Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei M. R., dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam adresu Karklėnų g. 15, Vilniuje. Butas, esantis Karklėnų g. 15-17, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 1992-07-22.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovė, nuo nuosavybės teisės įgijimo momento, pirmiau nurodytame bute konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jai atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-04-30 ir į atsakovės butą buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2018-03-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2018-03-01 iki 2019-04-30 susidarė 2007,82 Eur skola. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-05-27 paskaičiavo 48,84 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 2007,82 Eur skolą ir 48,84 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2056,66 Eur (2007,82 Eur + 48,84 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 46,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų 2,55 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 48,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2056,66 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt šešis Eur 66 ct) skolos, 48,84 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur 84 ct) palūkanas, 48,55 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2056,66 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.