio 19 d. VSAT prie LR VRM Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. Tarnybinio pranešimo „Dėl nustatyto galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo“. Šiame tarnybiniame pranešime, be galimų (duomenys neskelbtini) S. K., vykdant viešuosius pirkimus, piktnaudžiavo tarnyba veiksmų, nurodyta, jog S. K. susitarė su A. K. (Past. ? vėlesniu tarnybiniu pranešimu patikslinta, jog su A. S.) ir 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12.14 val., iš UAB „J.“ darbuotojų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, priėmė dvi baltos spalvos lentynėles, už kurias jai atsiskaityti nereikėjo. A. K. nurodė, kad lentynėlės yra už tai, jeigu kada nors reikės S. K. pagalbos ateityje, ir nurodoma, jog tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 straipsnio ir BK 228 straipsnio nuostatas. Įvertinęs šio tarnybinio pranešimo pagrįstumą, Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas V. C. pradėjo ikiteisminį tyrimą tik dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kitos nusikalstamos veikos – BK 225 straipsnyje ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo informuotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras M. J., kuris taip pat nesprendė klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. K. atžvilgiu (1 t., b. l. 1-2; 4-5). Kaip matyti iš vėlesnių tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašų apžiūros protokolų, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, ikiteisminio tyrimo metu surinktų kitų duomenų buvo tiriamos S. K. dviejų lentynėlių priėmimo ir pargabenimo į namus aplinkybės, buvo vertinama, jog S. K. galimai gavo neteisėtą atlygį daiktais (lentynėlėmis) iš UAB „J.“ už savo veiksmus vykdant viešuosius pirkimus, tačiau net ir turint šią informaciją ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, už kurią S. K. patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pradėtas nebuvo. 2021 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu buvo nutrauktas dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalies, nenustačius jos veikoje nusikaltimo požymių (6 t., b. l. 105-110). Nutarimo pirmame lape nurodyta informacija, kad tiriamos veikos ? BK 227 straipsnio 4 dalis (pats. ? dėl šios veikos pranešimas apie įtarimą įteiktas A. S.), BK 228 straipsnio 2 dalis.

9. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų ikiteisminis tyrimas tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo atliekamas iki 2021 m. kovo 2 d. kuomet tiek pas S. K., tiek pas A. S. buvo nuspręsta atlikti kratas, A. S. nutarime paskirti gynėją, nurodoma jog tiriamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, o A. S. įtariamas papirkimu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (6 t., b. l. 124, 127). Taigi, kaip matyti, ir šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tyrimas dėl BK 225 straipsnio 4 dalies taip pat nebuvo nei pradėtas nei atliekamas S. K. atžvilgiu. Nors bylos nagrinėjimo metu prokuroras palaikydamas tiek valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu buvo atliekamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kad 2021 m. gruodžio 1 d. jo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dalyje jos atžvilgiu dėl BK 228 straipsnio 2 dalies, jog perkvalifikuojant veiką nebūtina priimti sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitos nusikalstamos veikos požymius, su tokiais prokuroro argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje buvo įteiktas tą pačią dieną po 2021 m. gruodžio 1 d. priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje padarymo, padarė išvadą, jog prokuroras nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu (toliau ? ir Rekomendacijos) 12 punkto reikalavimų (nuosprendžio 15 punktas). Su tokiu pirmosios instancijos teismo šių Rekomendacijų aiškinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

11. Paminėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą nepriimamas. Kilus pagrindui perkvalifikuoti veiką, dėl kurios pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suderinęs su prokuroru, dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašo rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos, nurodydamas BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą. Tokiu atveju nepriimamas nutarimas nutraukti dalį tyrimo dėl veikos, kuri perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, išskyrus Rekomendacijų 14, 15 punktuose nurodytus atvejus.

12. Pagal Rekomendacijų 14 punktą kilus būtinybei perkvalifikuoti veiką, dėl kurios jau įteiktas pranešimas apie įtarimą, veika perkvalifikuojama Rekomendacijų 12, 13 punktuose nustatyta tvarka (tokiu atveju įteikiamas naujas (patikslintas ar galutinis) pranešimas apie įtarimą) arba remiantis Rekomendacijų 18, 19 punktų nuostatomis, numatančiomis išimtinius atvejus, kuomet veikos kvalifikavimas gali skirtis nuo veikos kvalifikavimo, nurodyto galutiniame pranešime apie įtarimą. Nutarimas iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą priimamas tik tokiu atveju, kai paskesniu pranešimu apie įtarimą nebeinkriminuojama viena ar kelios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančios veikos, dėl kurių buvo suformuluotas įtarimas ankstesniu pranešimu apie įtarimą, taip pat kai paskesniu pranešimu apie įtarimą nebeinkriminuojamas bendrininkavimas su vienu ar keliais asmenimis (tyrimas iš dalies nutraukiamas šių asmenų atžvilgiu). Pagal Rekomendacijų 15 punktą nutarimas iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą priimamas tuo atveju, kai dėl veikos perkvalifikavimo visiškai nebelieka požymių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu.

13. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo aplinkybių, nurodytų Rekomendacijų 14 ir 15 punktuose, dėl kurių, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, būtų reikėję priimti nutarimą ir dalį ikiteisminio tyrimo nutraukti. Kaip teisingai nurodoma nuteistosios S. K. apeliaciniame skunde, laikydamasis Rekomendacijų, prokuroras nusikalstamos veikos perkvalifikavimą privalėjo įforminti dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašydamas rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos arba tuo pačiu nutarimu, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje, suformuluoti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo tolimesnio tęsimo. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje prokuroras nukrypo nuo Generalinio prokuroro Rekomendacijų ir pasirinko netinkamą būdą įforminti S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą, ar visgi, jos atžvilgiu priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmenybė turėtų būti teikiama ne priimto procesinio sprendimo formai, o jo turiniui, todėl toliau svarbu įvertinti 2021 m. gruodžio 1 d. nutarime nutraukti ikiteismini tyrimą dalyje įtariamosios S. K. atžvilgiu aptartas faktines aplinkybes, ar šio nutarimo turinyje atsispindi visas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, ar visgi prokuroras planavo tęsti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-648/2021).

14. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 1 d. prokuroro R. Šileikos nutarimo, rezoliucinėje dalyje nurodyta: „nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje S. K. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje požymių“. Šio nutarimo motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad „dėl situacijos, įvykusios su lentynomis, kurias gavo iš UAB ,,J.“, S. K. parodė, kad ji tikrai yra pajėgi sumokėti už dvi lentynas, kurios tikrai nekainuos daugiau negu 20 eurų, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad ji klausė apie kainą A. S., tačiau gavosi, kad už jas mokėti nereikėjo. Vertinant šiuos parodymus tiek kartu su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek atsietai, buvo matyti, kad negalima S. K. veiksmus pripažinti kaip atliktus, siekiant sąmoningai, kryptingai ir sistemingai pažeisti galiojančius norminius teisės aktus. Apibendrinant kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teigtina, kad tyrimo metu atlikus eilę viešo ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų, nebuvo gauta konkrečių duomenų, kad S. K. veiksmus lėmė siekis pasipelnyti ar neteisėtai pagerinti kito asmens turtinę padėtį ar suteikti kitokios naudos. Taip pat nebuvo gauta duomenų, kad aptariami S. K. veiksmai buvo įtakojami siekiu kenkti tarnybai, pažeisti galiojančius norminius aktus, o siekiu nupirkti gerą, ilgai tarnaujantį daiktą“ (6 t., b. 1. 106-110). Taigi, kaip matyti iš prokuroro priimto nutarimo turinio, buvo vertinta tiek visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek pačios S. K. parodymai ir prieita išvados, kad jos veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.

15. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tiek bendrai, tiek atskirai, buvo konstatuota, kad S. K. veiksmuose nėra pavojingumo ir veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių nebuvo padaryta. Nutarimo turinyje, teisėjų kolegijos vertinimu, atsispindi viso, o ne dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimas S. K. atžvilgiu, t. y. prokuroro nutarime nėra jokių motyvų ar net užuominų apie tai, jog S. K. atžvilgiu būtų reikalinga tęsti ikiteisminį tyrimą dėl bet kokios kitos galimos nusikalstamos veikos, taip pat ir dėl BK 225 straipsnio 4 dalies, ir jos veiksmus, priėmus dvi 20,02 Eur vertės lentynas, kurios aptariamos priimtame nutarime, vertinti kaip kyšio priėmimą. Tokių teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia ir prokuroro pateikti argumentai, jog ikiteisminis tyrimas jau tuo metu buvo atliekamas S. K. atžvilgiu dėl BK 225 straipsnio 4 dalies, nes pranešimas apie įtarimą dėl BK 225 straipsnio 4 dalies IBPS sistemoje buvo patalpintas anksčiau, nei priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija sutinka, jog toks pranešimas apie įtarimą IBPS sistemoje buvo patalpintas 2021 m. gruodžio 1 d. 10:18:59 (8 t., b. l. 118), o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patalpintas 2021 m. gruodžio 1 d. 10:20:14 (t. 8, b. l. 110 ), tai patvirtina byloje esančių dokumentų sukūrimo ir patalpinimo metaduomenys. Tačiau, net ir tokiu atveju, preziumuojant, jog prokurorui buvo žinoma apie tai, kad jau atliekamas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 225 straipsnio 4 dalies S. K. atžvilgiu, nėra niekaip pateisinamas tas faktas, jog pačiame šio nutarimo pirmame lape tokios aplinkybės nenurodomos, o nutraukiant ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu padaromos išvados, jog jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepateikiama jokių motyvų, jog jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas turėtų būti tęsiamas.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas iš esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Apygardos teismo vertinimu, esant galiojančiam ir įsiteisėjusiam prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų faktinių aplinkybių, nurodytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, konstatuojant, jog S. K. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, neatnaujinus ikiteisminio tyrimo BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka, tolimesnis tyrimas dėl tų pačių veiksmų nebuvo galimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį procesą S. K. atžvilgiu kartojo ir asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai. Tai, kad S. K. buvo nuteista dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu, kaip jau paminėta, matyti iš 2021 m. gruodžio 1 d. S. K. atžvilgiu priimto prokuroro nutarimo turinio, kuriame aptariama visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuojama, jog nebuvo gauta duomenų, kad S. K. veiksmus lėmė siekis pasipelnyti ar neteisėtai pagerinti kito asmens turtinę padėtį ar suteikti kitokios naudos. Todėl tos pačios dienos 2021 m. gruodžio 1 d. pranešime apie įtarimą, kuris S. K. įteiktas tą pačią dieną 13.26 val. (6 t., b. l. 117) nurodoma papildoma aplinkybė, jog S. K. dvi medienos plokščių lentynas gavo už palankumą ir išimtinę padėtį UAB „J.“ atžvilgiu ateityje, yra prieštaraujanti prieš tai tos pačios dienos pirmoje pusėje priimtame 2021 m. gruodžio 1 d. prokuroro nutarime padarytoms išvadoms ir negali būti laikoma teisėtu ikiteisminio tyrimo metu neva veikos perkvalifikavimo veiksmu.

17. Nors prokuroras remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-699/2017 priimta nutartimi, nurodydamas, jog jo nuomone ikiteisminis tyrimas dėl BK 225 straipsnio 4 dalies S. K. atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ši cituojama prokuroro nutartis priimta ne analogiškoje situacijoje ? aptariamoje byloje asmens atžvilgiu buvo priimtas prokuroro nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau pačiame nutarimo turinyje buvo nurodyta, jog šio asmens veikoje galimi kito ? BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir buvo išreikšta prokuroro valia tęsti ikiteisminį tyrimą dėl kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, ši nutartis negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje.

18. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu S. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista už iš esmės tuos pačius veiksmus, dėl kurių 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra naikintinas dalyje ir baudžiamoji byla S. K. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

19. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Patikrinusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti nuosprendžio A. S. atžvilgiu. Net ir konstatavus, jog S. K. atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, A. S. teisinės padėties tai neįtakoja ir nekeičia, ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, skirtingai nei S. K. atžvilgiu, nutrauktas nebuvo.

20. Konstatavus non bis in idem principo reikalavimų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų vertinimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje padarymo, ir baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisJurgita KolyčienėNijolė Žimkienė