- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1530-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- G. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19232-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. liepos 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu;
2) 2012 m. liepos 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėn.;
3) 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones uždraudimą 2 metams naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, bei konfiskuojant transporto priemonės – automobilio Audi A6 vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 124 eurų, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. gegužės 9 d., apie 15 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, savo sugyventinei I. Č. laikant mobilaus ryšio telefoną prie ausies, jis vieną kartą spyrė I. Č. į ranką, kurioje I. Č. laikė mobilaus ryšio telefoną, t. y. tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai I. Č. kraujosruvą ir 2 cm žaizdelę kairiame viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., jis su sugyventine namuose girtavo, nuo 10 val. bute gėrė alų. Buvo išėjęs iš namų, apie 15 val. 30 min. grįžo į namus. I. Č. išėjo į kiemą, jis, būdamas neblaivus, norėjo iš sugyventinės namų pasiimti savo daiktus, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu I. Č. ketino iškviesti policijos pareigūnus, ji kairėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo pradėjo rinkti policijos numerį. Tuo metu, nenorėdamas, kad I. Č. skambintų policijai, vieną kartą spyrė I. Č. į kairę ranką, tokiu būdu norėjo šiai iš rankų išmušti mobilaus ryšio telefoną. Po šio spyrio I. Č. ranka su mobilaus ryšio telefonu pakilo į viršų. G. P. nežino, ar ji pati savo ranka, ar iškritusiu mobilaus ryšio telefonu, susižalojo savo kairę akį. Telefonas nukrito ant žemės, o sugyventinė rankomis užsiėmė sau už akies ir išėjo link kaimyno namų. I. Č. jis atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė. Negerai gavosi, nes I. Č. jis sužaloti ar kitaip užgauti nenorėjo, tiesiog norėjo jai iš rankų išspirti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo ji ketino skambinti policijai, nes abu sukonfliktavo ir buvo neblaivūs (b. l. 91-92, 98).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji I. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. kartu su sugyventiniu G. P. nuo ryto vartojo alkoholį. Šis, būdamas girtas, pradėjo jai priekaištauti, kad ji neprižiūri 15 metų amžiaus sūnaus I. P.. Tada G. P. iškvietė socialinę darbuotoją ir policijos pareigūnus. Šie atvykę jiems nustatė girtumus. Po visko G. P. išėjo, o ji namuose užsirakino. Vėliau jis grįžo, pradėjo kelti pavydo scenas, konfliktuoti. Ji išbėgo į lauką, o jis atėjo iš paskos, kuomet ji skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tai pamatęs G. P. spyrė į telefoną, bet pataikė jai į kairę akį. Pamačiusi, kad veidu bėga kraujas, nubėgo pas kaimyną V. R.. Šis padėjo iškviesti policiją, nes savo telefoną po smurto pametė kieme. Atvažiavus policijos darbuotojams, sugyventinis jau buvo pabėgęs (b. l. 35-36, 37).
Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas I. Č. pareiškimas dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto (b. l. 1).
Iš įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, bute nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 2-3, 4-9).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų rodmenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d., 16 val. 15 min.. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435 I. Č. kraujyje nustatyta 3,07 promilių etilo alkoholio, 2019 m. gegužės 9 d., 16 val. 24 min., G. P. kraujyje nustatyta 2,69 promilių etilo alkoholio (b. l. 16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d., 15 val. 40 min., gautas pranešimas apie tai, kad pranešėją I. Č. sumušė sugyventinis G. P., dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 17-20).
Iš 2019 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje atlikto vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog moteris sako: „jis pasiėmė telefoną ir paskui man spyrė tiesiai į akį“. Pareigūnė klausia: „su telefonu pataikė į akį?“ Moteris atsako: „taip“ (b. l. 23-24).
Iš 2019 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros metu specialistas R. L. pateikė išvadą, jog I. Č. padaryta kraujosruva ir 2 cm žaizdelė kairiame viršutiniame voke, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventiniai I. Č. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir kita) pagrįsti G. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 123-126, 127).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo G. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 109-11), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 107, 122). Yra bedarbis (b. l. 120), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 121). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, G. P. skirtini įpareigojimai ir draudimai: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais, 3) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš 2019 m. gegužės 10 d. nutarimo nustatyta, kad G. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 9 d. 16 val. 25 min. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13 val. 13 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 99), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. P. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu (b. l. 101-103) G. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,25 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog I. Č. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 50,25 eurų (b. l. 54-55). G. P. pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti (b. l. 65).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo G. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 50,25 eurų turtinė žala.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad G. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę yra įvykdęs (b. l. 110).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu G. P., už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas t. y. konfiskuota automobilio Audi A6 vertę atitinkanti pinigų suma – 1 124 eurų, šiuo baudžiamuoju įsakymu paliktina galioti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu G. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ji paliktina galioti.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti G. P. sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 9 d. 16 val. 25 min. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13 val. 13 min., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
Įpareigoti ir uždrausti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais,
3) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini).
Paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvyliką) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 50,25 (penkiasdešimt eurų, dvidešimt penkis euro centus) eurų turtinės žalos.
Palikti galioti 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu G. P. skirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 16 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo paskyrimo – dienos, bei turto konfiskavimą – konfiskuotą automobilio Audi A6 vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 124,00 (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt keturi) eurų.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.