Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Priekulės sen., Klaipėdos raj., dirbančio pagal verslo liudijimą, vedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 31-ANR­ N-225-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2021 m. sausio 16 d. nutarimu M. D. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis Tilžės g. Klaipėdos m., 2021 m. sausio 16 d., 19 val. 00 min., vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas, 0,75 promilių (±0,01 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Pareiškėjas M. D. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 16 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad jis neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai. Pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė gyvenvietėje, kas reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietovėje, kurioje jis iš esmės gyvena, reiškia, kad žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, neužfiksuota, kad jis būtų padaręs kitų administracinių nusižengimų dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pasak pareiškėjo, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes jis alkoholį vartojo prieš ilgą laiką, nesijautė neblaivus, todėl manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs. Neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,75 prom., o keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. Mano, kad tai tik patvirtina, jog neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12-kai mėnesių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į savo asmenybę, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2008 metais Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje pareiškėjas įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuo 2019 metų vykdo individualią veiklą, užsiima transporto priemonių remonto veikla. 2008 metų vedė, augina 2009 ir 2014 metais gimusius sūnūs. Šios aplinkybės atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: baigė mokslus ir dirba, tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, mažamečių vaikų išlaikymui). Be to, jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau yra padaręs tik kelis gana smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, analogiškų pažeidimų nėra padaręs, todėl manytina, kad užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo vairavimo stažas yra daugiau nei 13 metų. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant individualią veiklą, t. y., transporto priemonių remonto veiklą. Prieš remontuojant transporto priemonę, ją reikia išbandyti, pavažiuoti su ja, kad tiksliai nustatyti gedimą ir pan. Atitinkamai ir po transporto priemonė remonto transporto priemonė būna išbandoma, įsitikinant, ar ji tinkamai suremontuota. Be to, būti vykti įsigyti dalių, medžiagų ir kitų priemonių transporto priemonių remonto veiklai vykdyti. Neturint teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjas iš esmės negali vykdyti veiklos, kuri yra vienintelis jo pajamų šaltinis, dėl ko nukenčia ne tik jis pats, bet ir visa jo šeima. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl būtinybės pasirūpinti šeimos nariais – jam tenka nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas (darželį, mokyklą), sutuoktinę į darbą. Pažymi, kad sutuoktinei nustatytas net 50% nedarbingumo lygis, todėl kai būtina pareiškėjo pagalba įvairiose kasdienio gyvenimo srityse, taip pat vykstant į sveikatos priežiūros įstaigas. Atkreipia dėmesį, kad šeima gyvena užmiestyje, o viešasis transportas šioje vietovėje nėra išvystytas, todėl pareiškėjui praradus teisę vairuoti transporto priemones, iš esmės visa jo šeima praranda susisiekimo galimybę. Pareiškėjo nuomone, tai nėra proporcinga padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu. Nors nusižengimas yra formalios sudėtis, tačiau pareiškėjo nuomone svarbu ir tai, kad padarytas formalios sudėties nusižengimas, nesukėlęs padarinių.

Pareiškėjas pažymi, kad tenkinus šį skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes jam yra skirta bauda, kurią jis jau yra sumokėjęs. Be to, teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Be to, pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, todėl patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pažymi, kad jau vien baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Yra įsitikinęs, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog neabejotinai nustatyta, kad M. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir M. D. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Institucijos nuomone, M. D. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-225-2021 be pakeitimų. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje M. D. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pakeisti nutarimą sutrumpinant specialiosios teisės atėmimą iki 6 mėn. Paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą, todėl teisė vairuoti jam būtina darbui. Nors samdo darbuotoją, jis teisės vairuoti neturi. Be to, reikia vežioti vaikus, nors vienas vaikas mokosi nuotoliniu būdu, tačiau kitą būtina vežti į darželį, nes lanko priešmokyklinę grupę. Žmona nevairuoja, ji prarado darbą, nes jis nebegalėjo jos nuvežti. Praradęs teisę vairuoti, prarastų galimybę vykdyti veiklą, nebegalėtų mokėti mokesčių, valstybė nebegautų naudos, o priešingai – jis pats taptų našta. Važiavo, nes sulaukė skambučio iš saugos tarnybos, kad įsilaužta į jo patalpas, todėl, net pagalvojęs apie pasekmes, važiavo. Daugiau niekada taip nesielgs.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. M. D. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – M. D. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

M. D. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui pateiktame skunde M. D. nurodė, jog sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sistemingai darytų nusižengimus, todėl nėra pagrindo jam skirti ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose (kursuose), o ši aplinkybė – pažeidėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – teismui nenustatant tokio įpareigojimo, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. D. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas (b. l. 41-48). Todėl M. D., nors turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.

Vertinant M. D. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,75 prom. neįvertinus paklaidos). Todėl tikėtina, kad M. D. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi jautėsi gerai, o alkoholį buvo vartojęs gerokai prieš vairuojant, todėl galėjo nesitikėjo, jog jo organizme gali būti likę alkoholio. Tai reiškia, kad M. D. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.

Be to, nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už aptariamą nusižengimą pareiškėjas sumokėjo (b. l. 14). Įvertinama tai, jog M. D. teisė vairuoti būtina darbo funkcijoms vykdyti, todėl netekęs teisės vairuoti prarastų vienintelį pajamų šaltinį, dėl ko pasekmes patirtų ne tik jis, bet ir jo šeima, nes šeimoje auga du mažamečiai vaikai, D. D., (duomenys neskelbtini), ir E. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13), sutuoktinei D. D. nustatytas tik 50 proc. darbingumas (b. l. 24), šiuo metu ji yra bedarbė. M. D. su šeima gyvena Klaipėdos rajone, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste, todėl nuolat vežioja vaikus į ugdymo įstaigas, sutuoktinę į gydymo įstaigas, o kai šis dirbo, ir į darbą, nes ji teisės vairuoti transporto priemones, neturi, dėl ko atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones būtina ne tik darbui, bet ir susisiekimui bei rūpinantis savo šeimos narių poreikiais. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Be to, jis vairavo automobilį verčiamas aplinkybių, nes gavo saugos tarnybos pranešimą, kad buvo įsilaužta į jo patalpas. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, jo padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo. Šie duomenys bei M. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl M. D. visiškai neskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemone dėl darbo pobūdžio, taip pat sukeliami nepatogumai buityje – nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant M. D. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus. Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria M. D. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 31-ANR­ N-225-2021 ir M. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.