Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovėms A. K. ir R. K. dėl skolos ir netesybų dydžio sumažinimo, nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo antstolės A. M. kontora,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės ieškinio teismingumo – ar ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo (CPK 29 str.), ar pagal išimtinio (CPK 31 str.) teismingumo taisykles.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). CK 4.20 str. numato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Sprendžiant ieškinio teismingumo nustatymo klausimą, esminę reikšmę turi tinkamas ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko kvalifikavimas identifikuojant tikrąjį ginčo objektą ir pobūdį. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia sumažinti paskolos ir netesybų dydžius, nustatytus šalių 2013 m. balandžio 8 d. sudarytoje paskolos sutartyje ir ją papildančiame 2014 m. gegužės 5 d. susitarime, bei ginčija atsakovės R. K. reikalavimo teisę ieškovei pagal 2014 m. gegužės 8 d. vekselį. Pagal savo pobūdį ieškinio reikalavimai yra dėl sutarties modifikavimo ir pripažinimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė prievolių pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį atsakovei A. K. įvykdymui užtikrinti, 2013 m. balandžio 8 d. sutartine hipoteka yra įkeitusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Atskirojo skundo teiginys, jog ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjamas ginčo buto buvimo vietos Druskininkų miesto apylinkės teisme yra grindžiamas tuo, jog ieškinyje pareikšti reikalavimai laikytini savaime reikalavimais ir dėl 2013 m. balandžio 8 d. sutartinės hipotekos pakeitimo, t. y. dėl daiktinių teisių į ginčo butą apimties sumažinimo. Nurodoma, kad teismui patenkinus ieškinį, sumažėtų ieškovės prievolės mokėti paskolą apimtis ir kartu sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis. Aukščiau paminėti atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, ieškinyje nesant pareikštam reikalavimui dėl 2013 m. balandžio 8 d. šalių sudarytos sutartinės hipotekos pakeitimo, toks ieškinio reikalavimų vertinimas prieštarautų CPK 13 straipsnyje įtvirtintam šalių dispozityvumo principui, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Antra, atsižvelgiant į tai, kad pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) tenka ieškovei, abejonės dėl ieškinio reikalavimų turinio vertinimo gali būti pašalintos pačios ieškovės, į ieškinio dalyką įtraukiant reikalavimą ir dėl sutartinės hipotekos pakeitimo. Pažymėtina, kad palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti pagrindu pačioms šalims pakeisti sutartinę hipoteką ir tik šio klausimo neišsprendus geranoriškai, kreiptis į teismą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šalių ginčas yra kilęs iš paskolos prievolinių teisinių santykių, o ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą apimties sumažinimo, todėl turi būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme pagal atsakovių gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis CPK 29 straipsnyje nustatyta bendrojo teismingumo taisykle. Nagrinėjamu atveju išimtinio teritorinio teismingumo taisyklė (CPK 31 str.) netaikytina.

Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ir atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Aplinkybė, kad skundžiama nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi apylinkės teismai skirtingai išsprendė ieškovės ieškinio teismingumo klausimą, nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad šioje nutartyje aukštesnės instancijos teismui pasisakius dėl ieškovės ieškinio teismingumo, ginčai tarp apylinkės teismų dėl ieškovės ieškinio teismingumo neleistini (CPK 3 str. 6 d., 34 str., 35 str.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovių atstovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises ir pareigas visa apimtimi atsakovas įgyja nuo civilinės bylos iškėlimo momento, teismui ieškinio priėmimo klausimą išsprendus priimant rezoliuciją (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo priimtas, todėl atsakovės neįgijo procesinės teisės pareikšti atsiliepimą į atskirąjį skundą, įskaitant ir teisės reikalauti priteisti iš ieškovės jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovių atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.