Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamosios E. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarties, kuria E. K. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendroste bėjimo sąlygomis E. K. buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

3. Išklausęs šio proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pagrįstai E. K. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

3.1. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

3.2. Vadovaudamasi 2021 m. rugsėjo 23 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. 462, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja padarė išvadą, kad E. K. būklė išlieka nepakitusi, todėl dar yra būtinas jos tolesnis stebėjimas.

3.3. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 462, E. K. būklė nepasikeitė. E. K. elgesyje nebuvo agresyvumo bei smurtinio elgesio, pykčio priepuolių, skyriaus vidaus taisyklių pažeidimų nepastebėta, med. personalo nurodymus vykdo, teigia, kad jaučiasi gerai ir nori gydytis namuose pas motiną R. J. ambulatoriškai.

3.4. Tačiau, tai kad E. K. nėra konfliktiška ar agresyvi, buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant pateiktą skundą. E. K. į užduodamus klausimas atsakinėjo sunkiai reikšdama savo mintis, bet atsakymai buvo pakankamai aiškūs. Ji pateikė ateities gyvenimo planus, o tai patvirtina, kad E. K. būklė tikėtina gerėja, tačiau, teismo nuomone, stokoja stabilumo. E. K. iš esmės neprieštaravo ir sutiko dar pusmetį gydytis ligoninėje, tuo parodydama, kad dėl savo sveikatos būklės pagerėjimo nėra įsitikinusi. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų E, K. nepalankios medicininės išvados Nr. 462 duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad E. K. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę E. K. sveikatos būklę dar reikalingas jos stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

5. Dėl E. K. išsakyto argumento, jog buvo pažeistos jos teisės dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako, kadangi E. K. patvirtino, jog ji pati pasirašė atsisakymą dalyvauti teismo posėdyje. Be to, nagrinėjant skundą E. K. buvo išklausyta, jai buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus ir atsakyti į jai pateikiamus klausimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.