- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-420-576/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13187-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta bausmė - areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkis) metus naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio ,,Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt) eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad motorinę transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: jis 2025 m. balandžio 15 d. apie 16.35 val. adresu V. Sirokomlės g., Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, esant pagrindui, E. S. nepaskyrė prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytos, BK 72⁵ straipsnyje numatytos, baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės ir nepasisakė dėl jos tikslingumo.
2.2. Toliau skunde nurodoma, kad nustatyta baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Neabejojama, kad prie šių tikslų įgyvendinimo gali reikšmingai prisidėti ir nauja, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
2.3. Nurodoma, kad E. S. vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika buvo padaryta 2025 m. balandžio 15 d., dienos metu, apie 16.35 val., esant intensyvesniam tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių eismui, o tai ženkliai padidino sunkių padarinių riziką. Iš 2025 m. balandžio 26 d. surašyto apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio garso įrašas, matyti, jog 2025 m. balandžio 15 d. 16.31 val. į BPC paskambinusi pranešėja nurodė, kad ką tik mačiusi labai girtą vairuotoją, todėl prašo atsiųsti policijos ekipažą, nes aplink yra daug žmonių ir toks vairuotojas gali ką nors sužaloti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad kaltinamojo padaryta veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Šių aplinkybių kontekste, prokuroro vertinimu, veikos pavojingumą reikšmingai didina tai, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Be to, iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų matyti, jog už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės jis jau buvo baustas administracine tvarka. Taip pat byloje esantys duomenys apie ankstesnius teistumus patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu E. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – tuomet jis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, o jo girtumas siekė net 2,15 promiles.
2.4. Skunde daroma išvada, kad E. S., sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviam draudžiama, žinojo, jog toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti. Nepaisant to, kad jis jau buvo teistas už analogišką veiką, jis pakartotinai padarė analogišką nusikaltimą. Toks nuteistojo elgesys, kartu su kitomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudija sistemingą teisės normų nepaisymą, atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, visuomenės saugumą ir atsakomybės stoką. Tai, kad E. S. pakartotinai sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės jo vairuoti, ir tai darė būdamas neblaivus, leidžia daryti išvadą, kad jis nėra linkęs keisti savo požiūrio į saugų eismą ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
2.5. Teigiama, kad visos šioje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl bausmės individualizavimo ir papildomų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad be paskirtos bausmės ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, yra pagrindas E. S. taip pat taikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose – įpareigojant jose sudalyvauti per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, už kurią jis nuteistas, padarymui. Manoma, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju ne tik atitiktų jos paskirtį, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bet ir būtų suderinamas su nuteistajam kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu paskirtais įpareigojimais – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kt., taip pat kitomis jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas nurodė, kad jo ginamasis neišreiškė prieštaravimo dėl prokuroro skunde nurodomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir neprieštaravo skundo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo nuteistajam paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą 72⁵ straipsnyje, jos terminą nustatant vieneriems metams.
6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tada, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). BK 72⁵ straipsnis, kuris galioja nuo 2025 m. vasario 1 d., nustato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
7. Šiuo atveju E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
8. Nustatyta, kad E. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė ne pirmą kartą. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 88–91), jam buvo nustatytas 2.15 promilių neblaivumas. Toks pakartotinis analogiško nusikaltimo padarymas suteikia pagrindo teigti, kad E. S. ir toliau renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą bei pažeidinėja įstatymus, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, savo elgesio modelio nekeičia. Taip pat nuteistasis 2024 m. liepos 13 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti) (b. l. 92–93).
9. 2025 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad baigiant darbą su užsakovu išgėrė 1 litrą naminio vyno (b. l. 66–67). Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiamas teisme. Taigi, nuteistasis, pavartojęs alkoholio, sąmoningai nusprendė sėsti už automobilio vairo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja nurodė, jog pamatė neblaivų vairuotoją (b. l. 9–11). Be to, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo turinys; pranešėja pažymėjo, kad pamatė labai girtą vairuotoją ir būtų gerai, jei atvyktų pareigūnai, nes aplink labai daug žmonių (b. l. 12–13).
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. S. nusikalstamą veiką padarė dienos metu, laiku, kai eismas įprastai būna daug intensyvesnis. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia spręsti, kad jo veiksmai buvo pavojingi – vairavimas buvo toks, kad asmenys, stebintys iš šono, neturėjo abejonių, jog E. S. yra neblaivus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių kilimo. Tai, kad šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių neatsirado, veikos pavojingumo nepašalina.
11. Prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nekelia abejonių, kad tokios sąlygos šioje byloje nustatytos.
12. BK 72⁵ straipsnis įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. 2024 m. balandžio 25 d. priėmus įstatymą Nr. XIV-2573. Nusikalstama veika padaryta 2015 m. balandžio 15 d., t. y. jau galiojant minėtam įstatymui. Įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta šios naujos baudžiamojo poveikio priemonės samprata bei jos atsiradimo priežastys. Pažymėta, kad programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų; manytina, kad tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme paskatins kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta edukuoti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme, kiekvienam iš jų vertinant, kad galbūt reikėtų pradėti savanorišką gydymą, jog atitinkama problema būtų išspręsta. Ši priemonė tokiems asmenims, kaip E. S., gali tapti paskata keisti savo gyvenimo būdą. Tokia paskata nuteistajam, kurio neblaivumas, pasitelkiant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, ne kartą peržengė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, yra tikslinga, todėl skirtina.
13. Manytina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju yra suderinamas su nuteistajam E. S. jau paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimu) bei paskirtais įpareigojimais.
14. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks prašymas tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad E. S. paskirtos bausmės - arešto vykdymas atidėtas septyniems mėnesiams, todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vienerius metus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pažeistų baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės santykį.
15. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo poveikio priemonė – kaip ir bausmė – yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė. Savo esme ir turiniu šios teisinės priemonės nėra tapačios, skirtingi jų taikymo pagrindai, asmens teisių ir laisvių apribojimo apimtys, bet visgi jos panašios, jomis siekiama to paties rezultato. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, tiesiogiai įvardijanti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį kaip padedančią įgyvendinti bausmės paskirtį, suponuoja ir tai, kad minėtomis teisinėmis priemonėmis siekiama tų pačių tikslų.
16. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės santykis, jų taikymo betarpiškumas svarbus ir taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino atidėjus bausmės vykdymą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti ilgesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas; priešingu atveju baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymas, o kartu ir jos paskirties įgyvendinimas nebus užtikrinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-697/2017, 2K-3-511/2023). Spręstina, kad E. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti ilgesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas, t. y. septyni mėnesiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendį:
Skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti jį septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.