- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-702-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18483-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., prašydama (i) nustatyti bylos šalių nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. M. jos gyvenamojoje vietoje, (ii) priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečio sūnaus A. K. naudai išlaikymą po 577,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną V. M., (iii) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą ieškinyje.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo R. K. ir vaiko A. K. bendravimo tvarką, pagal kurią: (i) Vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 3 dienas) nuo penktadienio iki pirmadienio, pasiimant vaiką 17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos ir grąžinant vaiką pirmadienį 8 val. į jo gyvenamąją vietą arba į mokymo įstaigą; (ii) Atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas bendrauja, tas tėvas ar motina yra atsakingi už vaiko nuvežimą ir pasiėmimą iš jo ugdymo įstaigos, vaiko nepertraukiamą lankymąsi būreliuose, sporto klube (užsiėmimuose), gydymo įstaigose ir kita pagal poreikį; (iii) Kiekvienas iš tėvų turi pareigą kaip galima greičiau informuoti kitą šalį (bet ne vėliau kaip prieš 24 val.) apie susiklosčiusias aplinkybes bei susitarti kitą abiem šalims priimtiną laiką ir būdą vaiko paėmimui ir/arba pristatymui. Visais atvejais, kai objektyviai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis praneša kitai šaliai trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu ir suderina vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos pasikeitimus; (iv) Švenčių dienų išvakarėse tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą atitinkamos šventės 10 val.: (iv.i) sausio 1-ąją – Naujųjų Metų dieną – poriniais metais, (iv.ii) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – neporiniais metais, (iv.iii) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – poriniais metais, (iv.iv) sekmadienį – krikščioniškų Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją (pirmąją) dieną – poriniais metais, (iv.v) pirmadienį – krikščioniškų Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją (antrąją) dieną – poriniais metais, (iv.vi) Lietuvoje oficialiai švenčiamą Tėvo dieną, (iv.vii) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną – neporiniais metais, (iv.viii) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – poriniais metais, (iv.ix) rugpjūčio 15-ąją Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – neporiniais metais, (iv.x) lapkričio 17-ąją dieną – vaiko A. K. gimimo dieną – poriniais metais, (iv.xi) vaiko mokslo rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvui sudaroma galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaiku pusę vaiko atostogų laikotarpio, tai suderinus su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną tarp 10 val. ir 10:30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tarp 17 val. ir 17:30 val. vidurinę jo atostogų dieną, kuri buvo sutarta iš anksto, (iv.xii) vaiko vasaros mokslo atostogų metu tėvui sudaroma galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaiku pusę vaiko atostogų laikotarpio, apie tai suderinus su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites trumpąją SMS žinute ar elektroniniu paštu, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją sutartą jo atostogų dieną tarp 10 val. ir 10:30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tarp 10 val. ir 10:30 val. lygiai po dviejų savaičių, (iv.xiii) vaiko ligos atveju, nepaisant bendravimo pagal nustatytą tvarką, šalys nedelsiant informuoja viena kitą bei įsipareigoja teikti kitą informaciją, susijusią su vaiko sveikata, (iv.xiv) tėvai turi teisę be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis prieinamomis ryšio priemonėmis savo ir/arba vaiko iniciatyva.
3. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad ieškovės ir atsakovo asmeniniai santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti. Šalims pastaruosius keletą mėnesių, pasikeitus ieškovės šeiminei situacijai, geranoriškai nepavyksta laikytis ankstesnio neformalaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku, nepavyksta susitarti ir dėl kitos priimtinos bendravimo su sūnumi tvarkos bei kitų su vaiko priežiūra ir ugdymu susijusių klausimų. Atsakovas pažeidžia vaiko teisėtus interesus ir be jokio teisėto pagrindo riboja motinos bei vaiko bendravimą, piktybiškai nesilaiko žodžiu susitarto bendravimo grafiko, pagal kurį tėvai lygiomis dalimis dalinasi nepilnamečio vaiko priežiūra, siekia sumažinti arba visai panaikinti mamos ir sūnaus emocinį ryšį, nuolat vaikui matant konfliktuoja su ieškove. Yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną šalių bendravimo su vaiku tvarką. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, bus užtikrinamas status quo, esantis ieškinio dieną, kadangi vaiko tėvams faktiškai gyvenant skyrium, mažametis vaikas gyvena su motina, tad atsakovui turi būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka, kuri leistų dalyvauti jo auklėjime bei bendrauti su juo ir nepažeistų tiek šalių, tiek vaiko teisių bei interesų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame nurodo, kad su ieškovės prašymu nesutinka, ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovė nenurodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovė neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas, kad atsakovas riboja jos bendravimą su vaiku, savo prašymo nepagrindė, prašymas paremtas vien deklaratyviais teiginiais. Sūnaus pozicija motinos atžvilgiu susiklostė išimtinai dėl pačios ieškovės elgesio, jos artimų santykių su kitais vyrais, kurie yra visiškai nepriimtini šalių sūnui. Ieškovė 2023 m. vasarą paliko atsakovą ir išsikraustė gyventi skyrium su nauju vyru. Toks šeimos išardymas buvo netikėtas tiek atsakovui, tiek sūnui. Dėl to sūnus itin išgyveno, iki šiol lankosi psichologo konsultacijose. Sūnus netoleruoja tokio ieškovės elgesio ir nenori su motina gyventi, būti namuose, kuriuose ji gyvena su kitu vyru, ką patvirtino tiek psichologui, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – Tarnyba) atstovams. Vaikas gyvena su atsakovu (pažymėtina, kad vaikas vien tik nuo 2023 m. liepos l d. iki 2023 m. gruodžio 31d. iš 184 kalendorinių dienų 125 dienas buvo su atsakovu), atsakovas niekuomet nedraudė ieškovei bendrauti su sūnumi, nenuteikinėjo vaiko, priešingai, skatino ieškovę kuo daugiau laiko praleisti su vaiku, rūpintis juo, auklėti, ugdyti, lavinti. Tarp šalių nėra jokio ginčo dėl ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi. Esminis dalykas yra vaiko noras, kuris yra aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytas ir turi būti gerbtinas. Tiek prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ieškinio dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės, nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Tarp ieškovės ir sūnaus nėra susiformavusio artimo tarpusavio ryšio, ką patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovės norai nuolat keičiasi, pavyzdžiui, ieškiniu ji prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku kas antrą savaitę (po 3 dienas) nuo penktadienio iki pirmadienio, viso vos 6 dienas per mėnesį, 30 dienų tarpe sūnų atsakovas galės matyti vos 2 kartus su 12 dienų tarpu, nors 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovo atstovei bei 2023 m. lapkričio 14 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad sutinka su savaitiniu bendravimu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2023 m. lapkričio 20 d. pagalbos planas.
5. Tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje, be kita ko, nurodo, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas vaiko geriausiems interesams neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės V. M. prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė nustatyti atsakovo R. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagal kurią:
6.1. Tėvas R. K. bendrauja su vaiku A. K. metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką pirmadienį iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui, arba iš motinos V. M. gyvenamosios vietos 18 val., jei ugdymas tą dieną nevyksta, ir grąžindamas vaiką po savaitės kitą pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, prasidėjus ugdymui, arba 8 val. į motinos V. M. gyvenamąją vietą, jei ugdymas tą dieną nevyksta.
6.2. Atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas bendrauja, tas tėvas ar motina yra atsakingi už vaiko nuvežimą ir pasiėmimą iš jo ugdymo įstaigos, vaiko nepertraukiamą lankymąsi būreliuose, sporto klube (užsiėmimuose), gydymo įstaigose ir kita pagal poreikį.
6.3. Kiekvienas iš tėvų turi pareigą kaip galima greičiau informuoti kitą šalį (bet ne vėliau kaip prieš 24 val.) apie susiklosčiusias aplinkybes bei susitarti kitą abiem šalims priimtiną laiką ir būdą vaiko paėmimui ir/arba pristatymui. Visais atvejais, kai objektyviai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis praneša kitai šaliai trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu ir suderina vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos pasikeitimus.
6.4. Tėvas R. K. bendrauja su vaiku A. K.: (i) Lietuvoje oficialiai švenčiamą Tėvo dieną, (ii) poriniais metais – vaiko gimimo dieną lapkričio 17 d. Motina V. M. bendrauja su vaiku A. K.Lietuvoje oficialiai švenčiamą Motinos dieną.
6.5. Vaiko ligos atveju, nepaisant bendravimo pagal nustatytą tvarką, šalys nedelsiant informuoja viena kitą bei įsipareigoja teikti kitą informaciją, susijusią su vaiko sveikata.
6.6. Tėvai turi teisę be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis prieinamomis ryšio priemonėmis savo ir/arba vaiko iniciatyva.
7. Teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes ir ankstyvoje bylos stadijoje pateiktus į bylą duomenis, sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko geriausių interesų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad vaikas po to, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium, jų sutarimu su kiekvienu iš tėvų bendrauja paeiliui po savaitę. Tiek ieškiniu, tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė prašo tėvo ir sūnaus bendravimą siaurinti iki dviejų savaitgalių per mėnesį. Šalių nepilnametis sūnus yra šešių metų amžiaus, iki 2023 m. vasaros gyveno su abiem tėvais, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko ryšys su tėvu būtų nutrūkęs ar susilpnėjęs. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
8. Teismas padarė išvadą, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, užtikrins vaikui galimybę jausti kiekvieno iš tėvų meilę, dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio nesutarimams, maksimaliai sumažins jų bendravimo ir susitikimų vaiko perdavimo tikslais poreikį. Abu tėvai turi savo gyvenamąsias vietas, dirba, gyvena netoli vienas kito, žino vaiko dienos ritmą, būrelius. Teismo vertinimu, šalys iš esmės turi vienodas galimybes rūpintis vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nustato bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką pirmadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos 18 val., jei ugdymas tą dieną nevyksta, ir grąžindamas vaiką po savaitės kitą pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, prasidėjus ugdymui, arba 8 val. į ieškovės namus, jei ugdymas tą dieną nevyksta.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimą ir švenčių bei atostogų dienomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka švenčių dienomis yra neaiški, nemotyvuota, dėl to tvirtinama ne visa, o vaikui lankant darželį, kur atostogų vaikams kol kas nebūna, sureguliuoti tėvo ir sūnaus bendravimą šiais periodais nėra poreikio. Likusios ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos sąlygos (dėl pareigos nuvežti į ugdymo įstaigą, būrelius, dėl pareigos susitarti ir informuoti, susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių reikalinga nukrypti nuo bendravimo tvarkos, vaikui susirgus ir kt.) tvirtinamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nemotyvuotas. Vien faktas, kad ieškovė yra šalių sūnaus motina, nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Ieškovė neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas. Prašymas paremtas tik deklaratyviais teiginiais.
Atsiliepimas
10.2. Teismas, pažeisdamas nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, nevertino byloje egzistuojančių aplinkybių, išvadas padarė remdamasis prielaidomis. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad vaikas gyvena su tėvu, vien tik nuo 2023 m. liepos 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. su atsakovu praleido 125 iš 184 kalendorinių dienų, kas sudaro 70 proc. viso laiko. Todėl atsakovas nesutiko su vaiko motinos pasiūlymu dėl savaitiniu bendravimu – 50/50 principu.
10.3. Teismas nesusipažino su bylos medžiaga, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, būdama motina, netinkamai rūpinasi vaiku, neužtikrina jam tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, dėl ko kyla grėsmė nepilnamečio vaiko interesams.
10.4. Ieškovė vaiko interesais pradėjo domėtis tik po atsakovo 2023 m. rugsėjo mėnesį kreipimosi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus Tarnybą, kai 5 metų vaikas, būdamas ieškovės priežiūroje, buvo paliktas lauke vienas be suaugusiojo priežiūros. Ieškovė netinkamai vykdė pareigas vaiko atžvilgiu, vartojo psichologinį smurtą, nesirūpina vaiko sveikata. Ieškovė neužtikrina saugių vaikui gyvenimo sąlygų. Be to, tarp ieškovės ir šalių sūnaus nėra susiformavusio artimo ryšio.
10.5. Ieškovė nesudaro vaikui tinkamų gyventi sąlygų – ieškovė 6 mėnesių laikotarpiu pakeitė net 3 gyvenamąsias vietas. Sūnui būnant su motina, sūnus skundžiasi, kad motina jį vedžioja į įvairias vietas, pvz. po grožio procedūrų salonus, dėl ko vaikas praleidžia būrelius. Vaikui susirgus, neatvyksta vaiko aplankyti nei į gydymo įstaigą, nei pas atsakovą. Šias aplinkybes patvirtina teikiamas I. K. šeimos klinikos 2024-01-29 pranešimas apie vaiko sveikatos būklę, kuriame nurodoma, kad vaiko motina buvo informuota apie sūnaus būsimą vizitą į šeimos kliniką, tačiau į medicinos įstaigą neatvyko. Nepaisant to, vaiką nuteikinėja prieš atsakovą.
10.6. Su atsakovu vaikas jaučiasi saugiai. Atsakovas turi jau pilnametį 1998 metais gimusį sūnų, su kuriuo A. yra artimas ryšys. Šalių vaikas gyvena su atsakovu nuo gimimo, vaiko gyvenamoji vieta deklaruota su atsakovu. Lankosi su vaiku pas gydytojus.
10.7. Teismas visiškai neįvertino vaiko pozicijos šiuo klausimu. Vaikas išreiškė norą psichologei gyventi su atsakovu. Teismui buvo pagrindas laikinąją vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu bei nustatyti ieškovės laikinąją bendravimo tvarką, pagal kurią ji bendrautų su vaiku kas antrą savaitgalį ir antradieniais, pasiimdama vaiką po darželio ir kitą dieną ryte atvesdama jį į darželį.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jį grindė tuo, jog laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
11.2. Ieškovė ne kartą nurodė, kad jos ir atsakovo asmeniniai santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti. Šalims bendru sutarimu daugiau kaip pusę metų nepavyko laikytis ankstesnio neformalaus susitarimo dėl bendravimo su sūnumi A. K. pagal kurį tėvai lygiomis dalimis dalinasi nepilnamečio vaiko priežiūra.
11.3. Atsakovas piktybiškai pažeidinėjo ir šiuo metu vis dar pažeidžia vaiko teisėtus interesus ir be jokio teisėto pagrindo riboja motinos bei vaiko bendravimą, piktybiškai nesilaiko žodžiu susitarto bendravimo grafiko, pagal kurį tėvai lygiomis dalimis dalinasi nepilnamečio vaiko priežiūra, siekia sumažinti arba visai panaikinti mamos ir sūnaus emocinį ryšį, nuolat vaikui matant konfliktuoja su ieškove.
11.4. Ieškovė, atkreipia dėmesį, jog kreipėsi į antstolį dėl atsakovo teismo nutarties nevykdymo, ne kartą kreipėsi pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus ir prašė paaiškinti atsakovui laikinos bendravimo tvarkos svarbą, nepertraukiamo bendravimo su tėvu ir motina svarbą. Tačiau, sūnus po daugiau nei 31 dienų, nepaisant teismo nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią turėjo būti grąžintas tolimesniam bendravimui su ieškove po septynių dienų, Lietuvos Respublikos Policijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų pagalba buvo grąžintas tik 2024 m. vasario 12 d.
11.5. Atsakovas tinkamai nevertina sūnaus teisės į nuolatinį, nepertraukiamą bendravimą su motina. Manipuliuodamas sūnumi, darydamas jam neigiamą įtaką bei ieškodamas būdų, galinčių trukdyti motinos ir sūnaus bendravimui, atsakovas neperduoda ieškovei sūnaus tolimesniam, nepertraukiamam bendravimui. Ieškovė yra įsitikinusi, jog laikina bendravimo su vaiku tvarka, kaip nustatyta teismo nutartyje yra būtina, o jos nesant ir atsakovui tinkamai nevertinant vaiko teisės į nepertraukiamą bendravimą su motina, ieškovės ir sūnaus A. K. bendravimas taptų absoliučiai neįmanomas.
11.6. Iš pridedamų įrodymų, akivaizdžiai matosi, kad šalys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nesusitaria, tarp šalių yra konfliktinė situacija. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bei Tarnybos teismui pateikta informacija patvirtina, kad bylos šalys negeba susitarti bendravimo su vaiku klausimu, sutarimo dėl bendravimo tvarkos nėra, dėl ko yra būtina teismui laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) taikymo ir nustatė laikiną šalių su jų vaiku bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: VšĮ J. Matulaičio šeimos pagalbos centro socialinės darbuotojos L. M. 2024 m. sausio 29 d. el. laišką; išrašą iš www.esveikata.lt; informaciją apie išduotus atsakovui nedarbingumo pažymėjimus vaiko priežiūrai ligos metu; psichologės R. G.-B. 2024 m. sausio 23 d. pažymą; pažymą apie teistumą, charakteristiką; pranešimą dėl nesutikimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų; I. K. šeimos klinikos 2024-01-29 pranešimą apie vaiko sveikatos būklę; vaizdo ir garso įrašus; VĮ Registro Centro pažymą apie vaiko deklaruojamą gyvenamąją vietą. 2024-03-18 pateikė papildomai vaizdo ir garso įrašus.
16. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2024 m. sausio 30 d. antstoliui A. Naujokaičiui pateiktą prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo; 2024 m. sausio 23 d. ir 2024 m. sausio 31 d. el. komunikacija su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais; 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Policijos raštą/pažymą/iškvietimą.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Proceso šalys nepateikė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmos instancijos teisme ir / arba kad tokių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo labiau, kad dalis teikiamų įrodymų skundžiamos nutarties priėmimo dieną neegzistavo, pirmosios instancijos teismas jų įvertinti negalėjo ir skundžiamos nutarties šiais įrodymais negrindė. Be to, visi teikiami įrodymai neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių teikiami nauji įrodymai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas. Atsakovo manymu šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo būtina, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo atskirojo skundo argumentu nesutinka.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
21. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
22. Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vienu iš tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad vien inicijuotas ginčas teisme dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo patvirtina, kad šalys bendru sutarimu negeba susitarti dėl jų bendravimo tvarkos su vaiku. Be to, byloje pateiktas Pal. J. M. šeimos pagalbos centro 2023-11-20, kuriame specialistė, bendraudama su abiem vaiko tėvais, pastebėjo, didelį pasipriešinimą tarp tėvų, ragino konstruktyviai bendrauti, neįžeidinėjant ir nepametant vaiko interesų. Atvejo vadybininkė ragino tėvus ieškoti kompromisų, nusileisti dėl tam tikrų dalykų, kad vaikais būtų kuo mažiau traumuojamas ir įtraukiamas į skyrybų procesus.
23. Kadangi tarp tėvų nuolat kyla konfliktinės situacijos dėl bendravimo su vaiku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra poreikis šioje byloje nustatyti laikiną tėvų bendravimo su vaiku tvarką. Kaip minėta, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovu, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas. Ieškovė savo prašyme nurodė, kad šalims geranoriškai nepavyksta laikytis ankstesnio neformalaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku, nepavyksta susitarti ir dėl kitos priimtinos bendravimo su sūnumi A. K. tvarkos bei kitų su vaiko priežiūra ir ugdymu susijusių klausimų. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidžia vaiko teisėtus interesus ir be jokio teisėto pagrindo riboja motinos bei vaiko bendravimą, piktybiškai nesilaiko žodžiu susitarto bendravimo grafiko, pagal kurį tėvai lygiomis dalimis dalinasi nepilnamečio vaiko priežiūra, siekia sumažinti arba visai panaikinti mamos ir sūnaus emocinį ryšį, nuolat vaikui matant konfliktuoja su ieškove. Kartu pateikė 2023-11-20 pagalbos planą, kuriame taip pat specialistai patvirtino, kad tarp šalys konfliktiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu prašymas būtų nepakankamai motyvuotas, teismas šioje byloje turi veikti aktyviai ir, visų pirma, vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu bei užtikrinti vaiko bendravimo teisę su abiem tėvais.
25. Atsakovas nurodo, kad vien tik nuo 2023 m. liepos 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. vaikas su atsakovu praleido 125 iš 184 kalendorinių dienų, kas sudaro 70 proc. viso laiko, todėl atsakovas nesutinka su vaiko motinos pasiūlymu dėl savaitinio bendravimo pagal 50/50 modelį.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog anksčiau (iki kreipimosi į teismą) tarp ginčo šalių ir jų nepilnamečio vaiko nebuvo taikomas 50/50 bendravimo modelis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta teismo nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas yra intensyvus, reguliarus, atsakovas galimai su sūnumi bendrauja didesnę laiko dalį, todėl tokios bendravimo tvarkos (50/50 modeliu) nustatymas iki tol kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir vaiko interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais).
27. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovės bendravimas su šalių sūnumi 50/50 bendravimo modeliu kenktų vaiko interesams. Priešingai, byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir Tarnybos pateikta išvada dėl vaiko aplinkos įvertinimo, patvirtina, kad ieškovė vaiku rūpinasi. Pokalbio metu vaikas nurodė, kad su mama užsiima įvairiomis veiklomis. Iš pateiktos išvados matyti, kad ieškovė rūpinasi sūnumi finansiškai, fiziškai ir emociškai, todėl nėra jokių aplinkybių dėl ko turėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo vaiku, atliepia jo lūkesčius ir aprūpina jį reikiamomis gyvenimo sąlygomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50/50 modelio laikiną šalių ir jų sūnaus bendravimo tvarką, tiek ieškovei, tiek atsakovui pagrįstai suteikė galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
28. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad jis geriau užtikrina vaiko interesus ir vaikui gyvenimo sąlygas, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino vaiko nuomonės taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir k.t.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio ir priešieškinio dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta gyvenamoji vieta ir kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Taip pat ir bylą nagrinėjant iš esmės bus įvertintas vaiko noras, kaip ir tai, ar vaiko noras neprieštarauja paties vaiko interesams. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovo R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.