- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-281-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00175-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J. B.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK KPS, Institucija) 2020 m. liepos 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2172-2020 J. J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 (tris) mėnesius už tai, kad jis 2020-05-06 19.45 val. Tauragėje, Šilalės g. 150, vairavo automobilį, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių taku važiavusiam dviratininkui, dėl to sukėlė pavojingą situaciją ir privertė dviratininką staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį. Dviratininkui išvengti susidūrimo nepavyko, todėl jis buvo kliudytas išvažiuojančio automobilio. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonės nesugadintos.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-07-23 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. B. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities VPK KPS 2020-07-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismas 2020-10-22 nutartimi J. J. B. skundą tenkino iš dalies: panaikino Tauragės apskrities VPK KPS 2020-07-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2172-2020 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Tauragės apskrities VPK atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir jo pagrindu surašomas nutarimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Institucijos nutarime nėra nurodyta, kokias specialiąsias Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) normas pažeidė J. J. B.. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas negali administracinio nusižengimo nagrinėti iš esmės, vertinti surinktų įrodymų, nes byloje nėra tinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, tai reiškia, kad nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Tokių administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) KET punktus, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista J. J. B. teisė į gynybą, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti tyrimą atlikusiai Institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-22 nutartį, kuria teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą grąžinti Tauragės apskrities VPK atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
4.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu grąžinti bylą Institucijai dėl toliau nurodomų motyvų.
4.2. J. J. B. nurodo, kad jo nesutikimas su Tauragės apskrities VPK KPS 2020-07-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2172-2020 buvo grindžiamas dėl toliau nurodomų aplinkybių.
4.3. Nutarime klaidingai nurodyta, kad jis: „Vairavo automobilį, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos“, kadangi jis į kelią įvažiavo ne iš šalia esančios teritorijos, o važiavo gatve, kuri baigiasi sankryža, pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, su įvažiavimu į pagrindinį kelią, pažymėtą kelio ženklu 201 „Pagrindinis kelias“. Tai, kad minėtoje vietoje yra kelias, patvirtina ir Mažonų seniūnijos išduota pažyma (pridėta prie skundo).
4.4. KET II skyriaus „Pirmumo kelio ženklai“ 201 punkte reglamentuoti šie kelio ženklai: Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ (Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas), Nr. 203 punktas „Duoti kelią“ (Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu <...>).
4.5. Kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“ yra žymima sankryža, bet minėtas ženklas nėra įrengiamas įvažiavimuose į kelią iš šalia esančių teritorijų, tai, J. J. B. teigimu, akivaizdžiai įrodo, jog jis važiavo gatve, kuri kerta dviračių ir pėsčiųjų taką, o ne iš šalia esančios teritorijos, kaip klaidingai nurodoma Institucijos nutarime.
4.6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktas Nr. 4 reglamentuoja: „Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.“; „Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.“ Šiuo atveju susidūrimas įvyko ne išvažiavime iš aikštelės ar teritorijos, kuri yra prie kebabinės, o būtent, pasak J. J. B., jis atvažiavo privažiuojamuoju keliu TR 0156, kuris veda prie sodybų, nuo kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė.
4.7. Pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, V skyriaus „Pirmumo ženklų naudojimas“ I skirsnio „Bendrieji reikalavimai“ išdėstytas nuostatas:
– Pirmumo ženklai naudojami važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių susikirtimus, siaurus kelio ruožus pirmenybei nustatyti,
– Ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ turi būti įrengiamas prieš kiekvieną sankryžą su keliu, kuris pažymėtas ženklais Nr. 201, 108–110. Ženklas taip pat gali būti įrengiamas ir prieš kitas sankryžas, kai pirmenybė važiuoti per sankryžą yra suteikiama kertamame kelyje,
– Ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga,
– Ženklas Nr. 203 turi būti įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo,
– Jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklą rekomenduojama įrengti prieš šią sankirtą, ties jos riba.
4.8. Nutarime nėra nurodytas KET punktas, kurį jis galėjo pažeisti, nors ANK tokį veiksmą reglamentuoja atlikti privalomai, ir KET punktas nutarime turėjo būti nurodytas. Tai, apelianto teigimu, įrodo, jog jis KET nepažeidė ir jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda.
4.9. Šiuo atveju būtent dviračio vairuotojas privalėjo laikytis KET 59 punkto „Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams“ reikalavimų.
4.10. Dviratininkas akivaizdžiai pažeidė KET 60 punkto „Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka“ reikalavimus.
4.11. Ta aplinkybė, jog jis važiavo ne iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės ir nekirto važiuojamosios dalies, į kurią kiti vairuotojai suka, yra įrodyta anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir pateikiamomis fotonuotraukomis.
4.12. Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių ir iš pateikiamų į bylą fotonuotraukų yra akivaizdu, kad kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ yra įrengtas prieš pat sankryžą, už dviračių ir pėsčiųjų tako, todėl šiuo atveju pirmenybė važiuoti per sankirtą nėra suteikta dviratininkams, ir dviračio vairuotojas akivaizdžiai pažeidė KET 60 punkto reikalavimus „Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones“.
4.13. Iš seniūnijos pažymos akivaizdu, kad minėta sankryža yra su privažiuojamuoju keliu, o ne su įvažiavimu iš aikštelės ar kiemo.
4.14. Dviratininkas būtų turėjęs pirmumo teisę, jeigu kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ būtų įrengtas prieš pėsčiųjų ir dviratininkų tako sankirtą, kaip tai numatyta Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 96.3. punkte: „Jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklą rekomenduojama įrengti prieš šią sankirtą, ties jos riba.“ Nesant minėto ženklo, kaip minėta, dviratininkas privalėjo laikytis KET 60 punkto reikalavimų „Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones“.
4.15. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (to nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė), galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, to, apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra.
4.16. Teismui buvo pateiktas Tauragės apskrities VPK atsiliepimas į skundą, atidėjus bylos nagrinėjimą į teismo posėdį buvo iškviestas Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, jis papildomų aplinkybių nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės.
4.17. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ši byla priskiriama išimtiniam atvejui ir dėl ko reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nors visos aplinkybės į bylą abiejų šalių yra pateiktos. Nesant pagrindo, akivaizdu, kad teismas nepagrįstai nutarė bylą grąžinti Tauragės apskrities VPK atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kuris jau yra atliktas tiek policijos įstaigoje, tiek ir teismo metu.
Šalies argumentai
4.18. J. J. B. teigimu, iš į bylą pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių ir sudėties, todėl administracinė teisena jam turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Tauragės apylinkės teismas nutarė grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, 2020-06-04 surašiusiai J. J. B. administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 37–39) ir 2020-07-23 priėmusiai skundžiamą nutarimą, kuriuo J. J. B. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 4–5) tuo pagrindu, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Institucijos nutarime nėra nurodyta, kokias specialiąsias KET normas J. J. B. pažeidė. Teismo vertinimu, nesant byloje tinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, todėl teismas negali administracinio nusižengimo bylos nagrinėti iš esmės, vertinti surinktų įrodymų. Tokių administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumų nėra galimybės ištaisyti teisme, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) KET punktus, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista J. J. B. teisė į gynybą.
7. Pažymėtina, kad priešingai apelianto J. J. B. tvirtinimui, teismas jokio bylos aplinkybių tyrimo šioje byloje neatliko ir klausimo dėl jo kaltės / nekaltumo dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. ar jis pagrįstai Institucijos 2020-07-23 nutarimu buvo nubaustas už šio nusižengimo padarymą, nevertino. Todėl apelianto skundo argumentai, kad visos bylos aplinkybės buvo ištirtos ne tik Institucijoje, bet ir teisme, atmestini kaip nepagrįsti.
8. Kaip minėta, Tauragės apylinkės teismas, nustatęs, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Institucijos nutarime nėra nurodyta, kokias specialiąsias KET normas J. J. B. pažeidė, padarė išvadą, kad dėl šių pažeidimų nėra galimybės iš esmės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir vertinti byloje surinktus įrodymus, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) KET punktus, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista J. J. B. teisė į gynybą.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir J. J. B. apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byla Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusiai skundžiamą 2020-07-23 nutarimą, grąžinta esant objektyviam teisiniam pagrindui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis J. J. B. surašytas už tai, jog jis protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių taku važiavusiam dviratininkui, dėl to sukėlė pavojingą situaciją ir privertė dviratininką staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį. Dviratininkui išvengti susidūrimo nepavyko, todėl jis buvo kliudytas išvažiuojančio automobilio. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonės nesugadintos. Tokie J. J. B. veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šio protokolo pagrindu Institucija 2020-07-23 priėmė nutarimą, kuriuo J. J. B. nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 4–5).
11. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už šias alternatyvias veikas: transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.
12. Kaip matyti iš J. J. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu Institucijos 2020-07-23 priimto nutarimo, juose J. J. B. buvo inkriminuota tik ANK 420 straipsnio 1 dalis, tačiau, išdėstant nusižengimo esmę, nenurodyta, kokias specialiąsias KET normas jis savo veiksmais, aprašytais jam suformuluotame kaltinime, pažeidė. Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas pagrįstai nutarė grąžinti administracinio nusižengimo bylą tyrimą atlikusiai Institucijai, kadangi skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nėra atskleista apelianto galimai padaryto pažeidimo esmė ir tokiu būdu yra esmingai suvaržoma jo teisė gintis nuo jam iškeltų kaltinimų.
13. Pažymėtina, kad ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodomas ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, kadangi šis protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, be kita ko, konkrečiai nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalis ar kitą atsakomybę už šį nusižengimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-6-628/2019).
15. Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas J. J. B. buvo surašytas jį kaltinant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kadangi ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į KET, administracinio nusižengimo protokole privalomai turėjo būti nurodyta, kokias specialiąsias KET normas J. J. B. savo veiksmais, aprašytais jam suformuluotame kaltinime, pažeidė. Tačiau, administracinio nusižengimo protokole išdėstant nusižengimo esmę, tai nebuvo nurodyta, o pati įvykio esmė išdėstyta kardinaliai priešingai, nei nurodo apeliantas. Šiuo atveju nesant duomenų, patvirtinančių, kokius KET reikalavimus J. J. B. pažeidė, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva šių protokolo trūkumų ištaisyti negalėjo, kadangi teismui savarankiškai pakeitus administracinio nusižengimo padarymo esmę ir (ar) nurodžius kitą ANK straipsnį ir (ar) KET punktus, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų pažeista J. J. B. teisė į gynybą.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio Tauragės apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities VPK administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jo pagrindu Institucijos 2020-07-23 nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai Institucijai, kad ji galėtų pašalinti esminius proceso teisės pažeidimus.
17. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, sprendimas grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl administracinio nusižengimų protokolo turinio neatitikties ANK 609 straipsnio reikalavimams pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo, kadangi grąžinus bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, Institucija, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, nusprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje – ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, J. J. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su jo kaltės turiniu, nenagrinėtini. Visi šie klausimai turės būti įvertinti ir išsamiai išnagrinėti pašalinus šioje nutartyje įvardytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ir priimant vieną iš ANK 619 straipsnyje nurodytų sprendimų. Bet kuriuo atveju, prieš priimant vieną iš nurodytų sprendimų, byloje būtina kruopščiai patikrinti, kokioje kelio situacijoje įvyko tiriamas autoįvykis (ar apeliantui įvažiuojant į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, ar važiuojant keliu, kuris kertasi su dviračių taku), kokių KET reikalavimų duotoje situacijoje privalėjo laikytis abu eismo įvykio dalyviai (automobilio vairuotojas ir dviratininkas), ir kurio iš jų galimai padaryti KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą.
19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2020-10-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti J. J. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.