- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- 1-3148-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15747-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas dvylika kartų, iš kurių paskutinius kartus:
11) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: Ž. M. 2024 m. balandžio 26 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – prie Grigiškių Šv. Dvasios koplyčios, esančios Kovo 11–osios g. 36, Grigiškėse, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,45 prom. girtumas) ir matant pašaliniams žmonėms, mušdamas rankų kumščiais į galvos sritį ir nugarą, taip pat spardydamas kojomis į nugarą, kairįjį šoną, sėdmenis ir pilvą, iš viso sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių A. P. ir tokiais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį abiejų akių vokų poodinėmis ir junginių kraujosruvomis, veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, abiejų akiduobių apatinių ir vidinių sienelių ir 24 danties lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš smegenėlių abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių abipus, taip pat tokiu įžūliu, moralės ir elgesio normoms prieštaraujančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
Kaltinamasis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad A. P. jis pažįsta seniai, daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Iš A. P. grasinimai jo ir jo šeimos atžvilgiu buvo seniai, nebeprisimena visko. Dar A. P. nuviliojo jo merginą ir šitą naujieną jis sužinojo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dėl to jautė pyktį A. P.. Įvykio dieną buvo išgėręs, sutiko A. P. ir sumušė jį už grasinimus ir už tai, kad nuviliojo jo merginą. Tą dieną jis ėjo link (duomenys neskelbtini) pro bažnyčią, sutiko A. P.. Įvykio detalių nelabai prisimena, buvo išgėręs. Pripažįsta, kad A. P. mušė kumščiais. Įvykis vyko vakare, nes jau buvo sutemę. Neprisimena, ar jam kažką A. P. atsakė, ar jie kalbėjosi. Neprisimena, kaip baigėsi muštynės. Savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi, kad taip nutiko. Buvo supykęs ant A. P. ir dėl grasinimų ir dėl nuviliotos merginos, tačiau pripažįsta, kad jei būtų buvęs blaivus, nieko nebūtų daręs. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir nemalonu prisiminti, ką padarė. Po įvykio A. P. atsiprašė, kalbėjosi su juo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė ir kiti teismo dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio pradžioje grįžęs iš kalėjimo sužinojo, kad A. P. nuviliojo jo sugyventinę. Kartais kalėjime sulaukdavo A. P. skambučių telefonu, kuris grasindavo, kad nelįstų prie buvusios sugyventinės, nors jis ir taip neieškojo ryšių su ja. Taip pat A. P. telefonu jam sakė, kad jis ramiai nepraeis pro (duomenys neskelbtini), kad jį sumuš. A. P. su grasinimais skambindavo ir jo seseriai. 2024 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val., buvo (duomenys neskelbtini), planavo eiti pas seserį į svečius. Tuo metu buvo išgėręs degtinės ir alaus, tikslių kiekių negali nurodyti, buvo pakankamai girtas. Gatvėje atsitiktinai pamatė einantį A. P.. Jam pasirodė, kad A. P. taip pat buvo neblaivus. Priėjęs A. P. pasakė, kad dabar jis turės atsakyti už savo žodžius. Tolesnių savo veiksmų negali smulkiai papasakoti, nes buvo girtas, dalies veiksmų neatsimena, bet jis A. P. tikrai sumušė. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, bet matė, kad A. P. gulėjo ant žemės ir jam kraujavo burnos sritis. Netoliese jis matė ir kitų pašalinių asmenų, kurie bandė jį ir A. P. išskirti. Kiek tiksliai buvo pašalinių asmenų, jis negali pasakyti. Paskui muštynės kažkaip baigėsi. Labai gailisi dėl savo elgesio. Taip įvyko dėl alkoholio ir dėl to, kad A. P. apsigyveno su jo buvusia sugyventine, dėl ko jis labai pyksta (57 – 60, 81 – 82 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 26 d. vakare buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė du litrus alaus. Po to vienas nuėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės pamatė Ž. M., kurį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jie yra buvę bendradarbiai. Ž. M. jam turėjo pretenzijų dėl to, kad jis gyvena su Ž. M. buvusia drauge. Pastaruoju metu Ž. M. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje ir tik 2024 m. balandžio mėnesį iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas. Jis nespėjo apsipirkti parduotuvėje, nes Ž. M. jam užstojo kelią už namo kampo. Ž. M. buvo su savo draugu, kurio jis nepažįsta. Ž. M. atidavė draugui savo megztinį bei rankinę ir pradėjo agresyviai artėti prie jo. Ž. M. buvo girtas. Jis pasakė Ž. M., kad su juo nesimuš. Tada Ž. M. pradėjo mosikuoti kumščiais, bandydamas jam suduoti smūgius. Iš pradžių Ž. M. sudavė jam kumščiu du smūgius: pirmą pataikė į dešinės pusės žandikaulį, antrą – į galvos dešinę pusę. Jis prarado sąmonę. Mano, kad jam buvo suduota ir daugiau smūgių tuo metu, kai buvo be sąmonės. Atsigavo gulėdamas ant žemės, kai prie jo priėjo greitosios medicinos pagalbos medikai ir pristatė jį į ligoninę. Įvykio metu jam buvo sumuštas veidas, sulaužyti veido kaulai; jis kelias dienas gulėjo ligoninėje, paskui gydėsi poliklinikoje (22 – 23 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad 2024 m. balandžio 26 d., apie 18.50 val., per savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario langą pamatė, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir koplyčios, esančios Kovo 11–osios g. 36, Grigiškėse, vienas vyriškis [Ž. M.] spardo ir muša ant žemės gulintį kitą vyriškį [A. P.]. Atsidariusi langą pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Vyriškis, kuris spardė ir mušė [Ž. M.] kitą gulintį vyriškį [A. P.], jai atsakė, kad šis [A. P.] nuviliojo jo žmoną. Ji jam [Ž. M.] atsakė, kad sustotų ir pasakė, kad ji filmuoja bei pradėjo filmuoti. Po šių žodžių smurtautojas [Ž. M.] atsitraukė ir kažką gulinčiam vyriškiui [A. P.] rėkė. Tuomet gulintis vyriškis [A. P.] pradėjo stotis, o smurtautojas [Ž. M.] vėl pradėjo jį mušti. Tai pamačiusi, ji nustojo filmuoti ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Po pokalbio su bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) darbuotoja, ji dar pafilmavo ir išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką pamatė, kad vyras [Ž. M.] jau nebesmurtauja. Prie minėtų asmenų pradėjo būriuotis kiti jos namo kaimynai. Taip pat buvo priėjęs ir vienas vyriškis. Jai atėjus, smurtautojas [Ž. M.] vienu metu galimai bandė šalintis, tačiau kitas namo kaimynas liepė smurtautojau [Ž. M.] niekur neiti. O ji kartu su kitomis kaimynėmis pavertė nukentėjusįjį [A. P.] ant šono, nes jis pradėjo springti, ir buvo su juo iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija (17 – 18 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie pastato, esančio Kovo 11–osios g. 36, Vilniuje, kuriame įsikūrusi Grigiškių Šv. Dvasios koplyčia (7 – 12 b. l.).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenų matyti, kad liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai pateikė du su įvykiu susijusius vaizdo įrašus (19 – 20 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2058/2024(01) pateiktų duomenų matyti, kad, vadovaujantis A. P. medicinos dokumentais, A. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs abiejų akių vokų poodinėmis ir junginių kraujosruvomis, veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, abiejų akiduobių apatinių ir vidinių sienelių ir 24 danties lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų virš smegenėlių abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių abipus. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, neilgai trukus iki apžiūros RVUL 2024 m. balandžio 26 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. balandžio 26 d.) ir aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai vienmomentiškai, ir kiekvienas jų atskirai nėra vertinami (30 – 31 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš BPC. Iš įrašo girdėti, kaip 2024 m. balandžio 26 d., 18.56 val., į BPC paskambino pranešėjas ir nurodė, kad reikalinga policija prie bažnyčios Grigiškėse, nes vienas vyras ten suspardė jaunuolį; vyksta dviejų asmenų muštynės, vienas guli ant žemės (43 – 44 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuo savanoriškai pateikė liudytoja A. Z.. Vaizdo įraše „20240426_185451“ matomas lauke, ant vejos, stovintis vyras (Ž. M.) ir greta jo ant žemės gulintis kitas vyras (A. P.). Ž. M. muša gulintį A. P., kuriam ant veido matosi kraujas: suduoda vieną smūgį dešine koja į nugarą, vieną smūgį dešine koja į sėdmenis, po to kumščiu suduoda vieną smūgį į kairę ausį, tris smūgius į nugarą, po to suduoda vieną smūgį dešine koja iš viršaus į kairį šoną ir vieną smūgį dešine koja į pilvą. A. P. nesipriešina. Už kadro girdimi filmuojančios moters ir kartu su ja esančio vyro balsai. Vaizdo įraše „20240426_185556“ matoma, kaip Ž. M. lauke, ant vejos, muša gulintį A. P.: kairės rankos kumščiu suduoda 4 smūgius į veidą. A. P. nesipriešina (45 – 47 b. l.).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad Ž. M. 2024 m. balandžio 26 d. 20.11 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ AREN-0217 (patikros sertifikatas Nr. 2060856, galiojo iki 2024 m. birželio 26 d.) buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 2,45 prom. girtumas (96 – 97 b. l.).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Vandališki veiksmai dažniausiai pasireiškia turto naikinimu ar gadinimu. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).
Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad Ž. M., būdamas viešoje, visiems prieinamoje vietoje – prie Grigiškių Šv. Dvasios koplyčios, esančios Kovo 11–osios g. 36, Grigiškėse, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Kaltininko įžūlūs veiksmai kitų asmenų akivaizdoje pasireiškė fizinio smurto be pateisinamos priežasties panaudojimu nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, t. y. mušimu rankų kumščiais į nukentėjusiojo galvos sritį ir nugarą, taip pat spardymu kojomis nukentėjusiajam į nugarą, kairįjį šoną, sėdmenis ir pilvą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. M. iš viso sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių nukentėjusiajam A. P.. Medicinos specialistai nustatė, kad nukentėjusiajam A. P. po Ž. M. neteisėtų veiksmų buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs abiejų akių vokų poodinėmis ir junginių kraujosruvomis, veido kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, abiejų akiduobių apatinių ir vidinių sienelių ir 24 danties lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų virš smegenėlių abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinės ir momeninės galvos smegenų skilčių abipus, kas pagal byloje esančią specialistų išvadą, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiu būdu Ž. M. viešoje vietoje be pagrindo neteisėtai demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ką patvirtina tiek priverstinis su įvykiu nesusijusių asmenų įsikišimas, tiek reikalinga policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalba, tiek sutrikdyta nukentėjusiojo laisvė elgtis sau įprastu būdu.
Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino teigdamas, kad visų tos dienos aplinkybių tiksliai neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio, tačiau pamena, kad tą dieną A. P. sutiko prie bažnyčios ir jį sumušė už tai, kad šis nuviliojo jo merginą ir grasino tiek jam, tiek jo šeimai. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusysis A. P. ir liudytoja A. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. pateikė vaizdo įrašą, iš kurio nustatyti Ž. M. smurtiniai veiksmai A. P. atžvilgiu, dėl ko teismui nėra abejonių, kad Ž. M. akivaizdžiai matė savo neteisėtais veiksmais sukeliamas pasekmes ir tų pasekmių siekė. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes taip pat patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, alkotesterio kvitas. Byloje esantys medicininių dokumentų išrašai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2058/2024(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. P. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų sužalojimų A. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pagrindas pripažinti, kad Ž. M. įvykio metu rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį ir nugarą, taip pat kojomis spardė nukentėjusiajam A. P. į nugarą, kairįjį šoną, sėdmenis ir pilvą, iš viso sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių A. P., dėl ko yra neabejotinai kaltas ne tik dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, bet ir viešosios tvarkos sutrikdymo.
Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad Ž. M. atliko fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį A. P. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje be teisėto pagrindo, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. Teismas pripažįsta, kad Ž. M. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių, sąmoningai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokie Ž. M. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiojo sveikata, asmens kūno neliečiamumas) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. Ž. M. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusįjį A. P., tokiais savo veiksmais ir sukeltomis Ž. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina priverstinis policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ir atvykimas į įvykio vietą.
Įvertinus Ž. M. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėtos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį kaip nusikalstamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui ir viešosios tvarkos pažeidimas.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas Ž. M. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pažymėtina, kad BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. praeityje teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje Lietuvos Respublikoje Ž. M. teistas dvylika kartų, iš kurių du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, tris kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kiti praeityje kaltininko padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai yra susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, dokumento suklastojimu ar suklastoto dokumento disponavimu. Įvertinta ir tai, kad Ž. M. praeityje du kartus buvo teistas užsienyje (Lenkijoje, Norvegijoje) (100 – 107 b. l.). Paskutiniu teismo sprendimu skirtą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Ž. M. atliko 2024 m. balandžio 12 d., o šiuo nuosprendžiu nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė 2024 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus vos 14 dienų po bausmės atlikimo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, Ž. M. 2024 m. gegužės 13 d., būdamas neblaivus ir siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, keikėsi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje girdint aplinkiniams, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalyje (109 b. l.). Atsižvelgiama ir į tai, kad Ž. M. tinkamai nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šaukiamas į apklausas neatvykdavo, dėl ko jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo buvo paskelbta paieška (75 – 77 b. l.). Be to, Ž. M. trylika kartu ikiteisminio tyrimo metu pažeidė kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas (83 – 95 b. l.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismui Ž. M. teigė, kad neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini) ir ketina įsidarbinti, tačiau patikrinus Sodros duomenų bazę nustatytina, kad šio nuosprendžio priėmimo dieną kaltininkas vis dar yra oficialiai nedirbantis. Atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. M. atsiprašė nukentėjusiojo, teismui aiškino, kad nustojo gerti. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra.
BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas elgesio ir moralės normas, Ž. M. net ir praėjus trumpam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Tai rodo Ž. M. polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms. Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis kiekvienu atveju dėl kaltininko atžvilgiu nustatytų vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, nustatytinas didesnis, nei minėtų sankcijų bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Ž. M. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealia nusikaltimų sutaptimi ir kaltinamajam Ž. M. paskiriama subendrinta bausmė.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl Ž. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Kaltinamasis Ž. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 26 d., 19.19 val. iki 2024 m. balandžio 28 d., 12.09 val. (48 – 49, 65 – 66 b. l.) (dvi dienas). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam Ž. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Teismas nenustatė pagrindo atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atsižvelgęs į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir Ž. M. kriminalinę praeitį.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 052,81 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. P. gydymą bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (36 – 39 b. l.), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiline ieškove (40 – 41 b. l.). Teismas nustatė, kad civilinį ieškinį patvirtina prie civilinio ieškinio pridedami įrodymai, todėl civilinis ieškinys laikomas pagrįstu, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Kadangi civilinei ieškovei žala iki šiol nėra atlyginta, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš Ž. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 052,81 eurų dydžio suma nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš Ž. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (61 – 64 b. l.) – paliktinos galioti nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3148-992/2024.
Teismas , vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti Ž. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 26 d., 19.19 val., iki 2024 m. balandžio 28 d., 12.09 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo metu išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Ž. M. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš Ž. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 052,81 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt vieną euro centą) nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3148-992/2024.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.