- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 1-28-497/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. M., V. K., A. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d.
V. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžio raj., LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 3 d.; 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d.
A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Utenos raj., LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d. ir nustatė:
Aprašomoji dalis
A. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d. tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos.
Būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministras,
pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010-07-15 d. įsakymo Nr. 3D-664 1.2 p. turėdamas įgaliojimus koordinuoti ir kontroliuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą, o nesant viceministro E. R. – ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklą (minėto įsakymo 1.3 ir 2.3 p.),
pagal Žemės ūkio viceministro pareigybės aprašymo, patvirtinto LR Žemės ūkio ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. 3P-82 (LR Žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymo Nr. 3P-28 redakcija), 13 p. būdamas atsakingas už viceministro veiklos ir administravimo sričiai priskirtų Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos funkcijų tinkamą vykdymą,
pasinaudodamas užimtomis pareigomis ne tarnybos interesais bet siekdamas asmeninės naudos – Nacionalinės žemės tarnybos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, Kėdainių žemėtvarkos skyriuje turėti jam (A. M. ) lojalų vadovą, kuris, esant A. M. asmeniniam suinteresuotumui, vykdytų jo nurodymus ir padėtų sprendžiant žemės naudojimo ar kitus klausimus Kėdainių žemėtvarkos skyriaus veiklos teritorijoje,
organizavo ir kontroliavo jo proteguojamo V. K. įdarbinimą į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas nesilaikant norminių aktų nustatytos tvarkos:
neesant objektyvaus teisinio pagrindo, bet turėdamas jau minėtą asmeninį interesą, telefoninio pokalbio su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriumi K. M. metu 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val. 56 min. bei tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iki to, A. M. neteisėtai nurodė pastarajam atšaukti konkursą Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigoms užimti, paskelbtą 2010-08-20 (skelbimo Nr. 19109) leidinyje „Informaciniai pranešimai“.
Būdamas suplanavęs V. K. į minėtas pareigas įdarbinti tarnybinio kaitumo būdu ir taip nuslėpti V. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priėmimą be konkurso, savo darbo kabinete, esančiame Gedimino pr. 19 Vilniuje, 2009-09-09 d. apie 12 val. 40 min. A. M. pareikalavo Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo finansų reikalams A. B. , LR Žemės ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 5P-22 paskirto laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 10 d. vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus funkcijas, priimti trumpam laikui fiktyviai jo (A. M. ) proteguojamą asmenį (V. K. ) į minėtos tarnybos 14-os kategorijos kokias nors valstybės tarnautojo pareigas, paminėdamas, kad tas asmuo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ar jai pavaldžiose įstaigose nedirbs, bet už kelių dienų po priėmimo į pareigas bus pervestas į kitą įstaigą.
A. B. pažadėjus įvykdyti A. M. reikalavimą, A. M. 2010-09-09 d. 16 val. 03 min. paskambino V. K. ir nurodė rytoj atvežti į Vilnių savo CV (gyvenimo aprašymą), o bendraudamas su V. K. savo darbo kabinete, esančiame Gedimino pr. 19 Vilniuje, 2010-09-10 d. laikotarpiu nuo 10 val. 15 min. iki 10 val. 48 min., informavo pastarąjį, kad į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą jis bus priimtas be konkurso, o kai tik gaus 14-ą kategoriją, maždaug po savaitės bus pervestas į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas.
Šalies argumentai
V. K. įvykdžius A. M. nurodymą ir 2010-09-10 d. pristačius savo CV Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus funkcijas vykdančiam A. B. , šis, veikdamas ne tarnybos interesais, bet vykdydamas A. M. nurodymą, 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. B1-329 A. M. proteguojamam V. K. nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsteigė Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje viršininko pavaduotojo pareigybę, į kurią 2010-09-14 buvo įdarbintas V. K. .
Toliau siekdamas užsibrėžto asmeninio tikslo, žinodamas, kad V. K. į Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas priimtas be konkurso, netgi nepaskelbus konkurso, todėl neteisėtai, t.y. pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, kurio 11 str. 1 d. p. ir 2 d. nustato, kad į karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmuo priimamas konkurso būdu, o 14 str. 2 d. nustato, kad pakaitiniu valstybės tarnautoju priimti į pareigas galima priimti be konkurso, bet tik po to, kai konkursas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbtas,
kad dėl to V. K. negali būti perkeltas tarnybinio kaitumo būdu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas,
tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis A. M. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui K. M. davė Valstybės tarnybos įstatymo 20 str. prieštaraujantį nurodymą priimti V. K. į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas tarnybinio kaitumo būdu.
Vykdydamas neteisėtus A. M. nurodymus, K. M. pasirašė Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui adresuotą 2010-09-28 raštą Nr. 4B-(3.1)-2543 dėl sutikimo perkelti V. K. iš minėtos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas bei 2010 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2P-357 „Dėl V. K. tarnybinio kaitumo iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, kuriuo nuo 2010-10-01 perkėlė V. K. iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko A lygio 14 kategorijos pavaduotojo pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas.
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas užimamos pareigomis ir įgaliojimais, siekdamas asmeninės naudos, reikalaudamas Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų be konkurso įdarbinti karjeros valstybės tarnautoju jo proteguojamą V. K. bei kitaip darydamas neteisėtą poveikį jiems, pažeidė LR Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,
LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą pagarbos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams principą, 2 p. įtvirtintą teisingumo principą (vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia), 3 p. įtvirtintą nesavanaudiškumo principą (vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo draugams),
nevykdė to paties įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 3 p. įtvirtintos pareigos tarnauti visuomenės interesams, 4 p. įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 5 p. įtvirtintos pareigos laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba,
pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., įpareigojantį asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 p., įpareigojantį nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, 4 p., įpareigojantį priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.
Sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą, neteisėtai pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas ne tarnybos, bet savo asmeniniais ir V. K. interesais, o taip pat siekdamas asmeninės naudos, A. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos kaip valstybės įstaigos autoritetą bei šios ministerijos sekretoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, kuo padarė didelės neturtinės žalos valstybės interesams.
V. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 3 d.; 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d. tuo, kad žinodamas, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus K. M. 2010 m. spalio 5 d. pasirašytu 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2P-357 jis atgaline data, t.y. nuo 2010 m. spalio 1 d., priimtas dirbti į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, 2010 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos patalpose, esančiose Gedimino pr. 19 Vilniuje, pasiūlė šios tarnybos direktoriaus pavaduotojui G. V. pateisinti jo (V. K. ) nebuvimą darbe 2010 m. spalio 1 – 5 dienomis įforminant neapmokamas atostogas.
S. V. K. , žinodamas apie Žemės ūkio viceministro A. M. siekimą kuo skubiau įdarbinti V. K. į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, siekdamas padėti A. M. pasiekti nurodytą tikslą, išlaikyti su A. M. dėl jo užimamų pareigų gerus asmeninius santykius ir tokiu būdu siekdamas asmeninės naudos, G. V. Nacionalinės žemės tarnybos patalpose, esančiose Gedimino pr. 19 Vilniuje, 2010 m. spalio 6 d. pasirašė 2010 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 3P-160 „Dėl nemokamų atostogų V. K. suteikimo“, kuriuo atgaline data, t.y. 2010 m. spalio 1 - 5 dienomis suteikė V. K. 5 kalendorines dienas nemokamų atostogų, nors žinojo, 2010 m. spalio 1 – 5 dienomis V. K. Kėdainių žemėtvarkos skyriuje nedirbo.
Suklastodamas 2010 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 3P-160 „Dėl nemokamų atostogų V. K. suteikimo“, būdamas valstybės tarnautoju – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoju, pagal savo pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55, 5 p. būdamas atsakingas už Nacionalinės žemės tarnybos padalinių (Žemės tvarkymo departamento, Geodezijos ir kartografijos departamento, Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus) ir teritorinių žemėtvarkos skyrių funkcijų vykdymo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę, pagal pareigybės aprašymo 7.3 p. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Nacionalinė žemės tarnyba) nuostatų, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (LR Žemės ūkio ministro 2010-06-29 įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) (toliau - Tarnybos nuostatai), 13.2 p. privalėdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, pagal pareigybės aprašymo 7.5 p. turėdamas teisę atlikti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas jo laikinai nesant, G. V. sąmoningai, t.y. tyčia piktnaudžiavo šiais savo įgaliojimais,
pažeidė LR Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,
LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą pagarbos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams principą, 2 p. įtvirtintą teisingumo principą (vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia), 3 p.
įtvirtintą nesavanaudiškumo principą (vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo draugams),
nevykdė to paties įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 3 p. įtvirtintos pareigos tarnauti visuomenės interesams, 4 p. įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 5 p. įtvirtintos pareigos laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba,
pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., įpareigojantį asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 p., įpareigojantį nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, 4 p., įpareigojantį priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.
Sąmoningai, t.y. tyčia, suklastodamas dokumentą, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą, neteisėtai pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas ne tarnybos, bet A. M. ir V. K. asmeninais interesais, o taip pat siekdamas asmeninės naudos, G. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybės įstaigos, autoritetą bei šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo, kaip valstybės tarnautojo, vardą, kuo padarė didelės neturtinės žalos valstybės interesams ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. ir 228 str. 2 d.
A. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 228 str. 2 d. tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, t.y.:
Būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas finansų reikalams,
būdamas pavaldus Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos viceministrui A. M. , kuriam LR Žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 3D-664 pavestas Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos veiklos koordinavimas ir kontrolė,
A. M. paprašius priimti į minėtos tarnybos 14-os kategorijos valstybės tarnautojo pareigas trumpam laikui fiktyviai žmogų (V. K. ), A. B. žinodamas, kad tas asmuo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ar jai pavaldžiose įstaigose nedirbs, bet už kelių dienų po priėmimo į pareigas bus pervestas į kitą įstaigą,
siekdamas padėti A. M. įdarbinti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jo proteguojamą asmenį, išlaikyti su juo (A. M. ) dėl jo užimamų pareigų gerus asmeninius santykius, sustiprinti pastarojo palankumą ir tokiu būdu siekdamas asmeninės naudos,
A. M. darbo kabinete, esančiame Gedimino pr. 19 Vilniuje, 2009-09-09 d. apie 12 val. 40 min. pažadėjo tai padaryti, sugalvojo kaip tai padaryti neorganizuojant bei išvengiant konkurso ir organizavo V. K. fiktyvų įdarbinimą:
LR Žemės ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 5P-22 būdamas paskirtas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 10 d. vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus funkcijas, pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1068 redakcija) 15.1 p. būdamas atsakingas už vadovavimą Tarnybai, už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų atlikimą, pagal 15.2 p. privalėdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, pagal 15.4 p. turėdamas teisę priimti įsakymus ir tikrinti, kaip jie įgyvendinami, pagal 15.8 p. turėdamas teisę priimti į pareigas tarnybos valstybės tarnautojus, tarnybai pavaldžių įstaigų vadovus,
Tarnybos patalpose, esančiose Siesikų g. 19 Vilniuje, 2010 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Ričardui P. K. nurodė pasirašyti prašymą dėl viršininko pavaduotojo pareigybės įsteigimo Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje; šiam įvykdžius tokį reikalavimą, minėtose Tarnybos patalpose A. B. 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. B1-329 nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. įsteigė Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje viršininko pavaduotojo pareigybę bei nurodė R.P. K. priimti į šias pareigas būtent tą asmenį, kuris šiuo tikslu atvyks (V. K. ).
Vykdydamas A. B. neteisėtus nurodymus, R.P. K. Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patalpose, esančiose Laisvės al. 36 Kaune, 2010-09-14 pavizuodamas V. K. 2010-09-14 prašymą ir pasirašydamas tos pačios dienos įsakymą Nr. 8-K, priėmė V. K. nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. 3 mėnesių laikotarpiui dirbti pakaitiniu viršininko pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigose.
Žinodamas, kad V. K. į valstybės tarnybą priimtas be konkurso, netgi nepaskelbus konkurso, todėl neteisėtai, t.y. pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, kurio 11 str. 1 d. p. ir 2 d. nustato, kad į karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmuo priimamas konkurso būdu, o 14 str. 2 d. nustato, kad pakaitiniu valstybės tarnautoju priimti į pareigas galima priimti be konkurso, bet tik po to, kai konkursas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbtas, kad dėl to V. K. negali būti perkeltas tarnybinio kaitumo būdu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 str.,
žinodamas apie V. K. perkėlimą iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrių, 2010 m. spalio mėn. 4 ir 5 d. būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, asmeniškai mobiliojo ryšio telefonu šiuo klausimu bendraudamas su to siekiančiu A. M. , A. B. nepaprieštaravo A. M. , kad toks perkėlimas negalimas, nesiėmė priemonių, kad tokio neteisėto veiksmo neatlikinėtų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldi Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, sąmoningai nesiėmė kokių nors kitų priemonių neteisėtam perkėlimui tarnybinio kaitumo būdu užkardinti ir taip tyčia nesiėmė priemonių Valstybės tarnybos įstatymo 20 str. pažeidimui užkardinti,
Žemesnės instancijos teismas
dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus K. M. 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2P-357 „Dėl V. K. tarnybinio kaitumo iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, surašytu ir pasirašytu 2010 m. spalio 5 d., V. K. nuo 2010-10-01 buvo perkeltas iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko A lygio 14 kategorijos pavaduotojo pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas.
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad duodamas nurodymus dėl pareigybės įsteigimo A. M. proteguojamam V. K. , dėl V. K. fiktyvaus įdarbinimo bei jo neteisėto perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, t.y. betarpiškai asmeniškai darydamas poveikį Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui R. P. K. , neteisėtai pasinaudojo pareigomis, sąmoningai, t.y. tyčia nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 1 d. p. ir 2 d., 14 str. 2 d., 20 str. reikalavimų,
pažeidė LR Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs,
LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą pagarbos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams principą, 2 p. įtvirtintą teisingumo principą (vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia), 3 p. įtvirtintą nesavanaudiškumo principą (vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo draugams),
nevykdė to paties įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 3 p. įtvirtintos pareigos tarnauti visuomenės interesams, 4 p. įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 5 p. įtvirtintos pareigos laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba,
pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., įpareigojantį asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 p., įpareigojantį nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, 4 p., įpareigojantį priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.
Sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą, neteisėtai pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas ne tarnybos, bet A. M. ir V. K. asmeninais interesais, o taip pat siekdamas asmeninės naudos, A. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkino Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos, kaip valstybės įstaigos, autoritetą bei šios tarnybos direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, kuo padarė didelės neturtinės žalos valstybės interesams.
A. M. , A. B. , V. K. išteisintini, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2010-11-30 buvo atliktas poėmis (t. 2, b.l. 32 – 35), kurio metu paimti tokie tyrimui reikšmingi dokumentai:
- Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Ričardo P. K. pasirašytas 2010-09-10 d. raštas Nr. B1-659 „DĖL PAREIGYBĖS ĮSTEIGIMO“ (t. 2 b.l. 36);
- LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus (kaip pasirašantis nurodomas Direktoriaus pavaduotojas finansų reikalams, pavaduojantis direktorių A. B. ) 2010-09-10 įsakymas Nr. B1-329 „Dėl pareigybės panaikinimo ir įsteigimo“, kuriuo nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įsteigta viena viršininko pavaduotojo pareigybė” (t. 2, b.l. 37);
- Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko R. K. pasirašytas 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymas „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo“, kuriuo V. K. nuo 2010-09-30 atleistas iš viršininko pavaduotojo pareigų ryšium su perkėlimu į kitas pareigas kitoje įstaigoje (t. 2, b.l. 46), V. K. prašymas (t. 2, b.l. 47);
- Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko R. K. pasirašytas 2010 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. B1-667, kuriuo LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės ir personalo skyrius informuojamas, kad V. K. nuo 2010-09-14 įdarbintas pakaitiniu viršininko pavaduotojo bendriesiems reikalams (t. 2, b.l. 51-53) (toks pat raštas pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-12-03 raštu Nr. 4B-(3.1)-5654 (t. 3, b.l. 11, 12).
Valstybės tarnybos departamentas prie LR VRM pateikė duomenis (t. 2, b.l. 152-160), iš kurių matyti, kad konkursas į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei jos teritorinius padalinius nuo 2010-08-01 iki 2010-10-01 skelbiamas nebuvo (t. 2, b.l. 160), o Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-20 buvo paskelbusi konkursą į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus pareigybę „Skyrių, tarnybų vedėjai“ A lygis 14 kategorija (t. 2, b.l. 153).
LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė dokumentus (t. 2 b.l. 167 – 181), iš kurių matyti, kad LR Žemės ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 5P-22 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojui A. B. nuo rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 10 d. pavesta vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus funkcijas (t. 2 b.l. 175), kad šios tarnybos direktorius yra K. L. .
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 3, b.l. 1) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo paimti tokie dokumentai:
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 3P-160, pasirašytas direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, G. V. , kuriame nurodoma, kad Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjui V. K. suteikiamos 5 kalendorinės dienos nemokamų atostogų 2010 m. spalio 1-5 d. (t. 3, b.l. 3);
- V. K. prašymas išleisti į neapmokamas atostogas nuo spalio 1 d. iki spalio 5 d. (t 3, b.l. 4);
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus K. M. pasirašytas 2010 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 2P-357 „Dėl V. K. tarnybinio kaitumo iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, kuriuo V. K. nuo 2010 m. spalio 1 d. perkeltas iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko A lygio 14 kategorijos pavaduotojo pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas (t. 3 b.l. 5);
- V. K. 2010-09-27 prašymas dėl perkėlimo (t. 3, b.l. 6).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-01 rašte Nr. 4B-(3.1)-1717, nurodoma, kad šiuo raštu buvo paskelbtas negaliojančiu 2010-08-17 skelbimas Nr. 19109 dėl konkurso Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigoms užimti (t. 3 b.l. 13)
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-28 rašte Nr. 4B-(3.1)-2543 patvirtina, kad ši tarnyba perdavė Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui sutikimą dėl V. K. perkėlimo iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko A lygio 14 kategorijos pavaduotojo pareigų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas bei paprašė pateikti Jūsų sprendimo kopiją ir pažymą apie V. K. stažą valstybės tarnyboje (t. 3, b.l. 14)
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministro pareigas. Apie 2010 m. Vyriausybėje, nuspręsta žemėtvarkos funkcijas, kurias iki tol vykdė likviduojamos apskričių viršininkų administracijos, perduoti Nacionalinės žemės tarnybai (NŽT) prie ŽŪM. Tuo pačiu buvo ketinama reformuoti kai kuriuos NŽT teritorinius skyrius juos stambinant, t.y. sujungiant didesnių miestų ir rajonų skyrius. 2010 m. ministrui K. S. tapo žinoma, kad NŽT vadovas K. M. paskelbė konkursą NŽT Kauno m. ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjų pareigoms užimti. Ministras dėl to pareiškė nepasitenkinimą, nes tai prieštaravo planui sujungti Kauno m. ir rajono NŽT skyrius. K. M. paklausus kaip elgtis, kaltinamasis pasiūlė konkursus atšaukti. Tai nebuvo primygtinis siūlymas ar spaudimas, o tik patarimas K. M. , kuris savo iniciatyva svarstė, kokiu būdu atšaukti jau paskelbtus konkursus. K. M. konkursus atšaukė, tuo pačiu atšaukdamas konkursus ir į NŽT Jonavos bei Kėdainių skyriaus vadovo pareigas. Kitaip pasielgti nebuvo galimybės, nes visi šie konkursai buvo paskelbti vienu įsakymu.
V. K. pažinojo, kaip buvusi Kėdainių rajono merą. Žinodamas, kad V. K. ieško darbo, pasiūlė jam dalyvauti konkurse užimant pareigas viename iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rajono padalinių. Rekomendavo V. K. savo pažįstamam- VMVT direktoriaus pavaduotojui A. B. . Ketino vėliau pasiūlyti V. K. užimti NŽT Kėdainių rajono skyriaus vedėjo pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Prieš tai pasikonsultavęs su teisininkais, buvo patikintas, kad toks perkėlimas yra visiškai teisėtas. Nieko neprašė priimti V. K. į darbą VMVT be konkurso ar steigti jam specialiai naują etatą. Jei taip ir buvo padaryta, tai ne A. M. iniciatyva ar prašymu. Kitą dieną po pokalbio su A. B. , pas save darbe A. M. tik perdavė V. K. VMVT pasiūlymą dėl priėmimo į pareigas būdo, paėmė jo gyvenimo aprašymą, kurį vėliau galėjo perduoti ŽŪ viceministrui E. R. , rekomenduodamas V. K. kaip gerą specialistą. Po to, kai V. K. įsidarbino VMVT, nei kaip jam sekasi VMVT nei tolimesne jo karjera nesidomėjo, niekam nedavė nurodymų dėl jo perkėlimo į NŽT, jokio pokalbio apie tai nei su K. M. , nei su kuo nors kitu iš NŽT nebuvo. Tik telefonu iš V. K. sužinojęs, kad neaiškus jo prašymo perkelti į NŽT likimas, pasidomėjo apie tai A. B. . Nieko nežino apie tai, kad V. K. nėjo į darbą NŽT, įformino atostogas atbuline data.
K. M. , duodamas parodymus, jog būtent A. M. nurodė nutraukti visus jau paskelbtus konkursus į NŽT skyrių vedėjų pareigybes, neteisėtai protegavo V. K. , priimant šį į NŽT Kėdainių skyriaus pareigas, apkalba kaltinamąjį, nes tokiu būdu pats išvengė baudžiamosios atsakomybės, bei pašalinus iš NŽT Kėdainių skyriaus V. K. įdarbino į vedėjo pareigas savo bendramokslę.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad beveik 8 metus ėjo VMVT direktoriaus pavaduotojo finansų klausimais pareigas. Buvo atsakingas už finansų biudžeto skyriaus darbą, atsiskaitymą su tarptautinėmis organizacijomis, finansinių resursų planavimą bei techninės veiklos plano sudarymą. Nuo 2010-08-16 iki 2010-09-10 imtinai laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Kaip VMVT vadovas nebuvo pavaldus nei A. M. , nei jokiam kitam ŽŪM viceministrui. Kažkuriuo metu laikinai einant VMVT direktoriaus pareigas, A. M. rekomendavo V. K. kaip kvalifikuotą darbuotoją. Po ko, pokalbio su Kauno m. VMVT viršininkui R.P. K. pasiskundus, kad vykdant sustiprintą turgaviečių kontrolę trūksta darbuotojų, prisiminė pokalbį su A. M. ir rekomendavo į Kauno m. VMVT priimti V. K. . Kauno m. VMVT nebuvo laisvų etatų. Pasikonsultavus su VMVT teisės ir personalo skyriaus vedėja L. G. , laisvas etatas į Kauno m. VMVT buvo perkeltas iš kitos VMVT pavaldžios įstaigos. Tokiu būdu bendras etatų skaičius nebuvo padidintas ir nauji etatai įsteigti nebuvo. Etatas į Kauno VMVT perkeltas nuo 2010-09-13, kai eiti pareigas grįžo nuolatinis VMVT direktorius, todėl net ir norėdamas A. B. neturėjo jokių tarnybinių įgaliojimų paveikti V. K. įdarbinimą Kauno m. VMVT. Kokiu būdu- ar konkurso tvarka ar be jo bus įdarbintas V. K. nesidomėjo ir nesirūpino. Tai buvo Kauno m. VMVT viršininko R.P. K. kompetencija. Vėliau sužinojo, kad V. K. į VMVT Kauno m. tarnybą įdarbintas pakaitiniu darbuotoju be konkurso, tačiau tuo laiku tai buvo pakankamai paplitusi praktika ir į VMVT įstaigas pakaitiniais darbuotojais be konkurso buvo įdarbinami ir kiti asmenys. Jau vėliau, 2010 m. spalio mėnesį A. M. telefonu teiravosi apie V. K. perkėlimą į NŽT. Iš draugiškumo, nenorėdamas gadinti santykių su A. M. , pažadėjo pasidomėti, tačiau faktiškai nieko nedarė ir neketino daryti. Tokiu būdu, jokių jam kaltinime inkriminuojamų veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti, nes jau pasirašydamas įsakymą dėl etato perkėlimo nuo 2010-09-13 žinojo, jog VMVT direktoriaus pareigas eis nuolatinis tarnybos vadovas.
Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ilgą laiką dirbo Kėdainių rajono meru. Pasibaigus kadencijai užsiėmė privačiu verslu, kuris neblogai sekėsi. Į jokią valstybinę tarnybą nepretendavo, tačiau paprastų žmonių, partijos kolegų buvo kalbinamas grįžti į Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrių, nes jame buvo betvarkė. 2010 m. A. M. pasiūlė užimti NŽT Kėdainių skyriaus vadovo pareigas, bet atsitiko taip, kad laisvo etato tuomet nebuvo, tuomet buvo nuspręsta, kad V. K. dalyvaus konkurse į VMVT Kauno skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Parašė pareiškimą, buvo susitikęs su šios skyriaus vadovu R.P. K. ir buvo priimtas į darbą šiame skyriuje be konkurso. Specialiai konkurso nevengė, buvo pasiruošęs jame dalyvauti, jei reikės. 2012-09-28 gavo faksogramą, kad nuo 2012-10-01 bus perkeltas į NŽT Kėdainių rajono skyriaus vedėjo pareigas. Tą dieną atvyko į NŽT prie ŽŪM ir susitarė su direktoriaus pavaduotoju G. V. , kad darbą pradės nuo 2012-10-05, paliko atitinkamą prašymą. Paaiškėjus, kad buvo priimtas į darbą ir perkeltas pažeidžiant įstatymus, pats savo noru iš darbo NŽT Kėdainių rajono skyriuje išėjo. A. B. asmeniškai nepažinojo, tik vieną kartą kalbėjo telefonu.
Apibendrinant pateiktus kaltinimus, kaltinamiesiems inkriminuojama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad:
A. M. siekdamas neteisėtai be konkurso įdarbinti VMVT V. K. su tikslu vėliau perkelti jį į NŽT Kėdainių rajono skyriaus pareigas,
(1) sukurstė A. B. neteisėtai įsteigti Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo pareigybę V. K. ;
(2) sukurstė A. B. organizuoti V. K. fiktyvų įdarbinimą be konkurso į šią naujai įsteigtą pareigybę;
(3) sukurstė K. M. atšaukti anksčiau paskelbtą konkursą NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigoms užimti;
(4) instruktavo V. K. fiktyviai be konkurso įsidarbinti Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo pareigose su tikslu ateityje užimti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas;
(5) sukurstė K. M. pasirašyti įsakymą dėl V. K. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į NŽT Kėdainių skyriaus vadovo pareigas;
A. B. sukurstytas A. M. , siekusio neteisėtai be konkurso įdarbinti VMVT V. K. su tikslu vėliau perkelti jį į NŽT Kėdainių rajono skyriaus pareigas,
(1) neteisėtai įsteigė etatą Kauno m. VMT;
(2) sukurstė Kauno m. VMT vadovą R.P. K. fiktyviai, be privalomo konkurso pakaitiniu tarnautoju įdarbinti savo vadovaujamoje įstaigoje V. K. ;
(6) netrukdyti neteisėtam V. K. perkėlimui tarnybinio kaitumo būdu iš Kauno VMT į NŽT Kėdainių skyriaus vadovo pareigas;
V. K. (7) sukurstė R. V. piktnaudžiauti tarnybą ir suklastoti dokumentą- atgaline data surašytą įsakymą dėl neapmokamų atostogų sutiekimo V. K. nuo 2010-01-01 iki 2010-01-05.
Jokie leistini bylos įrodymai nepagrindžia paminėtų kaltinime nurodytų aplinkybių.
Visi kaltinamieji pateiktus kaltinimus neigia.
(1) A. M. ir A. B. kaltinami tuo, kad A. B. , sukurstytas A. M. , neteisėtai įsteigė Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo pareigybę V. K. .
2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 5P-22 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojui A. B. nuo rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 10 d. pavesta vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus funkcijas (t. 2 b.l. 175)
VMVT direktorių pavaduojančiojo A. B. 2010-09-10 įsakymu Nr. B1-329 „Dėl pareigybės panaikinimo ir įsteigimo“, nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įsteigta viena viršininko pavaduotojo pareigybė” (t. 2, b.l. 37);
Byloje nėra jokių duomenų, kad 2010-09-13 įsakymas neteisėtas. Be kaltinamųjų A. M. ir A. B. parodymų, kad šis įsakymas visiškai teisėtas ir bendro etatų skaičiaus VMVT struktūroje nepadidino, patvirtina liudytojos L. G. parodymai.
Liudytoja L. G. teismui parodė, kad 2010 m. ėjo VMVT teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas. Iš kaltinamųjų tiesiogiai bendravo tik su A. B. . A. M. yra mačiusi tik įvairiuose posėdžiuose. Apie V. K. sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. VMVT teisės ir personalo skyrius buvo atsakingas už VMVT suteiktų etatų paskirstymą visiems Lietuvoje veikiantiems tarnybos padaliniams, kurių iš viso buvo apie 50. 2010 m. rugsėjo mėnesį VMVT Kauno m. skyriaus vadovo R.P. K. rašytiniu prašymu ir tuo metu ėjusio VMVT direktoriaus pareigas A. B. nurodymu, VMVT Kauno m. skyriui skirtas papildomas etatas. Tokiu būdu bendras VMVT turimų etatų skaičius nebuvo padidintas.
(2) A. M. kaltinamas tuo, kad sukurstė A. B. organizuoti V. K. fiktyvų įdarbinimą be konkurso į šią naujai įsteigtą pareigybę.
Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko R.P. K. pasirašytu 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. B1-667, VMVT Teisės ir personalo skyrius informuojamas, kad V. K. nuo 2010-09-14 įdarbintas pakaitiniu viršininko pavaduotojo bendriesiems reikalams (t. 2, b.l. 51-53).
Dėl šios kaltinimo dalies kaltinamasis A. M. parodė, kad V. K. įdarbinimo smulkmenomis nesidomėjo ir buvo įsitikinęs, kad šis bus įdarbintas VMVT laikantis visų teisės aktų reikalavimų; analogiškai kaltinamasis A. B. nurodė, kad V. K. įdarbinimas buvo ne jo, o Kauno m. VMVT vadovo R.P. K. kompetencija, būtent R.P. K. savo iniciatyva be konkurso įdarbino V. K. ; kaltinamasis V. K. nurodė, kad visada buvo pasiruošęs dalyvauti konkurse pareigoms užimti. Be konkurso buvo įdarbintas Kauno m. VMVT viršininko R.P. K. sprendimu ir buvo įsitikinęs, kad tai padaryta teisėtai.
Liudytojos L. G. ir J. R. ir šioje dalyje patvirtino kaltinamųjų parodymus.
Liudytoja L. G. teismui parodė, kad V. K. VMVT Kauno skyriuje įdarbintas šio skyriaus vadovo R.P. K. įsakymu, nes skyrius buvo savarankiškas juridinis asmuo.
Liudytoja J. R. teismui parodė, kad 2010 metais dirbo VMVT Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pavaduotoja. Iš kaltinamųjų pažinojo direktoriaus pavaduotoją A. B. . A. M. teigė tiesiogiai nepažinojo. Apie V. K. įdarbinimo aplinkybes žino tiek, kad jis buvo įdarbintas Kauno m. MVT, po to perkeltas kitur. V. K. nematė, nes jis buvo įdarbintas Kauno m. MVT, o liudytoja dirbo VMVT. 2010 metais Kauno MVT tarnyba buvo savarankiškas juridinis asmuo, tiesiogiai pavaldus Valstybinei MVT.
Šioje ir kitode kaltinimo dalyje teismas negali remtis įtariamojo R.P. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme R.P. K. duoti parodymus atsisakė, o ikiteisminio tyrimo atliktos R.P. K. apklausos metu, kaltinamiesiems nesuteikta galimybė dalyvauti ir užduoti klausimus. Tokios asmens apklausos duomenys neleistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-275/2006, Nr. 2K-554/2006, Nr. 2K-63/2008, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-113/2011 ir kt).
(3) A. M. kaltinamas tuo, kad sukurstė K. M. atšaukti anksčiau paskelbtą konkursą NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigoms užimti;
2010-09-01 NŽT raštu Nr. 4B-(3.1)-1717, pasirašytu K. M. atšaukti konkursai vedėjo pareigoms užimti NŽT Kauno m., Kauno raj., Kėdainių ir Jonavos žemėtvarkos skyriuose.
Šalies argumentai
A. M. nurodė, kad K. M. konkursus į pareigybes Kėdainių rajono, ir dar 3 teritorinių NŽT padalinių skyrius atšaukė dėl planuojamos NŽT reformos jungiant Kauno miesto ir Kauno rajono skyrius, o ne dėl A. M. intereso įdarbinti NŽT Kėdainių rajone V. K. .
Liudytojų K. S. , E. R. parodymai patvirtina minėtus kaltinamojo paaiškinimus.
Liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamąjį A. M. pažįsta kaip buvusį viceministrą, kaltinamasis A. B. dirbo maisto ir veterinarijos tarnyboje, o V. K. pažįsta kaip buvusį Kėdainių rajono merą. 2010 metų viduryje buvo vykdoma NŽT reforma, kurios perspektyvos buvo svarstomos Žemės ūkio ministerijoje, buvo diskutuojama ir dėl padalinių, dėl tam tikrų nuostatų, dėl buvusių vadovų, dėl to, kad reikia daryti papildomas grandis, apskritis. Buvo svarstomas klausimas dėl Kauno ir Vilniaus miestų sujungimo su atitinkamais rajonais. K. M. turėjo būti žinoma ŽŪM vadovybės pozicija, kad į tas pareigas nereikia skirti vadovų. NŽT vadovas savarankiškai savo atsakomybe skelbia konkursus į atskirų skyrių vadovų pareigas. K. M. niekas netrukdė skelbti konkursų į Kėdainių žemėtvarkos ir kitų skyrių vedėjų pareigas.
Liudytojas E. R. parodė, kad dirba žemės ūkio viceministru. Pažįsta visus tris kaltinamuosius. 2010 metais vyko žemėtvarkos apskričių reorganizavimas, keitėsi rajonų padalinių vadovai, buvo proga reorganizacijos metu peržiūrėti etatus, nes gana nemažai nusiskundimų buvo dėl žemėtvarkos darbo. Iš buvusių 48 vedėjų iš karto 21 asmuo buvo perkeltas į rajonų Žemėtvarkos skyrių vedėjų pareigas. Kitų priėmimas buvo atidėtas, kai kurie perėjo į kitus darbus, o likusių padalinių vadovų pareigoms užimti buvo paskelbti 27 konkursai. Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo vieta buvo viena iš tų vietų. Paprastai į tokias vietas yra rengiami konkursai. Sužinojęs, kad vienas iš kandidatų į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vadovo pareigas yra V. K. , klausė A. M. , kuris yra kilęs iš Kėdainių, nuomonės apie V. K. . A. M. V. K. charakterizavo teigiamai. Bendraujant tiesiogiai V. K. taip pat paliko gerą įspūdį, todėl perdavė V. K. gyvenimo aprašymą bei teigiamai jį charakterizavo NŽT direktoriui K. M. ar pavaduotojui G. V. - dabar tiksliai nebeprisimena kuriam iš jų. Iš A. M. pusės jokio V. K. protegavimo nebuvo, A. M. tik pasiūlė V. K. kaip kandidatą į NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo vietą.
K. M. parodymai bus įvertinti atskiroje nuosprendžio dalyje.
(4) Kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad instruktavo V. K. fiktyviai be konkurso įsidarbinti Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo pareigose su tikslu ateityje užimti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas;
Kaltinamieji A. M. ir V. K. neigia, kad 2010-09-09 A. M. kabinete pastarasis instruktavo V. K. žinomai neteisėtai, be konkurso įsidarbinti VMVT Kauno skyriuje su tikslu ateityje užimti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas. Dėl šio kaltinimo dalies kaltinamasis A. M. paaiškino, kad kitą dieną po pokalbio su A. B. , pas save darbe tik perdavė V. K. VMVT pasiūlymą dėl priėmimo į pareigas būdo, paėmė jo gyvenimo aprašymą, kurį vėliau galėjo perduoti ŽŪ viceministrui E. R. , rekomenduodamas V. K. kaip gerą specialistą.
Kaltinamasis V. K. paaiškino, kad pokalbio A. M. kabinete metu ir visur kitur, pabrėžė, jog nori būti įdarbintas įstatymus. Buvo užtikrintas, kad taip ir bus.
Jokių leistinų įrodymų, paneigiančių tokius kaltinamųjų paaiškinimus nėra.
(5, 6) A. B. buvo kaltinamas tuo, kad netrukdyti neteisėtam V. K. perkėlimui tarnybinio kaitumo būdu iš Kauno VMT į NŽT Kėdainių skyriaus vadovo pareigas, o A. M. tuo, kad sukurstė K. M. pasirašyti įsakymą dėl V. K. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į NŽT Kėdainių skyriaus vadovo pareigas.
Kauno m. VMVT viršininko R.P. K. 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo“, V. K. nuo 2010-09-30 atleistas iš viršininko pavaduotojo pareigų ryšium su perkėlimu į kitas pareigas kitoje įstaigoje (t. 2, b.l. 46).
NŽT direktoriaus K. M. 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2P-357 „Dėl V. K. tarnybinio kaitumo iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, V. K. nuo 2010 m. spalio 1 d. perkeltas iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko A lygio 14 kategorijos pavaduotojo pareigų į NŽT Kėdainių skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas (t. 3 b.l. 5).
A. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad po to, kai V. K. įsidarbino VMVT Kauno m. skyriuje, nei kaip jam sekasi VMVT nei tolimesne jo karjera nesidomėjo, niekam nedavė nurodymų dėl jo perkėlimo į NŽT, jokio pokalbio apie tai nei su K. M. , nei su kuo nors kitu iš NŽT nebuvo. Tik telefonu iš V. K. sužinojęs, kad neaiškus jo prašymo perkelti į NŽT likimas, pasidomėjo apie tai A. B. .
A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad nors 2010 m. spalio mėnesį A. M. telefonu teiravosi apie V. K. perkėlimą į NŽT, tačiau šiuo klausimu nesidomėjo ir V. K. perkėlimo reikalais visiškai nesirūpino. A. M. pažadėjo pasidomėti tik iš draugiškumo, nenorėdamas gadinti santykių su kolega.
Liudytoja V. G. patvirtino, kad V. K. perkėlimas atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Ši liudytoja teismui nurodė, kad, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. dirbo NŽT Teisės departamento Personalo skyriaus vedėja. 2010 m. rugsėjo mėnesį, anksčiau skelbtas konkursas į NŽT Kėdainių rajono skyriaus ir dar 3 NŽT skyrių vedėjų pareigas buvo atšauktas. Dėl kokių priežasčių buvo nurodyta taip padaryti, nežino. Maždaug tuo pačiu metu buvo gautas V. K. prašymas perkelti tarnybinio kaitumo būdu į NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigos iš VMVT tarnybos. NŽT parašė atitinkamą raštą, adresuotą VMVT ir laukė sprendimo dėl V. K. perkėlimo. Vėliau buvo pasirašytas NŽT direktoriaus įsakymas dėl perkėlimo. Jokių kliūčių perkelti V. K. nematė, nes duomenų apie tai, kad VMVT jis įdarbintas pakaitiniu tarnautoju neturėjo, o kvalifikacinės kategorijos tiek VMVT, tiek NŽT pareigybėse buvo tokios pačios.
Jokių leistinų duomenų apie tai, kad aptariamas V. K. perkėlimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, A. M. iniciavus ir žinant, kad V. K. priimtas į darbą Kauno m. VMT be konkurso, nėra.
(7) V. K. buvo kaltinamas tuo, kad sukurstė R. V. piktnaudžiauti tarnybą ir suklastoti dokumentą- atgaline data surašytą įsakymą dėl neapmokamų atostogų sutiekimo V. K. nuo 2010-01-01 iki 2010-01-05.
2010-10-01 prašymu NŽT direktoriui V. K. prašo suteikti neapmokamas atostogas nuo 2010-01-01 iki 2010-10-05 (t. 3, b.l. 4).
NŽT direktoriaus 2010-10-01 įsakymu Nr. 3P-160, pasirašytu direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, G. V. , kuriame nurodoma, kad Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjui V. K. suteiktos 5 kalendorinės dienos nemokamų atostogų 2010 m. spalio 1-5 d. (t. 3, b.l. 3).
Kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-28 gavo faksogramą, kad nuo 2012-10-01 bus perkeltas į NŽT Kėdainių rajono skyriaus vedėjo pareigas. Tą dieną atvyko į NŽT prie ŽŪM ir susitarė su direktoriaus pavaduotoju G. V. , kad darbą pradės nuo 2012-10-05, paliko atitinkamą prašymą.
Iš liudytojo apklausto G. V. parodymų seka, kad įsakymą dėl nemokamų atostogų suteikimo kisieliui jis pasirašė ne V. K. sukurstytas, bet savo iniciatyva. Teisme liudytoju apklaustas G. V. nurodė, kad Liudytojas G. V. paaiškino, kad jis buvo kaltinamas tuo, kad, eidamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, pasirašė įsakymą dėl V. K. išleidimo neapmokamų atostogų, nes pastarojo nerado darbo vietoje. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. 2010 metais dirbo NŽT prie ŽŪM direktoriaus pavaduotoju. 2010-09-27 į tarnybą atvyko V. K. , kuris pateikė prašymą NŽT direktoriui dėl įsidarbinimo, kuriuo buvo prašoma jį perkelti iš Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo, A14 kategorijos, pareigų į NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, A14 kategorijos pareigas. Pateikdamas prašymą V. K. pateikė ir visus reikalingus dokumentus. 2010-09-28 direktorius K. M. informavo Kauno m. VMVT apie sutikimą perkelti V. K. į NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas tarnybinio kaitumo būdu. 2010-10-01 NŽT direktoriaus įsakymu V. K. buvo perkeltas iš Kauno m. VMVT viršininko pavaduotojo pareigų į NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, nustatant tą pačią A14 kategoriją. 2010-10-05 paskambino žurnalistai ir pradėjo teirautis, kodėl NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo V. K. nėra darbe. 2010-10-01 K. M. buvo komandiruotėje, o NŽT vadovo pareigas laikinai ėjo G. V. . Personalo skyriaus vedėja V. G. informavo, kad V. K. dirba nuo 2010-10-01. Paskambino V. K. ir pokalbio su juo metu suprato, jog V. K. apskritai nežino jog yra priimtas į NŽT Kėdainių rajono skyriaus vedėjo pareigas. 2010-10-06 V. K. atvyko į NŽT, kad gauti įgaliojimus, kurie prieš tai buvo suteikti NŽT Kėdainių rajono skyriaus vedėjo pavaduotojai. Tą pačią dieną tam, kad kažkaip pateisinti V. K. nebuvimą darbe ir nemokėti darbo užmokesčio už faktiškai nedirbtą laiką, parašė įsakymą, kuriuo nuo 2010-10-01 suteikiamos nemokamos atostogos.
Paminėtą liudytoju apklausto G. V. poziciją patvirtina 2011-03-29 nutartis atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 40 str. pagal laidavimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad G. V. įsakymą dėl atostogų suteikimo V. K. pasirašė ne pastarojo sukurstytas, bet siekdamas asmeninės naudos- t.y. palaikyti gerus santykius su A. M. (t. 4, b.l. 60).
Jokių leistinų duomenų, patvirtinančių kaltinimą, kad įsakymą dėl atostogų suteikimo G. V. pasirašė V. K. įkalbinėjimų ar kitų jo veiksmų, turėjusių lemiamą įtaką G. V. apsisprendimui pasėkoje.
Dėl A. M. kaltinimų formuluotės.
A. M. veiksmai kaltinamajame akte yra kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas. Sutinkamai su BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicija, piktnaudžiavimas yra veika kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos piktnaudžiauja tarnybine padėtimi arba viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali.
Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams.
Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala (gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Tokią žalą yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį, nes ji turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių pasekmių aspektas. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį. Tokios žalos pobūdis ir dydis turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. O įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didelė žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (pvz. LAT nutartys Nr.2K-622/2004; 2K-512/2004).
Šalies argumentai
A. M. kaltinime nurodytus veiksmus atliko ne kaip valstybės tarnautojai, t.y. kaip atitinkamai žemės ūkio viceministras ir VMVT vadovas, ar vykdė bent vieną jiems kaip šiems pareigūnams priskirtą funkciją.
Žemės ūkio viceministro funkcijos ir įgalinimai yra apibrėžti viceministro pareigybės aprašyme, patvirtintame Žemės ūkio ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. 3P-82, su pakeitimais, padarytais ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3P-28. Šiame aprašyme nėra numatyta jokių M. įgalinimų ir funkcijų VMVT ar NŽT atžvilgiu, juolab nėra numatyta jokių jo įgalinimų spręsti kokius nors su šių tarnybų personalu susijusius klausimus. Kaltinime yra akcentuotas šio aprašymo 13 p., kuriame nurodyta, jog viceministras yra atsakingas už jo veiklos ir administravimo sričiai priskirtų ŽŪM struktūrinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos funkcijų tinkamą vykdymą, tačiau noriu akcentuoti, jog VMVT nėra ŽŪM struktūrinis padalinys ar įstaiga prie ministerijos. Kaltinime taip pat akcentuojamas ir ŽŪ ministro 2010-07-15 įsakymo Nr. 3D-664 (t. 3, l. 17-18) 1.2 punktas, jog viceministro M. veiklos sričiai priklauso VMVT veiklos koordinavimas ir kontroliavimas.
Byloje VMVT nuostatų redakcija, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės 2010-10-13 nutarimu, t.y. ši redakcija buvo priimta jau po A. M. inkriminuojamos veikos padarymo. Tačiau veikos padarymo metu galiojo 2007-10-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 1068 patvirtinta nuostatų redakcija.
Šios redakcijos nuostatų 1 p. nurodyta, jog VMVT yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. 4 p. įtvirtinta, jog Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, ūkiškai ir finansiškai savarankiškas. 12 p. nurodyta, jog Tarnybai vadovauja direktorius – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. Visuose nuostatuose nei ŽŪ ministras, nei viceministras nėra net paminėti. Taigi, VMVT nebuvo įstaiga prie ŽŪM ir ŽŪM vadovai neturėjo jokių įgalinimų šios tarnybos atžvilgiu. Tarp A. M. ir A. B. bei R.P. K. nebuvo jokio tarnybinio tarpusavio pavaldumo, tarpusavio administracinių įgalinimų, ar kitų tarnybinių, teisės aktais reglamentuotų tarpusavio santykių. A. M. bendraudamas su A. B. neveikė kaip ŽŪ viceministras.
Nors NŽT buvo įstaiga prie ŽŪM, tačiau tai nebuvo A. M. priskirta veiklos sfera, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu kitas viceministras E. R. nebuvo atostogose ir A. M. jokių įgalinimų NŽT atžvilgiu neturėjo. A. M. su K. M. taip pat nesiejo jokie tarnybinio pavaldumo ar kitokie tarnybiniai santykiai, jų tarpusavio bendravimas taip pat nebuvo viceministro ir jam pavaldaus asmens bendravimas.
ŽŪ ministro įsakyme Nr. 3D-664 nurodyta, jog viceministras atsakingas už atskirų institucijų „veiklos koordinavimą ir kontroliavimą“. Tačiau ŽŪ ministro įsakymas negali prieštarauti aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktams, t.p. ir Vyriausybės nutarimams. Jokiuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose VMVT ir NŽT teisinę padėtį ir reglamentuojančiuose šių institucijų veiklą nėra jokių teisės normų, kuriose būtų įtvirtinti bei apibrėžti kokie nors žemės ūkio viceministrų, pagal Žemės ūkio ministro įsakymą „koordinuojančių ir kontroliuojančių“ šių institucijų veiklą įgalinimai, įgalinimų ribos, konkrečios funkcijos.
Liudytoja J. R. nurodė, jog VMVT buvo vyriausybės įstaiga, ji nebuvo pavaldi ŽŪM, ŽŪ viceministras neturėjo jokių įgalinimų VMVT atžvilgiu. Viceministro vykdomas kuravimas pasireiškė tik teisės aktų derinimu bei informacijos perdavimu, tačiau tai jokių įgalinimų viceministrui nesuteikė.
Liudytoja V. G. nurodė, jog dėl asmenų priėmimo į NŽT, dėl konkursų skelbimo ir atšaukimo, sprendžia NŽT vadovas, ŽŪM jokios įtakos daryti negali. Šių liudytojų parodymai pilnai atitinka ir analogiškus M., R., B. parodymus. Taigi ŽŪ ministro įsakyme Nr. 3D-664 1.2 p. nurodyta viceministrų atsakomybė yra teisine ir faktine prasme tuščias terminas, šis punktas nesuteikė M. jokių teisinių įgalinimų nei VMVT, nei NŽT atžvilgiu.
Todėl kalbėdamasis su A. B. apie V. K. įdarbinimą, perduodamas V. K. gyvenimo aprašymą E. R. , kaltinamasis A. M. jokių savo tarnybinių funkcijų nevykdė, jis neveikė kaip ŽŪ viceministras, nesinaudojo savo tarnybine padėtimi ir viceministro įgaliojimais. Taigi nėra vieno iš būtinųjų piktnaudžiavimo sudėties požymių- specialiojo subjekto.
Dėl liudytojo K. M. parodymų.
Be garso įrašų, kaltinimas byloje grindžiamas liudytojo K. M. parodymais.
Liudytojas K. M. paaiškino, kad jam buvo pareikšti įtarimai dėl kaltinime nurodytų veikų, jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka duoti parodymus teismo posėdyje. 2010 metais dirbo NŽT direktoriumi. Apie jokius ŽŪM planus reorganizuoti NŽT Kauno rajono skyrių nežinojo. Rugsėjo mėnesį A. M. kabinete, dalyvaujant G. V. , įvyko pokalbis, kurio A. M. įsakmiai pareikalavo priimti į NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas jo nurodytą asmenį, kaip vėliau sužinojo- V. K. . Dėl A. M. reikalavimo, K. M. atšaukė konkursą į Kėdainių rajono ir dar 3 ar 4 rajonų NŽT skyrių vadovų vietas, nes visi konkursai buvo paskelbti vienu įsakymu. Be to, dėl V. K. įdarbinimo A. M. ne mažiau kaip du kartus skambino telefonu. Su A. B. V. K. įdarbinimo klausimu nebendravo. Asmeniškai su V. K. susipažino 2010-09-27, kai šis atvažiavo į NŽT ir informavo, jog pateikė prašymą dėl įsidarbinimo NŽT Kėdainių skyriuje. Prieš tai buvo gavęs V. K. gyvenimo aprašymą iš A. M. arba iš E. R. - dabar neprisimena. Tą pačią dieną iš NŽT buvo išsiųstas sutikimas į VMVT dėl V. K. perkėlimo į NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas. 2010-10-01 buvo gautas atsakymas, jog VMVT sutinka, kad V. K. būtų perkeltas į šias pareigas. Taip V. K. ir buvo priimtas į šias pareigas. 2010-09-27 buvo atšaukti keli konkursai, tarp jų ir konkursas į NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo pareigas. Po to, kai 2010 m. spalio mėnesį iš NŽT Kėdainių skyriaus buvo atleistas V. K. , šio skyriaus vedėja tapo E. D. . E. D. pažįsta nuo 1982 m., nes kartu su ja studijavo. E. D. dalyvavo 2011 m. pradžioje laimėjo NŽT paskelbtą konkursą į šią pareigybę. Apie skelbiamą ir organizuojamą konkursą su E. D. iš anksto nekalbėjo, nesiūlė jai pateikti dokumentų. Kaip įstaigos vadovas komisijos posėdyje nedalyvavo.
Teismas atmeta K. M. parodymus dėl pagrįstų abejonių šių parodymų teisingumu.
Liudytojas K. M. yra suvaržytas savo paties prisipažinimo padarius tas pačias nusikalstamas veikas, už kurias šioje byloje teisiami A. M. , A. B. ir V. K. . Būtent šis prisipažinimas ir buvo viena iš sąlygų, dėl kurių K. M. , buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) (t. 5, b.l. 82- 89). K. M. liudytoju apklaustas neperspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus parodymus. Vien tokio liudytojo parodymai negali būti pakankamas pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, o jokie kiti bylos duomenys K. M. parodymų apie esmines kaltinimo aplinkybes nepatvirtina, bet jiems prieštarauja.
K. M. nėra nešališkas ir objektyvus liudytojas ir dėl kitų priežasčių- priešiškų santykių su kaltinamuoju A. M. , taip pat dėl to, kad 2011 m. į pareigas NŽT Kėdainių įdarbinta liudytojo bendramokslė E. D. . Liudytoja E. D. patvirtino, kad dirba NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėja nuo 2011 metų gegužės mėnesio, o pačiame skyriuje - nuo 2011 metų sausio. K. M. pažįsta, nuo 1982 m., nes mokėsi kartu Žemės ūkio akademijoje. Po baigimo susitikdavo kas penkerius metus per grupės susitikimus. Dabartinėje darbovietėje įsidarbino 2011 metų sausio mėnesį pagal neterminuotą darbo sutartį, tuometinio NŽT direktoriaus K. M. įsakymu. Tuo metu skyriuje buvo laisvas etatas, nes dirbusi specialistė laimėjo konkursą valstybės tarnyboje, perėjo į aukštesnes pareigas. Vėliau dalyvavo konkurse į vyriausiojo specialisto vietą, po to apie 2011 m. balandžio mėn.- konkurse į valstybės tarnybą vedėjo pareigoms užimti. Žemėtvarkos sistemoje dirba nuo 1994 metų, 2009 metais dėl etatų mažinimo buvo atleista iš darbo. Apie laisvą skyriaus vedėjo vietą sužinojo iš tinklapyje skelbiamų konkursų į valstybės tarnybos. Prašymą nusiuntė registruotu laišku į NŽT personalo skyrių. Konkurse buvo vienintelė kandidatė į vedėjos pareigas.
Liudytojo K. M. parodymus apie, tai, kad anksčiau paskelbtus konkursus NŽT Kauno m. Kauno rajono, Kėdainių rajono, Jonavos vedėjo paneigė jau minėti kaltinamojo A. M. , liudytojų K. S. , E. R. parodymai, kurie nurodė, kad paties K. M. sprendimas paskelbti minėtus konkursus prieštaravo ŽŪM planams dėl teritorinių NŽT padalinių pertvarkymo.
Jokie leistini įrodymai neįrodo K. M. parodymų apie tai, kad A. M. organizavo ir kontroliavo V. K. įdarbinimą į NŽT, kad jis nurodė K. M. atšaukti konkursą, kad jis pareikalavo, jog A. B. priimtų fiktyviai V. K. į VMVT be konkurso, kad A. B. būtent vykdydamas A. M. nurodymą įsteigė pareigybę Kaune, kad A. M. nurodė K. M. perkelti V. K. į NŽT tarnybinio kaitumo būdu. Tokių duomenų apskritai nėra.
K. M. teisme parodė, jog laikotarpiu nuo 2010-08-20 iki 2010-09-01 A. M. savo darbo kabinete jam tiesiogiai nurodė atšaukti konkursą į NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir nurodė, kad reikės priimti M. nurodytą žmogų. Tačiau nors pokalbių A. M. kabinete šiuo laikotarpiu buvo klausomasi, prokuroras nurodė, jog tokio pokalbio įrašo nėra.
Dėl garso įrašų leistinumo.
Be kitų duomenų, kaltinimas byloje grindžiamas operatyvinių veiksmų metu gautais duomenimis, t.y. įrašytais pokalbiais kaltinamojo A. M. darbo kabinete bei jo telefoniniais pokalbiais su kitais kaltinamaisiais ir kitais asmenimis (t. 1, b.l. 15-16, 17- 19, 20-21, 22- 24, 25- 27, 28- 29, 30- 31, 32- 44, 45- 46, 47- 49, 50- 52, 56- 58, 59-61, 62-63, 64-65, 66-69, 70-72, 78-80, 81-88, 89-91, 92-94). Šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais nes nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (LR BPK 20 str. 2 d., 4 d.). Nutartys, kuriomis sankcionuotas pasiklausymas surašytos vieno asmens vardu, tačiau pasirašytos kito asmens vardu; nei teismo nutartyse atlikti sekimą nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, ar sekimas pradėtas dėl tų veikų, dėl kurių įstatymas tai leidžia daryti; nors akivaizdu, kad pasiklausymas darytas ne dėl tų kaltinamųjų veiksmų, už kuriuos jie teisiami šioje byloje, garso įrašai panaudoti be ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo, kaip to reikalavo tyrimo metu galiojusi LR BPK 162 str. redakcija,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėmis nutartimis yra suformulavęs nuoseklią praktiką dėl duomenų, gautų Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, patikrinimo teismo proceso metu, dėl šių duomenų leistinumo. LAT yra nurodęs, jog nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimas susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo (plenarinės sesijos 2007-10-18 nutartis Nr. 2K-P-412/2007). BPK 4 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal BPK. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų numatyta tvarka. Kai baudžiamojoje byloje remiamasi informacija, gauta ne pagal BPK, tokios informacijos įrodomoji vertė kelia daugiau abejonių. Taip yra todėl, kad informaciją pagal kitus įstatymus surenka asmenys, kurie neveikia kaip baudžiamojo proceso subjektai, informacija renkama neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos informacija buvo gauta. Yra ypač svarbu atidžiai tikrinti duomenis, surinktus operatyvinio tyrimo metu, nes šis tyrimas apima veiksmus, smarkiai varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančius į privatų asmens gyvenimą. Visų duomenų patikimumas turi būti patvirtintas BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. BPK nuostatos užkerta galimybę apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik ar daugiausia duomenimis, surinktais ne pagal BPK (2006-03-28 kasacinė nutartis Nr. 2K–332/2006, 2008-04-29 nutartis Nr. 2K-7-141/2008 ir kt.).
Be to, teismas privalo patikrinti ir faktinį, ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą (2004-02-10 nutartis Nr. 2K-124/2004, 2007-10-30 nutartis 2K-633/2007). Bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis, teismas privalo patikrinti 3 pagrindinius aspektus:
- ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (2004-02-10 kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2004, 2007-10-30 nutartis Nr. 2K-633/2007, 2008-05-20 nutartis Nr. 2K-120/2008, plenarinės sesijos 2009-05-05 nutartis Nr. 2K-P-2/2009, „BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikos apžvalga).
Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra apygardos teismo pirmininko ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba jų išrašas, kuriame nebūtų valstybės paslaptį sudarančių duomenų. Kiekvienoje byloje turi būti išslaptinta nutartis, kuri leistų teismui bei proceso dalyviams įsitikinti koks operatyvinis veiksmas buvo sankcionuotas, kokia apimtimi, kokie veiksmai buvo leisti atlikti, koks šio leidimo faktinis pagrindas.
Šioje byloje atliktas operatyvinis tyrimas, kurio metu buvo surinkti esminiai kaltinimus grindžiantys duomenys, iš esmės neatitinka LAT suformuluotų reikalavimų įrodymų leistinumui.
Operatyviniai duomenys buvo surinkti panaudojant technines priemones specialiąja tvarka kaltinamųjų atžvilgiu laikotarpiu nuo 2010-08-30 iki 2010-10-07. Tuo laikotarpiu buvo daromi garso įrašai K. M. darbo kabinete ir buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių. Visi šie veiksmai, kaip nurodoma paminėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, buvo atliekami remiantis Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pavaduotojos 2010-07-20 nutartimi Nr. 728KF. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė išslaptintą nurodytą nutartį (t. 6, l. 64-65), tačiau iš šios nutarties matyti, jog prokuroro teikimą nagrinėjo ne teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, bet Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, kurio pavardė nurodyta nutarties pirmame lape, tačiau nutartis pasirašyta ne prokuroro teikimą išnagrinėjusio teismo pirmininko, bet Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės. Tokios formos nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti.
Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, ar sekimas pradėtas dėl tų veikų, dėl kurių įstatymas tai leidžia daryti. OVĮ 9 str. 1 d. numatyta, kad operatyvinis tyrimas pradedamas kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą ar apie kitus OVĮ 9 str. 1 d. nurodytus nusikaltimus. Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu pateikė keturias išslaptintas Šiaulių apygardos teismo nutartis- 2009-10-21, 2010-01-20, 2010-04-16, 2010-07-20 (t. 6, b.l. 58- 57, 60- 61, 62- 63, 64- 65). Visose šiose nutartyse yra nurodyta, kad „remiantis pateikta operatyvinės bylos medžiaga, yra pagrindas taikyti A. M. atžvilgiu specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti jo dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose: bylos duomenys patvirtina, kad A. M. gali būti susijęs su veikomis, turinčiomis nusikaltimo požymių“. Nei vienoje nutartyje nėra nurodyta kokios nusikalstamos veikos yra tiriamos, su kokiomis veikomis yra susijęs A. M. , nėra nurodyti ne tik BK straipsniai, bet net ir veikų pobūdis. Prokuroras išslaptintų teikimų ar kitos operatyvinės bylos medžiagos nepateikė, todėl teismas negali patikrinti atlikto operatyvinio tyrimo teisėtumo, ar šis tyrimas buvo pradėtas dėl veikų, kurios yra išvardintos OVĮ 9 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotą praktiką, jeigu operatyvinis tyrimas atliekamas dėl vienų veikų, o paaiškėja kitų nusikalstamų veikų požymiai, tai gauti duomenys gali būti panaudoti tik jei naujai paaiškėjusios veikos yra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti operatyviniai veiksmai. LAT aprobuotoje 2008-05-20 nutartyje Nr. 2K-120/2008 taip pat nurodyta, jog duomenys iš vienos operatyvinės bylos į kitą baudžiamąją bylą turi būti perkelti vadovaujantis BPK 162 str. nuostatomis, t.y. ta pačia tvarka kaip ir perkeliant informaciją apie asmens privatų gyvenimą iš vienos baudžiamosios bylos į kitą baudžiamąją bylą. Yra akivaizdu, jog operatyvinis tyrimas, kurio metu padaryti garso įrašai, buvo pradėtas ir atliekamas dėl visai kitos veikos, nesusijusios su V. K. įdarbinimu, kadangi operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti dar 2009-10-21, o pirmi duomenys susiję su V. K. įdarbinimu užfiksuoti 2010 m. rugsėjo mėn. Dėl to neaišku ir teismas neturi galimybių nustatyti dėl kokios veikos buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, ar ta veika pagal savo pobūdį ir pavojingumą buvo bent panaši į šioje byloje nagrinėjamą veiką. Pagal ikiteisminio tyrimo metu galiojusią BPK 162 straipsnio redakciją duomenys į baudžiamąją bylą galėjo būti perketi tik ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu, ko padaryta nebuvo, o operatyvinių veiksmų protokolai į baudžiamąją bylą buvo pateikti STT Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus 2010-11-30 lydraščiu Nr. 22-14-116 ir 2010-12-27 lydraščiu Nr. 22-14-126, t.y. sprendimą priėmė ikiteisminio tyrimo įstaiga, kas neatitinka ir dabartinės LR BPK 162 str. redakcijos, kuri tokią kompetencija suteikia prokurorui.
A. M. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
Kardomąją priemonę- pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
A. B. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str., 2 d. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
Kardomąją priemonę- pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
V. K. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimų, numatyto LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d.; 24 str. 5 d. ir 300 str. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
Kardomąją priemonę- pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.