- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-151-318/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-6-00001-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį I. K. ir D. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-13-908/2024, kurioje, be kitų asmenų, I. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir generaliniu direktoriumi, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jos naudai, nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų – 116 282 Eur, skirtų, projektui „Naujo 5 MW biokuro katilo statyba“ įgyvendinti; nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. rangos sutarties vykdymo metu piktnaudžiavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo suteiktomis teisėmis rangovui, rangos sutarties vykdymą neteisėtai perleisdamas kitam ūkio subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutarties darbams apmokėti 139 337,64 Eur buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų; taip pat 2014 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su VšĮ (duomenys neskelbtini) pasirašęs VšĮ (duomenys neskelbtini) pastatų atnaujinimo darbų sutartį Nr. 159P/2014, kurios vertė 2 693 466,17 Eur (9 300 000 Lt) su PVM, 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasirašęs susitarimą Nr. 1 prie rangos sutarties, dėl papildymų 103 529,48 Eur (357 466,59 Lt) vertės darbų pirkimo, ir 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties, nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 20 d., rangos sutarties vykdymo metu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė VšĮ (duomenys neskelbtini) pastatų atnaujinimo darbų sutartį Nr. 02/05, kuria, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangos sutarties vykdymą neteisėtai perleido kitam ūkio subjektui – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. spalio 19 d., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2015/10/19-1 dėl visų papildomų šildymo sistemos rekonstravimo darbų atlikimo, kuria, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangos sutarties Susitarimo Nr. 1 papildomų darbų vykdymą neteisėtai perleido kitam ūkio subjektui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai padarė siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės naudos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip subrangovai, UAB (duomenys neskelbtini)“ darbus atliko už mažesnę kainą, negu numatyta rangos sutartyje, tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) rangos sutarties darbams apmokėti 202 769,98 Eur buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, dėl to (duomenys neskelbtini), kaip viešasis juridinis asmuo, patyrė didelę turtinę žalą.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai buvo apribotos I. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 314 100 Eur ir 10 000 JAV dolerių, kurios buvo rastos 2017 m. kovo 28 d. atliekant kratą I. K. naudojamame seife Nr. 754, esančiame AB SEB banko individualių seifų saugojimo patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis piniginėms lėšoms naudotis, jas valdyti ir jomis disponuoti.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 8 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimas iš dalies pakeistas, sumažintas laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas iki 150 000 Eur, o kiti pinigai, paimti atliekant kratą, grąžinti I. K. Dėl tolimesnio laikino nuosavybės teisių apribojimo į nurodytą pinigų sumą kreiptasi nebuvo.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį I. K. ir D. Č., uždraudžiant šį nekilnojamąjį turtą valdyti, disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu civiliniams ieškiniams užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 150 000 Eur, rastiems 2017 m. kovo 28 d. atliekant kratą I. K. naudojamame seife Nr. 754, esančiame AB SEB banko individualių seifų saugojimo patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis piniginėms lėšoms naudotis, jas valdyti ir jomis disponuoti. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi, patenkinus I. K. gynėjo prašymą, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 150 000 Eur, bet nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso I. K. ir jo sutuoktinei D. Č.. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis aptartos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
7. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 21 d. gautas I. K. gynėjo prašymas netęsti I. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino butams, esantiems (duomenys neskelbtini). Šį prašymą gynėjas pagrindė tuo, kad nuosavybės teisės apribojimas taikomas pažeidžiant kaltinamojo teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį I. K. ir D. Č.. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma ši procesinė prievartos priemonė. Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma yra 458 389,62 Eur. Taigi, įvertinęs tai, teismas sprendė, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas paminėtam turtui tęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą dar 6 (šešiems) mėnesiams.
III. Skundo argumentai
9. Skunde I. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam I. K. ir D. Č., pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė į nacionalinių ir tarptautinių teismų išaiškinimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslingumo bei, kad I. K. nuosavybei suvaržymai taikomi nepateisinamai ilgą laiką ir pažeidžia proporcingumo principą, todėl priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.
9.2. Teismas neįvertino, kad procesinė prievartos priemonė kaltinamojo turtui taikoma nuo 2017 m. kovo 31 d., nors pirmasis civilinis ieškinys byloje pareikštas tik 2018 m. gegužės 9 d. Tokia situacija, kai laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas nesant pareikštam civiliniam ieškiniui, pažeidžia proporcingumo principą. Be to, byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai nebuvo susiję su piniginių lėšų suma, į kurią buvo apribotos I. K. teisės, o įtarimai, susiję su Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos projektu, I. K. buvo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu.
9.3. Teismas neatliko jokių tikslių turto, kuriam taikomas apribojimas, ir reikiamų užtikrinti reikalavimų skaičiavimų bei nevertino jų santykio, tokiu būdu neužtikrindamas I. K. ir galimai žalą patyrusių asmenų interesų pusiausvyros. Nors 2019 m. rugsėjo 6 d. byloje pareikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių suma sudaro 458 389,62 Eur, tačiau šioje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti buvo taikyti nuosavybės teisių suvaržymai ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 471 925 Eur vertės nekilnojamam turtui. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, už neįvykdytą prievolę visais atvejais pirmiausiai atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Byloje nėra konstatuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimas įvykdyti prievolės, todėl nėra pagrindo iš anksto spręsti, kad už bendrovės prievoles I. K. turės atsakyti visa apimtimi. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ketina sumažinti savo turtą.
9.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti pagrindu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą tokį ilgą laiką ir tokia apimtimi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pareikštas ne tik I. K., bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei dar vienam asmeniui, o VšĮ (duomenys neskelbtini) žala siejama tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtais veiksmais. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog pagrįstai 139 337, 64 Eur ir 202 769,98 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti paminėtus civilinių ieškinių reikalavimus, negali būti pateisinamas.
9.5. I. K. turtui nuo 2017 m. kovo 31 d. taikomi ribojimai laisvai disponuoti savo turtu nepateisinami nuosavybės teisių apsaugos prasme. Apribojimų termino tęsimo nepagrindžia ir bylos apimtis, sudėtingumas bei proceso trukmė.
Atsiliepimas
10. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė V. Balčiūnienė atsiliepime prašo kaltinamojo I. K. gynėjo skundą atmesti, nes apskųstoji teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
11. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo I. K. gynėjo skundas atmetamas.
12. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu jis tampa nebereikalingas. Tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta.
13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su I. K. gynėjo skundu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės atsiliepime išdėstytais argumentais, teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad žemesnysis teismas teisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslingumu bei reikalingumu nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos.
14. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. K. galimai padarė jam inkriminuotas apysunkes (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir sunkias (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Apygardos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.
15. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galimas tik siekiant proceso tikslų.
16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi, panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms – 150 000 Eur, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, papildomai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį I. K. ir jo sutuoktinei D. Č.. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareiškusios civilinius ieškinius, kurių bendra suma sudaro 458 389,62 Eur. Taigi, apygardos teismo išvada, kad, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, yra pagrindas tęsti I. K. su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįsta bylos duomenimis. Žemesnysis teismas, grįsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo tikslingumą teisingai nurodė, kad netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo I. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti perleistas, suvaržytas ar kitaip neišsaugotas, taip apsunkinant arba padarant neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymą. Šios teismo išvados nepaneigia skundo argumentai, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinį reikalavimą yra pareiškusi, be I. K., dar dviem asmenims, o bankrutuojančio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“) 471 925 Eur vertės nekilnojamam turtui taip pat yra taikyti laikini nuosavybės teisių suvaržymai. Iš tiesų, iš civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pareikštų ieškinių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo turtinius reikalavimus yra pareiškusi kaltinamajam I. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kaltinamajam D. P., o VšĮ (duomenys neskelbtini) žalą sieja tik su bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtais veiksmais. Skunde gynėjas teisingai nurodo, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės vadovo ir jos dalyvių atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-202-303/2020 ir kt.) ir už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016). Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, būtent juridinio asmens faktinis nemokumas ir yra viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų (kasacinė nutartis Nr. 2K-80-1073/2019). Tiriamojoje baudžiamojoje byloje I. K. kaltinamas veikęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir generalinis direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, o, kaip žinia, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento visą juridinio asmens turtą valdo, jį naudoja, juo disponuoja, užtikrina turto apsaugą nemokumo administratorius Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimai tenkinami pagal šio įstatymo nustatytą eiliškumą iš bendros nemokumo procese esamo juridinio asmens turto masės. Todėl konstatuotina, kad žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl I. K. ir jo sutuoktinės turtui taikytos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jos taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
17. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais tikslais. Šiuo atveju siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, kurių suma yra 458 389,62 Eur. Nuosavybės teisių suvaržymai į I. K. ir jo sutuoktinės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Be to, objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad dėl nuosavybės teisių apribojimo į paminėtą turtą, I. K. ir jo sutuoktinė patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jog tokie suvaržymai gali esmingai paveikti jų teises bei pareigas, kad kiltų pavojus kokiai nors jų veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. I. K. su sutuoktine turi teisę naudotis nekilnojamuoju turtu. Nors nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau aprašytą turtą trunka beveik 1 (vienerius) metus laiko, tačiau atsižvelgiant į pateiktų I. K. kaltinimų kiekį, sunkumą, bylos apimtį ir sudėtingumą (kaltinimai pareikšti 8 asmenims; byloje yra 3 civiliniai ieškovai, 75 liudytojai; bylą sudaro 91 tomas), bylos nagrinėjimo stadiją (vyksta bylos įrodymų tyrimas; byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką; yra numatyta dar 11 teismo posėdžių, kurie suskirti iki 2024 m. gruodžio 13 d. 13 val.), pripažintina, kad taikoma procesinės prievartos priemonė užtikrina proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai.
18. Daryti kitokią išvadą, negu padarė žemesnysis teismas dėl tikslingumo konkrečiu atveju tęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), neleidžia ir skundo argumentai, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais yra konstatuota, jog pagrįstai 139 337, 64 Eur ir 202 769,98 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sumažintas finansavimas, skirtas iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų. BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios. Taigi, ar I. K. byloje pareikšti kaltinimai ir civiliniai ieškiniai pagrįsti, bus išsiaiškinta tik byloje priimant galutinį sprendimą. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad konkrečiu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas siekiant užtikrinti paminėtus civilinių ieškinių reikalavimus yra nepateisinamas.
19. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimą į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo neužtikrinta I. K. ir galimai žalą patyrusių asmenų interesų pusiausvyra. Kaip minėta, aptariamoje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių bendra suma sudaro 458 389,62 Eur. Šiems byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti nuosavybės teisių suvaržymai taikomi dviem I. K. ir jo sutuoktinei priklausantiems butams, esantiems (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 150 000 Eur bei nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso I. K. ir jo sutuoktinei D. Č., matyti, kad šio buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2023 m. sausio 1 d. yra 358 000 Eur. I. K. priklauso ½ aptariamojo nekilnojamojo turto ir šios dalies vertė yra apie 179 000 Eur. Iš 2024 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2015 m. kovo 2 d. yra 341 000 Eur. I. K. priklauso ½ aptariamojo nekilnojamojo turto ir šios dalies vertė yra apie 170 500 Eur. Taigi, I. K. priklausančios turto dalies bendra vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro apie 349 500 Eur ir yra 108 889,62 Eur mažesnė už byloje pareikštų civilinių ieškinių sumą. Tačiau, kaip Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėjo, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose pateikti duomenys atlieka išviešinimo, o ne realią (turto) vertę nustatančią funkciją. Reali nekilnojamo turto vertė, įvertinus jo faktinę būklę, įrengimą, panaudojimo universalumą, plėtros potencialą ir kita, atlikus individualių turto vertinimą, gali būti ir mažesnė. I. K. siekia, kad konkrečiu atveju būtų sumažintas taikomos procesinės prievartos mastas, tačiau nei žemesniajam, nei aukštesniajam teismui dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), individualaus nekilnojamojo turto vertinimo nepateikė. Taigi, nesant byloje duomenų, kad nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė už civilinių ieškinių sumą, kuriai užtikrinti ir taikyti aptariami laikini nuosavybės teisių suvaržymai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neproporcingas pareikštiems reikalavimas.
20. Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su pirminiais procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindais, vėlesniu taikomos procesinės prievartos priemonės masto mažinimu, civilinių ieškinių forma, jų dydžiais, kaltinamojo, kaip jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjekto, atitikties valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui ir pan., teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nesusiję su šiuo metu nagrinėjimo skundo dalyku.
21. Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.