- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1157-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01832-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- A. F.
- Atsakovas
- K. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties ir atsakovo K. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-139-941/2017 pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui K. Ž. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė A. F. 2016-08-04 pateiktu, 2016-08-25, pašalinus 2016-08-12 nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu ir 2016-12-14 patikslintu ieškiniu atsakovui K. Ž. prašo pripažinti patikslintame ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 26 491 Eur, ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe; atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei natūra priteisti patikslintame ieškinyje išvardintą 1 316 Eur vertės turtą; atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui natūra priteisti patikslintame ieškinyje išvardintą 24 675 Eur vertės turtą; priteisti iš atsakovo 11 679,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).Atsakovas K. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo spręsti klausimą dėl bylos teismingumo. Nurodo, kad 2016-07-04 išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko nuolat gyvena bei dirba Portugalijoje, išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė gyvena bei dirba Belgijoje ir taip pat yra deklaravusi savo išvykimą. Abi šalys nuolat gyvena užsienyje. Daugumos kilnojamųjų daiktų, dėl kurių reiškiami reikalavimai, taip pat nėra Lietuvos Respublikoje. Ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl turi būti paliktas nenagrinėtu. Teismui manant, kad byla visgi teisminga Lietuvos Respublikos teismams, prašo perduoti ją pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvykimo nuolat gyventi į Portugaliją buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada negyveno ieškovės ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena atsakovo tėvai ir procesiniai dokumentai jam buvo įteikti per šiuo adresu gyvenantį bendravardį ir bendrapavardį tėvą.2017-03-22 teisme gautas patikslintas ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo).2017-03-22 teisme taip pat gautas atsakovo K. Ž. priešieškinis ieškovei A. F. dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas priteisimo.
2017-04-25 teisme gautas atsakovo K. Ž. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovas prašo priimti papildomą sprendimą ir iš ieškovės priteisti atsakovui 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad piniginės lėšos advokatei buvo sumokėtos iki nutarties ieškinį palikti nenagrinėtu priėmimo dienos. Atsakovas objektyviai nesitikėjo, jog ieškovės ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, todėl neturėjo pagrindo skubėti pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-05 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsisakė priimti 2017-03-22 pateiktą patikslintą ieškinį ir priešieškinį. Grąžino ieškovei A. F. sumokėtą 298 Eur žyminį mokestį, atsakovui K. Ž. 248 Eur žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Portugalijoje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lugano konvencijos nustatytos jurisdikcijos taisyklės yra pagrindas daryti išvadą, kad byla priklauso Portugalijos teismų jurisdikcijai. Konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.Nurodė, kad nustačius Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, ieškinys išdėstytais motyvais, atsižvelgiant į paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būtų teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, o ne Klaipėdos rajono apylinkės teismui.Palikus ieškinį nenagrinėtą, teismas atsisakė priimti 2017-03-22 šalių pateiktus patikslintą ieškinį ir priešieškinį.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-02 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo K. Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašymo netenkino, atsisakė priimti papildomą sprendimą. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė 2017-04-25, t. y. po procesinio sprendimo (2017-04-05 nutarties) priėmimo. Atsakovas ir jo atstovė nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos (2016-10-31) prašė spręsti klausimą dėl bylos teismingumo, nes byla neteisminga Lietuvos teismams ir palikti ieškinį nenagrinėtu. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytas argumentas, kad atsakovas objektyviai nesitikėjo, jog ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, yra nepagrįstas ir nelogiškas, be to teisiškai nereikšmingas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. F. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį ir perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti bylos teismingumo klausimą.Teismas, netinkamai aiškindamas ir laikydamas Lugano konvencijos nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai užkirto ieškovei kelią pareikšti ieškinį pagal alternatyvaus teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartis naikintina. Nurodo, kad ieškinio padavimo metu byla neturėjo užsienio elemento. Ieškinys teisme priimtas 2016-08-04. Gyventojų registro duomenimis išvykimą iš Lietuvos atsakovas deklaravo tik 2016-08-30. Tuo metu, kai buvo rengiamas ieškinys ir teikiamas teismui, ieškovės turimais duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta ir buvo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tokią savo gyvenamąją vietą atsakovas nurodo civilinėje byloje Nr. e2-6688-676/2016 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinio pateikimo teismui metu gyventi adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas faktiškai negalėjo, nes tuo metu bute jau nebebuvo nei virtuvės baldų, nei buitinės technikos. Atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimas nepakeičia bylos teritorinio teismingumo.Teismas neatsižvelgė į kitas Lugano konvencijos nuostatas, numatančias alternatyviąją (specialiąją) jurisdikciją. Tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurie pagal Lugano konvencijos nuostatas sprendžiami prievolės vykdymo vietos teismuose.Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalis numato, kad byla gali būti iškelta vietos, kurioje buvo padarytas civilinės teisės pažeidimas ar įvyko žalą sukėlęs įvykis teismuose. Nesumokėdamas ieškovei kompensacijos už savavališkai pasiimtus bendrąja nuosavybe esančius daiktus, atsakovas padarė ieškovei turtinę žalą. Todėl ieškovė, net ir esant pagrindui taikyti Lugano konvencijos nuostatas, turėjo teisę pasirinkti alternatyvų teismingumą ir ieškinį pateikti Lietuvos Respublikos teismams.Ginčas labiau susijęs su Lietuvos Respublika, nes dalintiną turtą šalys įgijo gyvendamos Lietuvoje, Lietuvoje yra daugumos įrodymų buvimo vieta ir juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, atsiradimo vieta. Duomenų, kad Portugalijoje, kur šiuo metu gyvena atsakovas, galėtų būti su byla susijusių ir esminę reikšmę jos teisingam išsprendimui turinčių įrodymų, nėra.
Atskiruoju skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį ir tenkinti atsakovo K. Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Byloje vyko 2016-12-27 ir 2017-03-22 parengiamieji teismo posėdžiai. Atsakovas pagrįstai manė, kad byla bus nagrinėjama iš esmės, todėl nebeskubėjo teikti į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Advokatės 2016-11-03, 2016-12-27, 2017-03-22 išrašytos sąskaitos už teisinę pagalbą atsakovo buvo apmokėtos atsakovo iki 2017-04-05 teismo nutarties paskelbimo. Atsakovas visas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės pateikto neteismingo Lietuvos Respublikos teismams ieškinio. Teismas 2017-04-05 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, t. y. bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ir palankus atsakovui, kuris siekė, kad teismas nenagrinėtų Lietuvos Respublikos teismams neteismingo ieškovės ieškinio.
Atsiliepimu į ieškovės A. F. atskirąjį skundą atsakovas K. Ž. prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį nepakeistą. Priteisti iš ieškovės A. F. atsakovui K. Ž. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos, o Portugalijos Respublikoje, t. y. valstybėje, kurioje jis nuolat dirba bei nuolat gyvena. Atsakovas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta bei nuolatine gyvenamąja vieta nuo 2016-07-04 laiko Portugalijos Respubliką, kurios teismams ir turėtų būti teisminga byla pagal ieškovės ieškinį. Nurodo, kad 2016-06-30 nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-01 pasirašė naują neterminuotą darbo sutartį su naujuoju darbdaviu – kompanija (duomenys neskelbtini) filialu Portugalijoje. Negalima sieti deklaruotos gyvenamosios vietos su faktine nuolatine gyvenamąja vieta. Atsakovas nuo 2016-07-04 išvyko nuolat gyventi į Portugalijos Respubliką, atsakovo išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas 2016-08-30 nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio priėmimo metu – 2016-08-25 – atsakovo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad Lietuvoje neliko turto, kurį ieškovė ieškiniu reikalauja padalinti. Paaiškino, kad 2017-03-03 pirkimo–pardavimo sutartimi parduotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko dalis ieškovės reikalavimu dalintinų kilnojamųjų daiktų, dėl kurių padalijimo neliko ginčo. Kitas ieškinyje nurodytas, kaip dalintinas, turtas išgabentas, ir yra pas Belgijos Karalystėje gyvenančią ieškovę bei pas Portugalijos Respublikoje gyvenantį atsakovą.
Atsiliepimu į atsakovo K. Ž. atskirąjį skundą ieškovė A. F. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės elgesys nebuvo atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Atsakovas, viso proceso metu prašydamas teismą palikti ieškinį nenagrinėtu ir jau patyręs išlaidų už advokato pagalbą, šias išlaidas patvirtinančių dokumentų bei prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui nepateikė. Atsakovas, teismui dar neišsprendus paties atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes, atsakovo nuomone, byla neteisminga Lietuvos teismams, pateikė teismui priešieškinį. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus privalėjo pateikti iki šio reikalavimo išsprendimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas.
Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutarties, kuria teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ir dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo K. Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atskiruoju skundu ieškovė A. F. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį ir perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti bylos teismingumo klausimą. Atskiruoju skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį ir tenkinti atsakovo K. Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutarties teisėtumo
Atsakovas nurodo, kad 2016-06-30 nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-01 pasirašė naują neterminuotą darbo sutartį su naujuoju darbdaviu – kompanija (duomenys neskelbtini) filialu Portugalijoje. Atsakovas nuo 2016-07-04 išvyko nuolat gyventi į Portugalijos Respubliką.Nustatyta, kad atsakovas savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 2016-08-30 yra deklaravęs Portugalijoje, todėl įrodinėja, jog nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.Įstatymas numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys teisme gautas 2016-08-04 ir priimtas pašalinus ieškinio trūkumus 2016-08-25. Gyventojų registro duomenimis išvykimą iš Lietuvos Respublikos atsakovas deklaravo tik 2016-08-30.Tuo metu, kai buvo rengiamas ieškinys ir teikiamas teismui, ieškovės turimais duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina atsakovo rengtas 2016-04-28 prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo civilinėje byloje Nr. e2-6688-676/2016 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.Ieškinio pateikimo teismui metu bei sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, abiejų proceso šalių deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, ir todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.CPK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Šiuo atveju nėra aplinkybių, nurodytų CPK 34 straipsnio 5 dalyje.CPK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.Nustatyta, kad šalys 2017-03-03 notarine pirkimo–pardavimo sutartimi yra pardavusios butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono apylinkės teismui nustačius CPK 34 straipsnio 2 dalies aplinkybes, teismas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perduoti civilinę bylą kitam Lietuvos Respublikos teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovas įrodinėja, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Portugalijoje. Nustatant kilusio ginčo teismingumą aktualus 2007-10-30 Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų taikymo klausimas. 2007-10-30 Lugane Europos Bendrija, Danijos Karalystė, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija sudarė Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, ji Europos Bendrijai įsigaliojo 2010-01-01. 2007 m. Lugano konvencija galioja Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei narei, todėl teismas, nustatydamas nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Portugalijoje, jurisdikciją privalo vadovautis 2007 m. Lugano konvencijos nuostatomis (CPK 780 straipsnis).Nagrinėjamu atveju aktuali Lugano konvencijos 24 straipsnyje nustatyta „nebylaus susitarimo“ dėl jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šios konvencijos nuostatų, jurisdikciją turi šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.Aiškinant Lugano konvencijos „nebylaus susitarimo“ dėl jurisdikcijos taisyklę, privalu atsižvelgti į Teisingumo Teismo pateiktus reglamento „Briuselis I“ 24 straipsnio taikymo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016). Remiantis Teisingumo Teismo formuojama praktika, Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė, grindžiama atsakovo atvykimu į teismą, taikoma visose bylose, kuriose teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcija neatsiranda kitų šio reglamento nuostatų pagrindu. Ši nuostata taikoma ir tada, kai ieškinys teisme pareiškiamas nesilaikant šio reglamento nuostatų, ir reiškia, kad atsakovo atvykimas į teismą gali būti laikomas nebyliu sutikimu su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija, vadinasi, ir susitarimu dėl jo jurisdikcijos (Teisingumo Teismo 2010-05-20 sprendimo byloje ČPP Vienna Insurance Group, C-111/09, 21 punktas; 2014-02-27 sprendimo byloje Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions assurances, C-1/13, 34 punktas; 2016-03-17 sprendimo byloje Taser International, C-175/15, 21 punktas).Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui teikė procesinius dokumentus (prašymą dėl terminio atsiliepimui pateikti pratęsimo, atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį), buvo atstovaujamas advokato. Atsakovas iš esmės ginčijo ieškovės reikalavimą, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams, tačiau taip pat prašė bylą persiųsti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Iš atsakovo procesinių veiksmų nagrinėjant civilinę bylą matyti, kad iš esmės atsakovas buvo aktyvus proceso dalyvis, todėl jo teisių įgyvendinimo būdas patvirtina, kad jis iš dalies pritarė, jog byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Iš atsakovo atskirojo skundo dėl 2017-05-02 nutarties argumentų matyti, kad atsakovas „manė, jog byla bus nagrinėjama iš esmės, todėl nebeskubėjo teikti į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų“. Lugano Konvencijos 5 straipsnio 1 d. „a“ punktas numato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šią taisyklę byla gali būti iškelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose.Sprendžiant dėl Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 d. „a“ punkte įtvirtintų alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklių taikymo teisinę reikšmę turi materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, kvalifikavimas.Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad, šalims gyvenant Lietuvoje, tarp jų susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas įsigijo turto, kurį, nutrūkus šalių partnerystei, ieškovė prašo padalinti (CK 6.978 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visų daiktų, dėl kurių kilo ginčas, buvimo vieta yra Lietuvoje: virtuvės baldai bei buitinė technika buvo adresu (duomenys neskelbtini), visos transporto priemonės registruotos VĮ „Regitra“. Atsakovas nurodo, kad ginčo daiktų Lietuvoje nėra, tačiau nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis). Lugano Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato, kad byla gali būti iškelta vietos, kurioje buvo padarytas civilinės teisės pažeidimas ar įvyko žalą sukėlęs įvykis teismuose. Iš esmės ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pasisavino bendro gyvenimo metu įgytus daiktus, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę ieškinį pareikšti Lietuvos Respublikos teismui. Vertinant bylos aplinkybes konstatuotina, jog ginčas labiau susijęs su Lietuvos Respublika, nes abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dalintiną turtą šalys įgijo gyvendamos Lietuvoje, Lietuvoje yra daugumos įrodymų buvimo vieta ir juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, atsiradimo vieta. Duomenų, kad Portugalijoje, kur šiuo metu gyvena atsakovas, galėtų būti su byla susijusių ir esminę reikšmę jos teisingam išsprendimui turinčių įrodymų, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kitoje valstybėje byla būtų išnagrinėta greičiau ir operatyviau, nei ją nagrinėjant Lietuvos teisme. Pažymėtina, kad civilinė byla Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2016-08-04, t. y. daugiau nei metus laiko, šalys į bylą teikė procesinius dokumentus, tikslino pareikštus reikalavimus, visi su byla susiję įrodymai yra lietuvių kalba. Be to, šalys šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, atsakovas skundžia 2017-05-02 nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti jo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu ir perdavimas užsienio valstybės teismui, kur šalys privalėtų versti visus įrodymus į užsienio kalbą, patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų (CPK 7 straipsnis).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimus, nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutarties teisėtumo
Atskiruoju skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį ir tenkinti atsakovo K. Ž. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį ir civilinę bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Nutartis neskundžiama.