Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ str. 1 d. galutine bausme - 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2021-06-05), kartu paskiriant specialiosios teisės atėmimą 2 m. ir turto konfiskavimą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą bei grasino jį nužudyti, o būtent:

jis, 2021-02-23 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina A. B. metu, rankos kumščiu sudavė pastarajai penkis smūgius į kairę veido pusę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su audinių patinimu veido kairio paakio - skruosto srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko, prie gerklės pridėjęs peilį, grasino juo nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiais savo veiksmais padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasino ją nužudyti.

Šiais savo veiksmais I. B. padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 25 d. įtariamuoju apklaustas I. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama A. B.. Apytiksliai prieš du su puse metų motiną ištiko insultas ir nuo to laiko įtariamasis gyvena kartu nuolatos, ją prižiūri bei padeda buityje. Jo mama yra neįgali, jai suparalyžiuota kairė pusė kūno, ji pati beveik nevaikšto, negali pasidaryti valgyti (maistas turi būti pagamintas, ji pati gali tik pasiimti ir pavalgyti), nueiti į parduotuvę, išsiskalbti, ir pan. Brolių ar sesių, kurie galėtų prižiūrėti mamą, neturi. Mama turi seserį I. K., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ji mamos neprižiūri. Po insulto mamos elgesys tapo neadekvatus, ji tapo provokatyvi, be priežasties nuolat užsipuola įtariamąjį, rėkia. Jie su mama gyvena bendrabučio tipo name. 2021-02-23 įtariamasis kartu su kaimynu bendroje virtuvėje gamino valgyti bei vartojo alkoholį - degtinę. Įtariamasis periodiškai nueidavo pažiūrėti, ar mamai viskas gerai, nunešdavo valgyti. Vos nuėjus, ji pradėdavo priekaištauti dėl visko - neva, kad įtariamasis geria, ja nesirūpina, kad maistas neskanus ir t.t. Įtariamasis tvardėsi, nieko nesakė, bandė ją nuraminti, tačiau ji į I. B. žodžius nekreipė dėmesio ir vis vien priekaištavo. Vakare galimai apie 19.00 - 20.00 val. I. B. užėjo į namus pažiūrėti, ar viskas gerai, mama jo paprašė atnešti jai maisto. Jis puikiai žino, kad ji gali tai padaryti ir pati, be to, jai būtina judėti, todėl pasakė, kad ji pati pasiimtų maistą. Į tai ji sureagavo neadekvačiai ir pradėjo ant įtariamojo rėkti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais, šaukti, kad geriau jau ją išvis užmuštų, jei negali maisto paduoti. Kadangi I. B. buvo neblaivus, nesusivaldė ir priėjęs prie jos su kairėje rankoje laikytu peiliuku, paklausė, ar nori, kad šituo peiliu ją papjautų. Nukentėjusioji į tai reagavo agresyviai, kažką šaukė, tačiau įtariamasis nesuprato, ką ir nesusivaldęs savo dešinės rankos delnu kelis kartus (galimai 5) sudavė nukentėjusiajai per veidą. Jam atrodė, kad sudavė nestipriai, tačiau supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Nori pažymėti, kad slaugyti sunkiai sergantį ligonį yra sunku psichologiškai, o dar ir buvo išgėręs, todėl ir nesusivaldė. Esant galimybei, prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą arba procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat prašo neskirti griežtos kardomosios priemonės, nes be jo nėra kam pasirūpinti mama. Atskirai nuo mamos gyventi neturi kur, taip pat šiuo metu neturi pajamų, iš kurių galėtų išsinuomoti būstą. Supranta savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir sutinka būti nubaustas, tačiau prašo neskirti kardomosios priemonės gyvenimo skyrium nuo nukentėjusiosios, nes tai taip pat bus stresas ir jo mamai, dėl ko gali ženkliai pablogėti jos sveikata. Pasižada, kad toks elgesys daugiau nepasikartos (b. l. 77-79).

2021-03-17 kaip įtariamasis papildomai apklaustas I. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta visiškai bei nuoširdžiai gailisi. Parodymus yra davęs pirmosios apklausos metu, prašo jais vadovautis, juos tvirtina. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, (b. l. 85-87)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąją 2021-02-26 apklausta A. B. parodė, kad sūnus I. B. kartu su ja gyvena apie trejus metus. Apytiksliai prieš dvejus metus ją ištiko insultas, po kurio suparalyžiavo kairę kūno pusę, kurią sunkiai valdo, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Iš esmės jos priežiūra susideda iš pagalbos apsiprausti, padaryti valgyti, padėti apsirengti. Nuolatos būti su ja nereikia ir sūnus galėtų kurti savo gyvenimą, dirbti, tačiau vietoje to, I. B. gyvena kartu su ja, niekur nedirba, gyvena iš jos pensijos bei epizodiškai piktnaudžiauja alkoholiu. Būdamas neblaivus, tampa agresyvus ir kaltina ją dėl visų jo nesėkmių - dėl iširusios santuokos, prarasto darbo ir pan. Dėl to tarp jų dažnai kyla konfliktai. Sūnus anksčiau prieš ją nesmurtaudavo, tačiau, būdamas neblaivus, dažnai grasindavo, kad ją sužalos, nušaus ir pan. 2021-02-23, jiems būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakare, galimai apie 22.00 val., ji paprašė sūnaus pašildyti pieną ir atnešti. Jis pradėjo ant jos šaukti, kad ji ir pati gali pasišildyti pieną bei pasiimti. Moteris atsistojo ir nuėjo prie šaldytuvo. Tuo metu I. B. taip pat stovėjo šalia šaldytuvo, todėl nukentėjusioji paprašė jo pasitraukti. Į tai jis sureagavo agresyviai, pradėjo rėkti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji, nenorėdama su juo konfliktuoti, nuėjo ir atsisėdo ant lovos, bei pasakė jam, kad nei pats paduoda pieną, nei jai pačiai pasiimti leidžia. Jis pradėjo ant motinos rėkti, kad ji nieko nedaro, tik valgo ir valgo, kad jos apetitas toks dėl tų geriamų tablečių. A. B. atsakė, kad negali negerti tablečių, nes jos gyvybiškai reikalingos. Įtariamasis pasakė, kad jai mirti laikas, o ji gyventi nori. A. B. jam pasakė, kad nori gyventi, po ko įtariamasis priėjo prie jos ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė penkis kartus į kairę vaido pusę - skruostą, žandikaulį. Dėl to pajuto stiprų fizinį skausmą. Ar buvo praradusi sąmonę, tiksliai pasakyti negali, bet sūnaus suduoti smūgiai buvo tikrai labai stiprūs. Tuomet jis pasiėmė virtuvinį peilį, kurio geležtė maždaug 15-20 cm ilgio, priėjo prie A. B., rankoje laikydamas peilį, pridėjo jai prie gerklės, bei pasakė, kad jai mirti laikas, o ne tabletes ryti ir gyventi. Moteris tai suprato, kaip grasinimą ją nužudyti ir realiai to išsigando, nes pasipriešinti I. B. nesugebėtų. Nukentėjusioji pradėjo verkti, daugiau nieko sūnui nebesakė. Po to įtariamasis nuėjo miegoti, o nukentėjusioji taip pat užmigo. Kitą rytą ji paskambino savo seseriai I. K., kuriai papasakojo apie tai, kas atsitiko, o pastaroji iškvietė policiją. A. B. savo sūnaus realiai bijo, jis tapo agresyvus, todėl nori, kad jis išsikraustytų, bei prie jos nesiartintų. Būtinąją pagalbą teikti sutinka sesuo I. K. (b. l. 28-30).

2021-02-26 kaip liudytoja apklausta I. K. parodė, kad sesers A. B. sūnus I. B. gyvena asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išnaudoja savo seną bei priežiūros reikalaujančią motiną, t. y. gyvena iš jos pensijos jai priklausančiame bute, pats niekaip prie būsto išlaikymo neprisidėdamas, o neretai ir tiesiog pragerdamas motinos pinigus. Sesers sūnus I. B. apytiksliai prieš tris metus grįžo iš (duomenys neskelbtini) bei apsigyveno pas seserį adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra bendrabučio tipo namas, o kambarys, kuriame jie gyvena, yra labai nedidelis (apie 15 kv. m.). Prieš porą metų seserį ištiko insultas. Iš pradžių liudytoja prižiūrėjo savo seserį, tačiau jai vis ateinant, I. elgesys tapo neprognozuojamas, jis pradėjo ją keikti, priekabiauti. Liudytoja, negalėdama pakęsti tokio nepagarbaus I. elgesio, pasakė savo seseriai, kad jeigu I. ir toliau taip elgsis, jai bus sunku prižiūrėti nukentėjusiąją. A. vis gailėdavo savo vienintelio sūnaus, nors buvo akivaizdu, kad jis ją išnaudoja ir prastai prižiūri. Kadangi I. gyvena kartu su savo motina, tai jis jai šiek tiek padėdavo, bet kaip suprato iš sesers pasakojimų, tai jis tikrai prastai ją prižiūrėdavo. 2021-02-24 ryte apie 07.30 val. liudytojai paskambino sesuo A. B. bei pasakė, kad I. B. ją sumušė bei grasino peiliu. Liudytoja nuvyko pas savo seserį adresu (duomenys neskelbtini). Įėjusi pamatė sumuštą seserį, ant jos veido, t. y. kairio skruosto, po kairiąja akimi, bei kairiojo žandikaulio buvo matomos didelės mėlynės - kraujosruvos. Liudytoja tai pamačiusi išsigando ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, o greitosios med. pagalbos darbuotojai išsivežė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur ji buvo apžiūrėta bei atlikti reikiami tyrimai. Po to liudytoja su sūnumi parvežė A. B. namo ir, kiek jai žinoma, tą pačią dieną I. B. buvo sulaikytas. Sesuo pasakojo, kad tarp jos ir I. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu I. B. grasino jai peiliu, pridėjęs peilį prie gerklės, bei rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai į veido kairę pusę. Nori pažymėti, kad I. B. elgesys yra neadekvatus ir pavojingas, todėl esant galimybei prašo jį izoliuoti nuo A. B.. Liudytoja sutinka prižiūrėti savo seserį bei teikti jai visą būtinąją pagalbą, (b. l. 42-44).

2021-02-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. K. pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2021-02-24 Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopiją), kuriame nurodyta, kad A. B. nustatyta, kad apžiūros metu buvo matomas patinimas bei kraujosruva kairio paakio srityje, skruoste, (b. l. 45-47).

2021-03-02 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. 2021-02-24 VUL (duomenys neskelbtini) klinikoje nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu veido kairio paakio-skruosto srityje, kuri padaryta kietu buku, riboto paviršiaus daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, (b. l. 50-51).

2021-03-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų “Bodycam“ apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja A. B., kuri paaiškina, kad ją sumušė sūnus. Apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad po A. B. kairiąja akimi aiškiai matoma violetinės spalvos mėlynė, (b. l. 57-64).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Vlado Benečio 2021-02-24 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021-02-24 apie 11:08 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad pranešėja I. K. 2021-02-24 apie 10.00 val. sulaukė skambučio iš savo neįgalios sesers A. B., kuri pranešė, kad 2021-02-23 apie 23.00 val. ją sumušė neblaivus jos sūnus I. B., grasino peiliu pridėjęs prie gerklės. Atvykus nurodytu adresu, ant A. B. veido matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai, kraujosruvos, ji paaiškino, kad vakar jos neblaivus sūnus panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra penkis kartus, kumščiu trenkė į veido kairę pusę ir į kairį petį, peilį pridėjęs prie gerklės grasino, ko pasekoje A. B. patyrė fizinį skausmą, (b. l. 9-12).

2021-02-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal įstatymą grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. B., liudytojos I. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas, medicinos dokumentų išrašai, specialisto išvada), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo I. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su motina A. B. metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motina, t. y. tyčia rankos kumščiu sudavė pastarajai penkis smūgius į kairę veido pusę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su audinių patinimu veido kairio paakio - skruosto srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, panaudojęs prieš motiną A. B. fizinį smurtą, paėmė į rankas peilį, peilį įrėmė prie kaklo, sakydamas, kad ją nužudys, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkus, tyčiniais, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – mamą, dėl menkavertės priežasties), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatytą jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę– nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. B. – vidutinio amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. B. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, t. y. uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, jog kaltinamasis I. B. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis I. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis I. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-02-24 11.40 val. iki 2021-02-26 11.22 val. (dvi dienas), (b. l. 71-73). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, I. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., t. y. nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-02-26 iki 2021-04-30, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 metrų - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 98-100).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, 1 vnt. (prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti I. B. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2021-02-24 11.40 val. iki 2021-02-26 11.22 val. (dvi dienas), vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, I. B. įpareigoti:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- uždrausti visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, I. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., t. y. nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-02-26 iki 2021-04-30, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 30 metrų – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, 1 vnt., saugomą voke baudžiamosios bylos gale, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti I. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.