Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-626-538/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00148-2012-4)

2013 m. birželio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gamanta servisas“ ieškinį atsakovams D. L., B. P., trečiajam asmeniui antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai dėl UAB „Kiro statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomas 2010-07-13 Klaipėdos apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr.2-654-360/2010 dėl 335000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos UAB „Gamanta servisas“ naudai (b. l. 17). Kaip teigia ieškovė, neužtekus skolininko turto vertės visam ieškovės reikalavimui padengti, ieškovė nuolatos ragino antstolį tikrinti atsakovo D. L. turtą ir atsiradus turtui jį areštuoti. Ieškovei gavus informacijos, jog atsakovas dirba UAB „Kiro statyba“ bei gauna pajamas, kurias slepia, vengdamas atsiskaityti su ieškove, kreipėsi į antstolį su raginimu patikrinti atsakovo turtą, tačiau antstolis jokio skolininko turimo neareštuoto turto nenustatė. Ieškovė 2012-01-18 patikrinusi atsakovo D. L. turtą nustatė, kad nuo 2012-01-16 atsakovo vardu registruota 100 vienetų UAB „Kiro statyba“ vardinių 100 litų nominalios vertės akcijų. Šiuo pagrindu ieškovė UAB „Gamanta servisas“ kreipėsi į antstolį dėl minėtų akcijų arešto. 2012-01-18 turto arešto aktu Nr.S1-109516 areštuotas skolininkui D. L. priklausantis turtas:100 vnt. UAB „Kiro statyba“ paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 100 Lt) (b. l. 17). 2012-02-09 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis antstolis nustatė, kad skolininkui D. L. UAB „Kiro statyba“ (registruota nuo 2012-01-16 iki 2012-01-24) akcijos nebepriklauso. UAB „Kiro statyba“ įmonės akcininkas yra B. P., įmonės akcijas įsigijo 2012-01-17 (akcijų įsigijimo data nurodyta UAB „Kiro statyba“ vadovo D. L. registro tvarkytojui pateiktame akcininkų sąraše) (b. l. 13–15).

Ieškovė UAB „Gamantos servisas“ prašė 2012-01-17 UAB „Kiro statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų D. L. ir B. P., pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei teigia, kad nebuvo nustatyti jo nesąžiningi veiksmai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, nesąžiningumo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.). Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms Byloje nustatyta, kad antstolio A. Selezniovo kontoros žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/10/03947 pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-654-360/2010 dėl 335000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. L. UAB „Gamanta servisas“ naudai. Vykdant teismo sprendimą, 2012-01-18 turto arešto aktu Nr.S1-109516 areštuotas skolininkui D. L. priklausantis turtas – 100 vnt. UAB „Kiro statyba“ paprastųjų vardinių akcijų. Remiantis 2012-02-09 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkui D. L. UAB „Kiro statyba“ akcijos (registruota nuo 2012-01-16 iki 2012-01-24) nebepriklauso. Nustatyta, kad 2012-01-17 akcijas įgijo B. P. (akcijų įgijimo data nurodyta UAB „Kiro statyba“ vadovo D. L. registro tvarkytojui pateiktame akcijų sąraše). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2012-01-17 tarp atsakovų D. L. ir B. P. sudarytas sandoris dėl UAB „Kiro statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo, pagal kurį D. L. pardavė B. P. 100 vnt. UAB „Kiro statyba“ paprastųjų vardinių akcijų už 10000 Lt (b. l. 102–103), pažeidė kreditorės UAB „Gamanta servisas“ interesus, kadangi jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, D. L. neturėjo (b. l. 17–18, 102–103). Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl skolininko D. L. 335000 Lt skolos išieškojimo civilinėje byloje Nr.2-654-360/2010 priimta 2010-04-19, 2012-01-17 B. P. įgijo akcijas iš D. L.. Tai reiškia, kad D. L., žinodamas, kad nevykdo teismo sprendimo, pardavė savo akcijas B. P., taip sumažindamas savo turto vertę ir dėl to buvo nesąžiningas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. P., nutaręs pirkti 100 proc. bendrovės akcijų, suvokė arba turėjo suvokti, kad šio finansinio turto valdymas yra neatskiriamai susijęs ne tik su bendrovės dalyvio teise gauti dividendus, bet ir su atitinkamomis pareigomis bei atsakomybe (CK 2.81–2.94 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 19–37 straipsniai). Dėl to atsakovas B. P., turėdamas pareigą domėtis jam turtą parduodančios įmonės finansine padėtimi ir jos kreditoriais, turėjo pasidomėti ir tuo, kodėl minėtos akcijos yra parduodamos. Taip pat byloje nustatytas faktas, jog B. P. UAB „Kiro statyba“ dirbo nuo 2011-10-05 iki 2012-05-28, o ginčijamas sandoris sudarytas 2012 m. sausio 17 d., t. y. atsakovui B. P. dirbant UAB „Kiro statyba“. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovas B. P. žinojo arba turėjo žinoti kodėl UAB „Kiro statyba“ akcijos parduodamos, kadangi vyko priverstinis išieškojimas iš G. L. turto.

Taigi byloje esantys duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigia atsakovų nesąžiningumo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas yra nustatęs ir kitas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, mano, jog teismas pagrįstai pripažino ginčijamą 2012 m. sausio 17 d. UAB „Kiro statyba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; kt.).

Apeliantas teigia, kad pinigų už akcijas negavo, tačiau akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1.4 p. nurodyta, kad nuosavybės teisė į akcijas laikoma perduota pirkėjui po visiško už perkamas akcijas, t. y. 10000 Lt, pardavėjui sumokėjimo. Sutarties 2.1 p. parduodamų akcijų kaina nurodyta 10000 Lt, o sutarties 2.2 p. nustatyta, kad 2.1 p. nurodytą kainą pirkėjas sumoka sutarties pasirašymo metu (b. l. 102–103). Tai, kad atsakovas D. L. gavo pagal 2012-01-17 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 10000 Lt, patvirtina ir 2012-02-13 atsakymas į antstolio 2012-02-09 patvarkymą Nr.S1-114128, kuriame nurodyta, kad „informuoju, kad pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pinigus 10000 Lt gavau grynais 2012-01-17“ (b.l. 16, 17-18). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sandoris tarp atsakovų D. L. ir B. P. įvyko ir abi šalys įvykdė jai tekusias prievoles pagal 2012-01-17 sutartį, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad jis pinigų pagal sandorį nėra gavęs (CPK 178 str., 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dvišalę restituciją (CK 6.222 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.