- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-172-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25167-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- G. A.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Stasio Kasiulio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta bausmė – 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas penkiems mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirta jam pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. T., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Priteista iš R. Š. nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti. V. T. atžvilgiu ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia spirdamas sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – G. A. automobilio „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), detales: sulankstė variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, nulaužė šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstė vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, ir padarė nukentėjusiajam G. A. 157,3 eurų turtinę žalą.
2. V. T., teismui buvo atiduotas kaltinant jį, tuo, kad jis, 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) namo nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su R. Š. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – G. A. automobilio „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), detales: V. T. spirdamas sulankstė variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, R. Š. spirdamas nulaužė šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstė vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, taip pat bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. A. turtinę 157,30 eurų žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė išvadą, kad dėl tyčinio turto sugadinimo kaltinamojo R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Taip pat teismas padarė išvadą, kad į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. T. padarė tyčinį svetimo turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo: 1) leisti pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą V. T. atžvilgiu; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį išteisintojo V. T. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo neįžvelgus V. T. veiksmuose bendrininkavimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu: V. T. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 187 straipsnio 3 dalį, ir skirti jam bausmę - 20 parų arešto ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu ir 10 punktu, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir V. T. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį; 3) pripažinti R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir skirti jam bausmę - 35 paras arešto ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešeriems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigą - bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) priteisti nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti solidariai iš R. Š. ir V. T.. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4.1. Skunde pažymima, jog kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. birželio 8 d. tarp V. T., R. Š. ir G. A. įvyko konfliktas dėl išgertuvių metu per garsiai klausomos muzikos. Nukentėjusiajam atėjus pas V. T. ir paprašius pritildyti muziką, netriukšmauti, tai iššaukė V. T. ir R. Š. nepasitenkinimą. Kaip nurodė abu kaltinamieji, jie abu nusprendė padaryti kažką negero G. A. automobiliui. Atkreipiamas dėmesys, jog R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis su V. T. nusprendė, kad reikia iškrėsti kažką blogo kaimynui, kuris juos sudrausmino. Kalba pasisuko apie automobilį, todėl V. T. R. Š. parodė telefone kaimyno automobilio markę. Tuomet jie abu išėjo į lauką. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo buvo tik vienas tokios markės automobilis, kokį parodė V. T., todėl R. Š. nekilo sunkumų jį identifikuoti. Tik išėjus iš laiptinės, R. Š. pamatęs nukentėjusiojo automobilį, priėjęs prie jo pradėjo niokoti. Tuo tarpu, nors V. T. iš pradžių nusikalstamos veikos darymo metu stovėjo atokiau ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir jo padėjėjo vaidmens, kadangi kaip ir pats V. T. nurodė, apgadinti nukentėjusiojo automobilį buvo jo ir R. Š. bendras sprendimas. Jis R. Š. nurodė kaip atrodo kaimyno automobilis, o tai suteikė galimybę R. Š. įvykdyti jų planus. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad V. T. ir R. Š. supykę, kad kaimynas juos sudrausmino, abu susitarė, kad G. A. atkeršys, todėl sugalvojo apgadinti automobilį. Šiuo tikslu vedini jie išėjo į lauką. Nors pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. T. taip pat niokojo automobilį, negauta, tačiau nekyla abejonių, kad jo veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie automobiliui kilusio žalos, kadangi jis padėjo R. Š. identifikuoti automobilį, nurodė kaimyno automobilio ypatumus draugui ir taip pašalino kliūtis R. Š. apgadinti automobilį. Toks V. T. duomenų suteikimas ir pasyvus stebėjimas, kaip draugas niokoja automobilį, leido kilti neigiamoms pasekmėms, užtraukiančioms baudžiamąją atsakomybę.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, svarbu įvertinti tai, kad tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad V. T. aiškiai suvokė, ko jis su R. Š. eina į lauką, tai jau buvo aptarę pas jį namuose, jis buvo parodęs kaimyno automobilio markę, iš kurios R. Š. taip pat galėjo nustatyti, kuris yra nukentėjusiojo automobilis, todėl abejonių dėl bendrininkavimo subjektyviųjų požymių nekyla. V. T. veiksmai tiesiogiai įtakojo R. Š. neteisėtus veiksmus ir nors V. T. savo aktyviais veiksmais neapgadino automobilio, bet jo informacijos suteikimas prisidėjo prie padarinių kilimo, t. y. sudarė sąlygas R. Š. įvykdyti nusikalstamą veiką.
4.3. Prokuroro teigimu, byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad abejoti, jog analizuojamu atveju V. T. veikė bendra tyčia su R. Š. nėra teisinio pagrindo, t. y. V. T. pritarė R. Š. veiksmams konkliudentiniais veiksmais, suvokė, jog kėsinamasi į svetimą turto sunaikinimą, todėl akivaizdu, kad darant nusikalstamą veiką, V. T. kaip padėjėjo veiksmai buvo reikšmingi - be pastarojo pagalbos realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų buvę neįmanoma arba nusikaltimo padarymas R. Š. būtų pasunkėjęs, todėl V. T. sukūrė galimybę ir pašalino visas kliūtis R. Š. veikti nusikalstamai. Prokuroro įsitikinimu, V. T. ir R. Š. veiksmai privalo būti kvalifikuoti papildomai pagal BK 24 straipsnį ir V. T. turi būti pripažintas kaltu dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visumos, o R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta aplinkybė, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors V. T. nurodė, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų, tačiau prokuroro manymu, tokie asmens parodymai vertinami kaip gynybinė taktika.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį prokuroro skundą nepateikta.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė pakeisti V. T. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir pripažinti jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Išteisintasis V. T. ir jo gynėja prašė, apeliacinį prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistasis R. Š. ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti, paskirtos bausmės R. Š. negriežtinti, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
7. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Stasio Kasiulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
9. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas neįžvelgęs V. T. veiksmuose bendrininkavimo jį iš pareikšto kaltinimo išteisino, prašo priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 187 straipsnio 3 dalį. Prokuroras taip pat prašo, pripažinti R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir paskirtą arešto bausmę padidinti. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
10. V. T. buvo pareikštas kaltinimas, jog jis 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas su R. Š. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – G. A. automobilio „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detales: V. T. spirdamas sulankstė variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, R. Š. spirdamas nulaužė šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstė vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. A. turtinę 157,30 eurų žalą. Tokie V. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. T. padarė tyčinį svetimo turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą pakeisti V. T. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir kaltinti jį tuo, kad jis 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), bute, bendrais veiksmais su R. Š. sutardami apgadinti G. A. automobilį, telefono pagalba parodydamas R. Š. G. A. automobilio markės nuotrauką, būdamas minėto namo (duomenys neskelbtini) nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtindamas, kad būtent automobilis „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaimynui G. A., taip šalindamas kliūtį - R. Š. nežinojimą, koks konkrečiai automobilis priklauso G. A., padėjo R. Š. 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia spiriant sugadinti nedidelės vertės svetimą turtą - G. A. automobilio „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulankstyti variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, nulaužti šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstyti vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, ir taip padaryti nukentėjusiajam G. A. 157,3 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
12. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas išteisintasis V. T. ir nuteistasis R. Š..
12.1. V. T. teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teisme parodė, jog dėl naujai pareikšto kaltinimo nesutinka, kadangi R. Š. parodė tik automobilio nuotrauką ir su juo, kad kažką darys, nieko nesitarė. Įvykio dieną pas jį į butą buvo atėjęs G. A. ir užpuolė jį dėl per didelio triukšmo - muzikos. Bute su jo broliu ir R. Š. vyko pasisėdėjimas. G. A. pamatęs, kad jis ne vienas išėjo. Jie sėdėjo toliau, muziką pritildė. Kažkiek pasėdėjus jis R. Š. išlydėjo į namus. Išėjus į kiemą, jis parodė R. Š. automobilį ir tuomet R. Š. pradėjo jį spardyti. Tai buvo kaimynui G. A. priklausantis automobilis „Fiat Ulysse“. Automobilis stovėjo daugiabučio aikštelėje, kur buvo dar apie 10 automobilių. R. Š. paklausus koks kaimyno automobilis jis parodė. Nesuprato kodėl R. Š. jo paklausė apie automobilį. Dar būnant bute kažkokia kalba apie automobilio markę buvo. R. Š. pradėjus spardyti automobilį, jis liko stovėti prie laiptinės. R. Š. spyrė į veidrodėlį gal du tris kartus, kol veidrodėlis nulūžo. Jis pats nieko nedarė, nebuvo priėjęs prie automobilio, R. Š. nesudrausmino. Jis buvo neblaivus tuo metu, todėl tiksliai negali nurodyti kas vyko konkrečiai tą vakarą. Nei šiuo metu, nei kada anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo jokių santykių. Jis žalos nepripažįsta ir nesiruošia mokėti už tai ko nepadarė.
12.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu kolegijos pirmininkui pagarsinus išteisintojo V. T. parodymus, duotus pirmos instancijos teisme (t. 2 b. l. 149) išteisintasis paaiškino, jog su R. Š. nebuvo konkrečiai tartasi kažką daryti. Apie atkeršijimą kalbos nebuvo. Gal ko ir neprisimena, tačiau, tikrai nesitarė kažką padaryti nukentėjusiojo automobiliui. Jis tik parodė automobilį. Kodėl rodė neprisimena.
12.3. Nuteistasis R. Š. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jis neturi ką paaiškinti daugiau.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka pripažinti, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas (BPK 329 straipsnio 1 punktas)
14. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Kaip jau minėta, išteisindamas V. T., teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog neįrodyta, kad pastarasis dalyvavo padarant tyčinį svetimo turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, tačiau kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, liko neįvertinta faktinė bylos aplinkybė, kad nuteistasis R. Š., kurį teismas pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, veikė kartu bendrininkaudami su V. T.. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių V. T. neteisėtus veiksmus.
16. Išteisintasis V. T. viso proceso metu kaltės nepripažino bei parodė, jog įvykio dieną būnant bute ir klausantis muzikos tarp jo ir kaimyno G. A. įvyko konfliktas. Nukentėjusysis įsiveržė į butą, buvo nepatenkintas dėl leidžiamos muzikos, bet pamatęs, kad bute yra daugiau žmonių, išėjo iš buto. Kalbantis su R. Š. kilo mintis jog reikia kažką padaryti nukentėjusiojo mašinai. Žinojo, koks yra kaimyno automobilis, todėl parodė R. Š. kaimyno turimo automobilio markę. Tada nusileidęs į apačią, jis R. Š. parodė kieme stovintį kaimyno automobilį, po ko R. Š. nuėjęs prie automobilio, spyrė į automobilį ir jį apgadino. V. T. teigimu, visus veiksmus atliko vienas R. Š., o jis tik stovėjo, jokių veiksmų neatliko. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme išteisintasis neigė, jog su R. Š. konkrečiai kažką tarėsi padaryti kaimyno automobiliui. Išteisintojo teigimu jis tik parodė R. Š. automobilį, bet dėl ko jį rodė nebeprisimena. Nors V. T. kategoriškai teigė, jog nusikalstamos veikos darymo metu jis stovėjo atokiau nuo niokojamo nukentėjusiojo automobilio ir nusikalstamos veikos padarymo metu jokių aktyvių veiksmų neatliko, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, kadangi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad jis bendrais veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie automobiliui kilusios žalos, jis nurodė R. Š. nukentėjusiojo automobilį ir taip pašalino kliūtis R. Š. apgadinti automobilį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats išteisintasis neneigė, jog supykę ant nukentėjusiojo su nuteistuoju R. Š. sugalvojo apgadinti jo automobilį. Išėjus abiem į lauką, V. T. parodė R. Š., kuris yra kaimyno automobilis (t. 1, b. l. 137). 2020 m. liepos 20 d. apklaustas įtariamuoju V. T. nurodė, jog po to kai kaimynas atėjo į jo butą sudrausminti jo dėl per garsiai leidžiamos muzikos, jis, jo brolis ir R. Š. už tokį nukentėjusiojo elgesį supyko. Kalbėjo, kad reikia jį pamokinti. R. Š. pasakė, kad reikės jam kokį „zapadlo“ padaryti, klausė kokia jo mašina. Tada jis pasakė, kad kaimyno mašina stovi kieme, pasakė jos markę, modelį. Išėjus į lauką parodė R. kaimyno automobilį. Suprato, kad jis kažką tai mašinai padarys (t. 1 b .l. 129 – 130). Apklaustas pirmosios instancijos teisme išteisintasis taip pat patvirtino, jog kažką padaryti nukentėjusiojo automobiliui buvo bendras sprendimas su R. Š. (t. 2 b. l. 149). Tai, kad abu, tiek V. T., tiek ir nuteistasis R. Š. bendru sutarimu sugalvojo nukentėjusiajam atkeršyti už atėjimą, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis R. Š.. 2020 m. liepos 23 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog po to kai išėjo kaimynas jis su V. T. sugalvojo jam atkeršyti. V. T. pasiūlė kaimynui kažką padaryti, įsijungė telefoną, pasakė, kad kaimynas turi mašiną, parodė jos markę. Kadangi abu kalbėjo apie „zapadlo“ padarymą, tai abiem buvo aišku, kad tokiu automobilio parodymu V. siūlo kažką padaryti tam automobiliui. Tada abu pradėjo ruoštis į lauką, suprasdami, kad kažką tai mašinai padarys (t. 1 b. l. 163 – 164). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. Š. taip pat patvirtino, jog supykę ant kaimyno jie su V. T. kalbėjo, kad reikėtų iškrėsti kažką blogo kaimynui, pradėjo kalbėti apie mašiną. V. T. parodė telefone nuotrauką, kaip atrodo kaimyno mašinos markė. Ant kaimyno buvo abu pikti, tačiau visus veiksmus atliko jis vienas (t. 2 b. l. 148 – 149). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. M. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog pažiūrėjusi pro langą, matė kaimyną V. T. su kitu asmeniu. V. T. tam asmeniui parodė kaimyno automobilį (t. 3 b. l. 18 – 19). Nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teisme apklaustas G. A. parodė, jog įvykio dieną, vakare, paskambino į V. T. buto duris. Kaimynui atidarius duris, jis paprašė pritildyti muziką. V. T. pasakė, kad jo leidžiama muzika nekelia triukšmo. Pirmą kartą, kai asmenys išėjo iš V. T. buto, išeidami daužė jo buto duris. V. pasakė, kad „va čia to asilo automobilis“. Priėjęs V. T. prie automobilio, spyrė į jo automobilio kapotą. Tuomet jis (nukentėjusysis) pradėjo rėkti. Jie nuėjo už namo kampo. Grįžo atgal. Atsistojo prie laiptinės ir dar žaibišku greičiu grįžo prie automobilio, gal R. Š. spyrė į veidrodėlį, o pribėgęs V. T. daužė dar į šoninį vairuotojo stiklą. Kadangi buvo tamsu, todėl negali įvardinti jų veiksmų. Pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagarsinus nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis skirtingai nei teismo posėdžio metu aiškino įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 2, 71–74, 81–82), G. A. juos patvirtino bei nurodė, jog dėl praėjusio laiko skirtingai paaiškino įvykio aplinkybes. Sutiktina, jog nukentėjusiojo G. A. parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusysis duodamas parodymus skirtingai nurodė tam tikras aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiojo ir V. T. santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo jais visiškai netikėti, kadangi natūralu, jog praėjus daugiau nei metams po įvykio detaliai atsiminti visas aplinkybes yra sudėtinga. Aukštesnysis teismas nukentėjusiojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek jo parodymus patvirtina kita bylos medžiaga.
17. Tai, kad V. T. bendrais veiksmais su R. Š. apgadino G. A. automobilį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b.l. 1), UAB „(duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 17 d. defektinis aktas Nr. 20200617 (t. 1, b. l. 11); įvykio vietos apžiūros protokolas ( t. 1, b.l. 20); daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 27–33); VĮ „Regitra“ pažyma (t. 1, b.l. 137); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštas bei pateikta garso įrašo kopija (t. 1, b. l. 44); daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 45–47); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas ( t. 1, b. l. 50), kurie kartu su paties išteisintojo V. T., nuteistojo R. Š., nukentėjusiojo G. A. ir liudytojos G. M. duotais parodymais, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
18. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, taip pat aukščiau aptarti V. T., nuteistojo R. Š., nukentėjusiojo bei liudytojos G. M. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme, V. T. duoti parodymai apklausiant jį apeliacinės instancijos teisme, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog V. T. ir R. Š. veikė bendru susitarimu. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad V. T. suvokė, kokiu tikslu jis su R. Š. eina į lauką, kadangi tai jau buvo aptarę būdami dar namuose, jis buvo parodęs nukentėjusiojo automobilio markę, iš kurios R. Š. taip pat galėjo nustatyti, kuri yra G. A. automobilis, todėl abejonių dėl bendrininkavimo subjektyviųjų požymių aukštesniajam teismui nekyla.
19. Pažymėtina, jog bendrininkavimas yra kelių asmenų daromas nusikaltimas, jiems susitarus. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymui. Tačiau būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t.y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Kadangi bendrininkų grupę gali sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Kitais atvejais bendrininkų grupėje, be bent dviejų vykdytojų, gali būti ir kitų bendrininkų.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų duomenų visuma, patvirtina, kad abejoti, jog analizuojamu atveju V. T. veikė bendra tyčia su R. Š. nėra teisinio pagrindo. V. T. pritarė R. Š. veiksmams, suvokė, jog kėsinamasi į svetimą turto sunaikinimą, nesiekė bei nesistengė sustabdyti R. Š. nusikalstamų veiksmų, todėl akivaizdu, kad darant nusikalstamą veiką, V. T. veiksmai buvo reikšmingi, nes be jo atliktų veiksmų realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų buvę neįmanoma, todėl V. T. sukūrė galimybę ir pašalino visas kliūtis R. Š. veikti nusikalstamai. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog V. T. aktyvių veiksmų apgadinant nukentėjusiojo automobilį neatliko, tačiau akivaizdu, jog jo ir R. Š. bendras susitarimas atkeršyti kaimynui ir kažką blogo padaryti jo automobiliui, informacijos suteikimas R. Š. apie automobilio modelį, markę, stovėjimo namo kieme vietą, sudarė sąlygas R. Š. tyčia sugadinti svetimą turtą. Taigi tarp V. T. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kokiu tikslu jis R. Š. suteikia informaciją apie nukentėjusiojo automobilį bei suprato, jog bus tyčia sugadintas nukentėjusiojo turtas, t.y. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies požymius.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta nustatytomis šias kaltinime inkriminuotas aplinkybes: V. T. 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), bute, bendrais veiksmais su R. Š. sutardami apgadinti G. A. automobilį, telefono pagalba parodydamas R. Š. G. A. automobilio markės nuotrauką, būdamas minėto namo (duomenys neskelbtini) nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtindamas, kad automobilis „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaimynui G. A., taip šalindamas kliūtį - R. Š. nežinojimą, koks konkrečiai automobilis priklauso G. A., prisidėjo prie R. Š. nusikalstamų veiksmų 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia spiriant sugadinti nedidelės vertės svetimą turtą - G. A. automobilio „Fiat Ulysse“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulankstyti variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, nulaužti šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstyti vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, ir taip padaryti nukentėjusiajam G. A. 157,3 eurų turtinę žalą. V. T. kaltė padarius 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta.
22. Nors prokuroras naujai pateiktu kaltinimu prašė V. T. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, tačiau iš pateikto kaltinimo esmės seka, kad abiejų, tiek nuteistojo R. Š., tiek ir išteisintojo V. T. veiksmai kvalifikuojami kaip padaryti grupės iš anksto susitariusių asmenų, jų tyčia padarant nusikalstamą veiką aprašoma kaip vieninga, nukreipta tam pačiam tikslui pasiekti, ir nors savo apimtimi nusikalstamą veiką padariusių asmenų veiksmai skiriasi, tačiau įvertinant jų susitarimą, pastangas bendram tikslui pasiekti, konkrečiai atliktus veiksmus, atsiradusias nusikalstamos veikos pasekmes, jie laikytini šios nusikalstamos veikos bendravykdytojais, todėl V. T. nusikalstamos veikos papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo.
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka pripažinti, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kadangi teisėjų kolegija vertindama iš naujo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad V. T. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje įrodytas, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir V. T. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo
24. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistojo R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
24.1. Jei veiką padarė bendrininkų grupė, tai yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo formą. Kaip jau minėta, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatytų leidėjas tokią nusikalstamą veiką laiko pavojingesne nei vieno asmens padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
24.2. Įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje surinktų bei ištirtų duomenų visuma nustatyta, jog V. T. su R. Š. veikė bendru sutarimu bei tyčia kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai, darytina išvada, jog yra pagrindas tiek V. T., tiek ir R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šioje dalyje priimtas nuosprendis keičiamas.
Dėl bausmės skyrimo
25. Skiriant bausmę V. T. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sunkumą. V. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, V. T. vaidmuo nebuvo aktyvus darant baudžiamąjį nusižengimą, jo veiksmai tiesiogiai įtakojo nuteistojo R. Š. neteisėtus veiksmus, tačiau pats aktyviais veiksmais darant nusikalstamą veiką neprisidėjo. Kaip asmenybė V. T. nelaikytinas itin pavojingu visuomenei, anksčiau jis neteistas (t. 1, b. l. 147), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 143 – 145), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 149), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro poliklinikos duomenimis į priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, nesigydė (t. 1, b. l. 142). Įvertinus visas virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. T. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę. Tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, V. T. asmenybę, teisėjų kolegija mano, jog V. T. resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant bei skiriant jam minėto straipsnio 2 dalyje numatytus tarpusavyje suderintus įpareigojimus: tęsti darbą, neišeiti iš namų tam tikru laikotarpiu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokiu būdu bus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
26. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo R. Š. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai jau antra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė griežtinama paskiriant jam - 35 parų arešto bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
27. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pripažinus V. T. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką priteisti nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti solidariai iš R. Š. ir iš V. T.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų pastangomis padaryta nusikalstama veika. Pagal bendrininkavimo teoriją, visi bendrininkai atsako už kelių asmenų veiksmais neperžengiant susitarimo ribų padarytą žalą. V. T. kartu su bendrininku R. Š. darydamas nusikalstamą veiką, prisiėmė atsakomybę už visus iš to išplaukiančius padarinius, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas priteisiant solidariai iš R. Š. ir V. T. nukentėjusiajam G. A. 575 eurus turtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas ( BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistajam R. Š. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-722 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam R. Š. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro – 167,44 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.
28.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras, tačiau apeliacinės instancijos teisme R. Š. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė.
28.2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 167,44 Eur, žymiai R. Š. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria V. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, išteisintas ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. T. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 10 punktu, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
V. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį:
pripažinti V. T. ir R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. Š. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą skirta – 30 parų arešto bausmė ir R. Š. paskirti – 35 parų arešto bausmę.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš R. Š. nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti ir priteisti solidariai iš R. Š. ir V. T. nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai 167,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt keturis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.