- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-307-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14279-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- E. V.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo formos ir dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo formos ir dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. S. tvarką: „Kiekvieną savaitę darbo dienomis ieškovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais; papildomai – nelyginių savaičių trečiadieniais. Ieškovas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos arba 8:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, jei ugdymas nevyksta arba ieškovas turi laisvą dieną, grąžina į vaiką į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val. Savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio vaikas praleidžia su vienu iš tėvų rotacijos būdu: lyginį savaitės savaitgalį su ieškovu, nelyginį savaitės savaitgalį su atsakove. Penktadienį vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima tas iš tėvų, pas kurį vaikas praleidžia savaitgalį. Vaikas pasiimamas iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos 8:00 val. ryto, jei vaikas tą dieną į ugdymo įstaigą neina; sekmadienį vaikas į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas 20 val. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo vaikas leidžia laiką, privalo užtikrinti skyriumi esančiam tėvui/motinai galimybę kartą per dieną su vaiku pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu). Ieškovas ir atsakovė turi teisę su vaiku praleisti 7 dienų nepertraukiamas atostogas, apie suplanuotas atostogas informuojant vienas kitą ne vėliau kaip 30 dienų iki suplanuotų atostogų pradžios SMS žinute. Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas susirgo būnant pas ieškovą, ieškovas nedelsiant informuoja atsakovę SMS žinute, ir ne vėliau kaip tą pačią dieną pristato vaiką į gyvenamąją vietą apie tai informuodamas atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki atvykimo į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitartų kitaip. Apie negalėjimą įgyvendinti laikinos bendravimo tvarkos dėl svarbių priežasčių (vaiko arba vieno iš tėvų liga), šalys viena kitą informuoja raštu, pasikeičiant trumposiomis žinutėmis (SMS, messenger, viber, ar kt.) ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki suplanuoto susitikimo laiko, nebent šalys susitartų kitaip.“.
3. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi teismas patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nutarė: Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartyje nustatytos ieškovo S. S. laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. S. tvarkos sąlygą „Ieškovas ir atsakovė turi teisę su vaiku praleisti 7 dienų nepertraukiamas atostogas, apie suplanuotas atostogas informuojant vienas kitą ne vėliau kaip 30 dienų iki suplanuotų atostogų pradžios SMS žinute“, nustatant tokią tvarkos sąlygą: „Ieškovas ir atsakovė turi teisę su vaiku praleisti ne daugiau nei 4 kartus per metus po 7 kalendorines dienas atostogų. Apie planuojamus atostogų su Sūnumi laikotarpius Šalys informuoja viena kitą mažiausiai prieš 30 d. iki atostogų pradžios“.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašo nustatyti ieškovo ir sūnaus S. S. laikiną bendravimo tvarką 50:50 principu, nustatant 2-2-5-5 ciklą:
4.1. Kiekvieną savaitę pirmadienį ir antradienį vaikas praleidžia su tėvu. Pirmadienio rytą vaiką į ugdymo įstaigą pristato motina. Tėvas vaiką pasiima pirmadienį po ugdymo įstaigos veiklų arba iš motinos gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną į ugdymo įstaigą neina.
4.2. Kiekvieną savaitę trečiadienį ir ketvirtadienį vaikas praleidžia su motina. Trečiadienio rytą vaiką į ugdymo įstaigą nuveda tėvas. Motina vaiką pasiima trečiadienį po ugdymo įstaigos veiklų arba iš tėvo gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną į įstaigą neina.
4.3. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį vaikas praleidžia su vienu iš tėvų rotacijos būdu: lyginę savaitę – su tėvu, nelyginę savaitę – su motina. Penktadienį vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima tas iš tėvų, pas kurį vaikas praleidžia savaitgalį. Perdavimas įvyksta iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei vaikas tą dieną į ugdymo įstaigą neina. Jei savaitgalis buvo leidžiamas su tėvu, pirmadienio rytą vaiką į ugdymo įstaigą pristato tėvas, ir toliau bendravimo tvarka įgyvendinama kaip nurodyta ankstesniuose punktuose.
4.4. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo vaikas leidžia laiką, privalo užtikrinti skyriumi esančiam tėvui/motinai galimybę kartą per dieną su vaiku pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu);
4.5. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaiku 4 kartus per kalendorinius metus praleisti 7 dienų nepertraukiamas atostogas, apie suplanuotas atostogas informuojant kitą iš tėvų ne vėliau kaip 30 dienų iki suplanuotų atostogų pradžios.
4.6. Apie negalėjimą įgyvendinti laikinos bendravimo tvarkos dėl svarbių priežasčių (vieno iš tėvų liga), vaiko tėvai vienas kitą informuoja raštu, pasikeičiant trumposiomis žinutėmis (SMS, messenger, viber, ar kt.). Vaiko liga nėra laikoma priežastimi neįgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, abu tėvai vykdo savo pareigas slaugyti sergantį vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką.
5. Prašymą ieškovas grindžia tuo, kad šiuo metu egzistuojanti laikinoji bendravimo tvarka nebeatitinka realios praktikos bei vaiko poreikių. Jos taikymas sukuria dirbtinį ribojimą vaiko ryšiui su tėvu ir neatliepia pamatinio civilinio proceso ir šeimos teisės tikslo – užtikrinti vaiko geriausius interesus. Nuo laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo 2025 m. birželio 9 d. ir vėlesnio pakeitimo 2025 m. rugsėjo 4 d. tarp šalių realiai susiklostė kitokia vaiko gyvenimo praktika, kuri aiškiai rodo, kad dabartinė laikinoji tvarka – per siaura, neatspindinti realybės ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Tiek vaiko sveikatos duomenys, tiek praktika, susiformavusi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neabejotinai rodo, jog vaikas saugiai, stabiliai ir be jokių neigiamų pasekmių praleidžia laiką su abiem tėvais, įskaitant ilgesnius nepertraukiamus laikotarpius. Dabartinė laikinoji bendravimo tvarka šių pokyčių nebeatspindi ir dėl to negali būti laikoma užtikrinanti vaiko gerovę ir geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, būtina ją koreguoti taip, kad būtų užtikrintas vaiko ryšys su abiem tėvais lygiaverčiu pagrindu. Ieškovo siūlomas 50/50 grafikas grindžiamas ne noru konkuruoti su atsakove ar formaliai „atsikovoti“ laiką, bet vaiko teisės turėti artimą, tolygų ir kasdienį ryšį su abiem tėvais įgyvendinimu. Dabartinė tvarka tą ryšį riboja be pakankamo pagrindo. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie grėsmę vaiko saugumui ar gerovei iš ieškovo pusės, nėra jokio pagrindo dirbtinai riboti jo laiką su vaiku. Priešingai, susiklosčiusi praktika parodė, kad vaikas jaučia saugumą, yra adaptavęsis ir puikiai funkcionuoja tiek su atsakove, tiek su ieškovu. Būtent šioje proceso stadijoje labai svarbu užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai suformuotas „status quo“, pagal kurį vaiko kasdienybė siejama tik su viena puse – atsakove. Atsižvelgiant į gydytojo išrašą apie vaiko sveikatą, realų gyvenimo ritmą pas abu tėvus ir sėkmingą adaptaciją, nėra pagrindo teigti, kad 50/50 modelis būtų neigiamas ar netinkamas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodė, kad tokie ilgi atsiskyrimai žaloja vaiko emocinę būseną, vaikas yra per jauno amžiaus ilgiems nepertraukiamiems buvimais su ieškovu. Priešingai nei nurodo ieškovas, vaiko ir tėvo laikas nėra ribojamas: ieškovas įvedinėja naujas bendravimo taisykles ir manipuliuoja vaiko poreikiais. Atsakovės vertinimu, tėvai lygiaverčiai praleidžia laiką: savaitgaliais, vakarai, vaikas su tėvu leidžia laiką iki miego, o miega pas atsakovę, kas yra svarbu tokio amžiaus vaikui – turėti nuolatinę miegojimo vietą. Atsakovė buvo motinystes atostogose, vaikas yra stipriai emociškai prisirišęs prie mamos. Šiuo metu vaikui dar yra ankstyvus vystymosi laikotarpis. Modelis, kai su vaiku praleidžiama 50/50 laiko gali būti taikomas kai vaikui bus 5 ar 7 metai, atsižvelgiant į vaiko raidą.
7. Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti keičiamos tik tada, kai skubiai reikia keisti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi esama tvarka kenkia vaiko interesams. Nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš esmės yra siekiama išspręsti ieškinio reikalavimus. Šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad esamos laikinos ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos punktai prieštarautų nepilnamečio S. interesams ir turėtų būti keičiami. Priešingai, šiuo metu galiojanti laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka geriausius mažamečio berniuko interesus, užtikrina pastovų bendravimą ir ryšio palaikymą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Maksimalus vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku nereiškia, kad visais atvejais, nesant priežasčių riboti bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, turi būti orientuojamasi į bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas su abiem tėvais praleidžia lygiai tiek pat laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartimi atmestas ieškovo S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas nurodė, kad laikinoji ieškovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta įvertintus mažą vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę tokio amžiaus vaikui užtikrinti stabilią kasdienę gyvenamąją aplinką. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas nesirėmė tuo, kad ieškovas negali ar nemoka pasirūpinti tokio amžiaus vaiku. Laikinąja bendravimo tvarka nebuvo nustatyti ieškovo ribojimai bendraujant su vaiku. Priešingai, atsižvelgus į vaiko amžių, nustatytas maksimalus skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku, apimantis bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu. Ieškovas teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka keistina dėl to, kad vasaros laikotarpiu vaikas leido atostogas su tėvu, o tai reiškia, kad pasikeitė faktinė bendravimo tvarka. Vis dėlto, tai, kad vasarą vaikas praleido atostogų laiką su tėvu, nereiškia, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsirado naujos ar pasikeitė aplinkybės ir dėl to yra pagrindas pakeisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką. Vaiko amžius ir stabilumo poreikis vertinant situaciją 2025 m. birželio mėn. ir 2025 m. rugsėjo-spalio mėn. nepasikeitė, o ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitaip vertinti situaciją nei tai buvo padaryta 2025 m. birželį, todėl nėra pagrindo pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti 2025 m. birželio 9 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimis nustatytą ieškovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku S. S.; nustatyti ieškovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku S. S. kaip ji išdėstyta atskirojo skundo 55 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino to, kad ieškovas savo veiksmais įrodė galintis visapusiškai rūpinti vaiku. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 26 d. prašyme pateikė aiškius įrodymus.
11.2. Teismas nepagrindė, kodėl neatsižvelgė į pateiktus duomenis, įrodančius, kad būtent per tą vienintelį laikotarpį, kai ieškovas galėjo praleisti daugiau laiko su vaiku (naudodamasis sukauptomis atostogomis), buvo įgyvendintas visavertis, stabilus vaiko gyvenimo režimas.
11.3. Teismas pažeidė CPK 185 str., nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ignoravo CPK 148 str. paskirtį, kuri leidžia keisti laikinąsias priemones atsižvelgiant į faktinius pokyčius, net jei jie dar nėra tapę ilgalaikėmis tendencijomis.
11.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, kuri patvirtina, kad vaiko amžius savaime nėra kliūtis platesniam ar net lygiaverčiam bendravimui su abiem tėvais. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 bei kitose nutartyse konstatavo, kad lygiaverčio bendravimo modelio taikymui nesutrukdo net ir mažo vaiko amžius, jeigu faktiniai duomenys rodo vaiko gerą adaptaciją, pozityvų emocinį ryšį su abiem tėvais bei tėvų gebėjimą užtikrinti kasdienę priežiūrą.
11.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktą informaciją apie realų vaiko gyvenimo režimą ir praktinius rezultatus. Teismas, vertindamas faktinę situaciją, nepagrįstai ignoravo visus duomenis apie realiai susiklosčiusį vaiko ir tėvo santykį, nevertino vaiko adaptacijos, nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl tėvo platesnis dalyvavimas turėtų būti ribojamas, todėl ši nutarties dalis laikytina nemotyvuota ir prieštaraujančia vaiko geriausių interesų principui.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
12.1. Nors laikinosios apsaugos priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl vien tik šiuo pagrindu ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti tenkintas.
12.2. Nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad vaikui nėra nei 3 metų, stipriai prisirišęs prie mamos, kadangi nuo vaiko gimimo iki motinystės atostogų pabaigos 2025 m. liepos 15 d. atsakovė nepertraukiamai rūpinosi, be to vaikas yra gan silpnos sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
12.3. Skundžiama nutartis yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, atitinka teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, todėl nėra jokio pagrindo naikinti priimtą procesinį sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
15. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
16. Iš esmės analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
18. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
19. Taigi, iš čia pacituotų teisės normų ir teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
20. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.
21. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
22. Atsižvelgus į pacituotą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti kokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiks būtent vaiko, o ne ieškovo interesus, t. y. ar ta, kurią ankstesnėmis nutartimis nustatė pirmosios instancijos teismas, ar ta, kurią siūlo ieškovas. Taigi, turi būti atsižvelgta į byloje nustatytas ir šiuo metu esančias aplinkybes, o, kaip minėta, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje aplinkybės pasikeis, tada teismas, priimdamas galutinį sprendimą, galės nustatyti kitokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sūnui šiuo metu yra treji metai. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikams yra itin svarbus saugumo jausmas, stabilumas ir nusistovėjusi dienotvarkė.
24. Išvadą duodanti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog: laikinosios apsaugos priemonės turi būti keičiamos tik tada, kai skubiai reikia keisti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi esama tvarka kenkia vaiko interesams; šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad esama laikina ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams ir turėtų būti keičiama, priešingai, šiuo metu galiojanti laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka geriausius mažamečio berniuko interesus, užtikrina pastovų bendravimą ir ryšio palaikymą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
25. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesutikti su išvadą teikiančios institucijos argumentais ir be svarbios priežasties pakeisti bendravimo tvarką, tuo labiau, kad pats ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir kad šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra veiksmingos ir/ar kenkiančios nepilnamečiui vaikui. Vaiko brandos lygis ir stabilumo poreikis vertinant situaciją 2025 m. birželio mėn. ir 2025 m. rugsėjo-spalio mėn. nepasikeitė, o ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitaip vertinti situaciją nei tai buvo padaryta 2025 m. birželį.
26. Dėl išvardintų priežasčių, t. y., kad: 1) šiuo metu yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, o nuolatinė bendravimo tvarka bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės; 2) šalių vaikas yra tik trejų metų ir jam yra būtinas stabilumas; 3) išvadą teikianti institucija nurodė, kad laikiną bendravimo tvarką būtų galima keisti tik tada, kai esama tvarka kenkia vaiko interesams, tačiau šiuo atveju to nenustatyta; 4) ieškovas neįrodė, kad situacija su vaiku pasikeitė nuo ankstesnių nutarčių priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti ankstesnėmis nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.