Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privatiems kaltintojams, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. P., A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, našlė, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. ir A. P. kaltina A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį tuo, jog pateikdama teismui skundą ir posėdžių metu duodama parodymus A. B. apšmeižė nukentėjusiuosius, o būtent tuo, jog A. B. 2013-07-11 pateikdama privataus kaltinimo tvarka Šiaulių apylinkės teismui, adresu Vilniaus g. 247, Šiaulių m., skundą, kuriame nurodė, kad „2013 m. birželio 16 d. apie 3 val. 40 min. kaimynas I. P., A. P. ir dar du nenustatyti asmenys sunaikino jai priklausantį turtą, t.y. išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), keturis plastikinių langų stiklo paketus, tuo padarydami jai turtinę 805,04 Lt žalą“, 2013-09-04 9-11.04 val. Šiaulių apylinkės teismo, adresu Vilniaus g. 247, Šiaulių m., posėdyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK-978-914/2013 duodama parodymus, kad „birželio 16 d. 3.40 val. I. P. išmušė jos langų paketus. A. P. stovėjo šalia. Išgirdo jos balsą – „Varykit greit ir atgal“. Dar buvo du vyrai, o P. rodė, kuriuos langus daužti“, paskleidė apie I. P. ir A. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nukentėjusiuosius paniekino, pažemino bei pakirto jais pasitikėjimą.

Apklausta teisme kaltinamoji A. B. kalta neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. birželio 16 d. naktį buvo išdaužyti jos buto langai. 2013 m. liepos 11 d. pateikdama teismui p-privataus kaltinimo skundą nurodė, jog langus išdaužė I. P. ir A. P.. Tą patį ji patvirtino apklausiama 2013-09-14 teisiamajame posėdyje. Pateikdama skundą ir duodama parodymus buvo įsitikinusi, kad nurodo teisingus duomenis, nes pažino asmenis, kurie daužė langus – I. P. ir šalia buvusią A. P.. Su jais buvo dar du asmenys, kurių ji nepažino. Išteisinamojo nuosprendžio I. P. ir A. P. atžvilgiu neskundė apeliacine tvarka, nes negalėjo pateikti daugiau I. P. ir A. P. kaltės įrodymų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. P. parodė, jog 2013 m. birželio 16 d. naktį A. B. buto langų nedaužė, nes tuo metu nebuvo namuose. Kreipdamasi į teismą su privataus kaltinimo skundu bei duodama parodymus teisme kaltinamoji A. B. jį apšmeižė, nurodydama, kad jis išdaužė jos buto langus. Mano, jog kaltinamoji tai padarė tyčia, žinodama, kad jis jos buto langų nedaužė, nes išteisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu neskundė, ir po to nuosprendžio priėmimo toliau jį šmeižia kaimynams, asmenims, atvykstantiems prie ežero ilsėtis, jo bendradarbiams, pasakodama, kad jis padarė jai žalą su žmona išdaužydamas buto langus. Dėl neteisėtų kaltinamosios A. B. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro jo patirtos kelionės išlaidos dėl važinėjimo į teisiamuosius posėdžius – pirko vienkartinius bilietus, kurių kaina 21,60 Lt, ir išlaidos, patirtos atkuriant kompiuterinę laikmeną, kurioje buvo užfiksuotas jo buvimas kitoje vietoje tuo laiku, kai buvo daužomi A. B. buto langai – 220 litų. Jis patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo pažemintas aplinkinių, bendradarbių akivaizdoje, buvo pakirstas pasitikėjimas juo, prarado dalį draugų. Neturtinę žalą įvertina 4000 Lt. Prašo nubausti kaltinamąją ir priteisti iš kaltinamosios savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji A. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamoji A. B. pateikdama privataus kaltinimo skundą, kuriame nurodė, jog ji 2013 m. birželio 16 d. apie 3.40 val. dalyvavo daužant kaltinamosios A. B. buto langus, tas pačias aplinkybes tvirtindama teisiamajame posėdyje, ją apšmeižė, kadangi nurodyto įvykio metu ji miegojo, nes jai buvo suleisti raminamieji vaistai ir jokios nusikalstamos veikos padaryti negalėjo. Kaltinamoji A. B. paskleisdama melagingas žinias ją pažemino, pakirto pasitikėjimą – bendradarbiai pradėjo įtarinėti, kad ji gali neteisėtai elgtis, nes dažnai pradėjo važinėti į teismą. Ji buvo morališkai sugniuždyta, pablogėjo sveikata. Dėl važinėjimo į teismą patyrė turtinę žalą – pirko tris mėnesinius bilietus už 291 Lt. Prašo kaltinamąją nubausti, priteisti jos patirtą turtinę žalą 291 Lt ir neturtinę žalą, kurią įvertina 4000 Lt.

Iš A. B. skundo privataus kaltinimo tvarka kopijos matyti, jog teismui 2013-07-11 buvo pateiktas A. B. skundas, kuriame ji nurodė, jog 2013 m. birželio 16 d. apie 3.40 val. I. P. ir A. P. sunaikino jai priklausantį turtą, tai yra išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini) keturis plastikinių langų stiklo paketus, tuo padarydami jai turtinę 805,04 Lt žalą (4-5 b. l.).

Iš teismo posėdžio protokolo kopijos matyti, jog 2013-09-04 apklausiama teisme kaip nukentėjusioji A. B. parodė, jog 2013-06-13 3.40 val. daužant jos buto langus buvo keturi žmonės – I. P., A. P. ir dar du nepažįstami asmenys (6-11 b. l.).

Iš 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio kopijos matyti, jog I. P. ir A. P. buvo išteisinti, neįrodžius, kada padarė nusikalstamą veiką (12-15 b. l.).

Privataus kaltinimo tvarka A. B. kaltinama šmeižimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už šmeižimą, tai yra už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, paskleidimą.

Teismų praktikoje laikoma, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ar duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-24 nutartis byloje Nr. 2A-3/2012, 2012-10-30 nutartis byloje Nr. 2A-9/2012).

Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra įrodyta kaltinamosios A. B. kaltė dėl nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. apšmeižimo.

Kaltinamoji A. B. teigia, jog privataus kaltinimo skundą teismui pateikė, parodymus byloje davė, būdama įsitikinusi, kad jos buto langus išdaužė I. P. ir A. P., nes šiuos asmenis įvykio metu atpažino.

Nors privataus kaltinimo byloje įrodinėjimo pareiga tenka privatiems kaltintojams, privatūs kaltintojai I. P. ir A. P. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos kaltinamosios parodymus ir patvirtinančių, kad kaltinamoji A. B. prieš pateikdama privataus kaltinimo skundą ir prieš duodama parodymus teisme būtų žinojusi, kad nusikalstamą veiką padarė ne I. P. ir A. P., o kiti asmenys. Duomenys, kad I. P. nusikaltimo padarymo metu galimai buvo kitoje vietoje, o A. P. dėl jai suleistų vaistų poveikio miegojo, buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu. Nors A. B. dėl jios turto sunaikinimo prieš pateikdama privataus kaltinimo skundą buvo kreipusis į policiją, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas ir kiti nusikaltimą padarę asmenys nustatyti nebuvo. Net ir išteisinamajame nuosprendyje I. P. ir A. P. atžvilgiu yra nurodyta, kad tam tikros aplinkybės leidžia manyti, jog I. P. ir A. P. galėjo būti kaltinime nurodytoje vietoje panašiu laiku, tik šios prielaidos neužtenka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui (15 b. l.). Be to, ir išteisinti I. P. ir A. P. buvo ne dėl to, kad nepadarė veikos, kuria buvo kaltinami, o trūkstant įrodymų, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tai, jog ir po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kaltinamoji A. B. kitiems asmenims teigė, kad jai langus išdaužė ir žalą padarė I. P. ir A. P., negali būti laikoma įrodymu, kad pateikdama privataus kaltinimo skundą, duodama parodymus teisme kaltinamoji sąmoningai skleidė žinomai melagingą informaciją.

Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamoji A. B., pateikdama privataus kaltinimo skundą, duodama parodymus teisme, tyčia paskleidė žinomai melagingas žinias apie I. P. ir A. P. neva padarytą nusikalstamą veiką, turėdama tikslą pažeminti I. P. ir A. P. bei pakirsti pasitikėjimą jais, tai yra, nėra įrodymų, kad kaltinamoji A. B. suvokė, kad jos paskleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir norėjo tokią informaciją paskleisti. Todėl kaltinamosios A. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių ir ji dėl šios veikos išteisintina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. civiliniai ieškiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktini nenagrinėti.

Kadangi kaltinamoji A. B. išteisintina, nukentėjusiojo I. P. prašymas priteisti jo turėtas išlaidas dėl advokato pagalbos apmokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. B. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, I. P. ir A. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, I. P. prašymą priteisti išlaidas dėl advokato pagalbos apmokėjimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.