- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-02
- Bylos Nr.
- 2K-275/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Masiokas, Gintaras Goda (pran.)
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Civilinis ieškovas
- S. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios S. J. kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutarties.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. P. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. civilinis ieškinys dėl 4159 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės S. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. P. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) statybos padalinio vadovu ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 40 paskirtas vadovauti statybos objektui, esančiam Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą ir kontrolę, pažeidė 2003 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 2 2.5 punktą, kuriame įpareigojama užtikrinti, kad statybos darbai vyktų pagal atliekamų darbų eigą, technologiją, darbų vykdymo nuoseklumą, t. y. netinkamai organizavo darbo proceso eiliškumą, neparengė statybos darbų technologijos projekto, plataus profilio statybininkas M. V. tinkamai nebuvo instruktuotas darbo vietoje, jokios saugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio, nebuvo paruoštos naudoti ir naudojamos, neišdavė balkono plokštės, esančios 5,4 m aukštyje, ardymo darbams paskyros–leidimo, dėl to 2004 m. rugsėjo 3 d. 10 val. 30 min. UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininkams M. V. ir R. S. statybos objekte, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte ardant betono plokštės pagrindą, M. V. kampiniu šlifuokliu pjaunant balkono plokštės pagrinde esančią armatūrą, kol svorio neatlaikiusi lūžo paskutinė armatūra, iš 5,4 m aukščio žemyn krito balkono plokštė ir ant žemės nukrito M. V., kuris dėl patirtos sunkios traumos 2005 m. sausio 19 d. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; nukentėjusioji S. J. prašo pakeisti 2005 m. birželio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2005 m. spalio 20 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir A. P. nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš jo S. J. 4159 Lt turtinės ir 120 000 Lt neturtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidas.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismas visai nevertino M. V. parodymų, konstatavęs, kad dėl sveikatos būklės jo apskritai nebuvo galima apklausti kaip nukentėjusiojo (remiantis 2004 m. gruodžio 1 d. Kėdainių ligoninės pažyma). Kasatorius pabrėžia, kad M. V. buvo apklaustas tą pačią dieną, kurią buvo pateikta ši pažyma, jo apklausoje dalyvavo gydytojas; nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šį gydytoją buvo prašoma iškviesti ir apklausti apie nukentėjusiojo gebėjimą duoti parodymus, tačiau teismas šį prašymą atmetė – vadinasi, nebuvo pašalintas prieštaravimas tarp dviejų faktinių aplinkybių – gydytojo dalyvavimo apklausoje ir ligoninės išduotos pažymos turinio. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar dėl savo sveikatos būklės M. V. galėjo duoti parodymus 2004 m. spalio 21 d., jo apklausą atlikęs tyrėjas nebuvo teismuose apklaustas kaip liudytojas. Anot kasatoriaus, nukentėjusiojo permainingą sveikatos būklę ir jo ilgą laiką trukusią sąmoningą būseną patvirtina S. J. parodymai ir byloje esančios medicinos specialistų išvados, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų priemonių ištirti, kokia buvo M. V. sveikatos būklė apklausų metu ir ar jis galėjo duoti teisingus parodymus. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas M. V. bei liudytojos S. J. parodymų iš viso nevertino, S. J. parodymus nepagrįstai laikė išvestiniais, todėl teigtina, kad prokuroro apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas.
Baudžiamojoje byloje, anot kasatoriaus, teismai neįvertino V. J. parodymų apie tai, kad pastato mūrijimo darbai ėjo į pabaigą, buvo likę neužmūryta tik durų anga su balkono plokšte, o balkono nuardymo darbai dieną prieš įvykį buvo aptarti su A. P. Be to, apygardos teismas nevertino namo savininko V. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos rangos sutarties perrašymo fakto, neanalizavo, kokiu tikslu ji buvo perrašyta, ar galėjo įmonės vidaus dokumentai, t. y. įsakymas Nr. 40 ir technologinė kortelė, neatitikti jau po įvykio perrašytos rangos sutarties.
Kasaciniame skunde teigiama, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytoje statybos rangos sutartyje buvo numatytas balkonų nugriovimas. Remiantis šia sutartimi, A. P. buvo paskirtas vadovauti statybos objektui, esančiam Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), nurodant vykdyti 2003 m. balandžio 18 d. statybos padalinio vadovo pareiginę instrukciją Nr. 2; su šia instrukcija A. P. supažindintas, buvo kaltinamas pažeidęs būtent šios instrukcijos reikalavimus. Iš 2004 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto išvadų matyti, kad darbų organizavimas UAB (duomenys neskelbtini) statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apskritai ir nelaimingo atsitikimo metu neatitiko darbų saugos reikalavimų; iš statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 2 matyti, kad A. P. buvo atsakingas už tai, kad ekspertizės akte nurodyti darbų saugos pažeidimai nebūtų padaryti, jis buvo atestuotas sveikatos ir saugos klausimais; liudytojas V. J. ir R. S. patvirtino, kad balkono nugriovimo darbai buvo iš anksto derinami su A. P. Kasatorius daro išvadą, kad, remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, A. P., žinodamas, jog bus atliekami balkono nuardymo darbai, nesiėmė jokių priemonių, kad šie darbai būtų atlikti saugiai, t. y. pažeidė 2003 m. balandžio 18 d. statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 2 reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, vadinasi, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji kasaciniame skunde teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino jos ir M. V. parodymus: nukentėjusysis M. V. jį apklausiant po įvykio nurodė, kad nuardyti balkoną jam ir R. S. liepęs A. P.; apie tai ligoninėje jai sakė pats sūnus 2004 m. gruodžio 4 d., tai girdėjo ir jo parodymus užrašęs ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras bei ligoninės terapijos skyriaus vedėjas. Šios aplinkybės negali paneigti tą pačią dieną jau po nukentėjusiojo apklausos Kėdainių ligoninės pateikta pažyma apie tai, kad M. V. negali dėl sveikatos būklės būti transportuojamas, jo negalima apklausti, jis negali pasirašyti procesinių dokumentų.
Šalies argumentai
Kasatorė taip pat teigia, kad Panevėžio apygardos teismui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) ir V. J. rangos sutartis, kurioje numatytas pastato balkonų nuardymas, po nelaimingo atsitikimo buvo suklastota, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. J. pateiktame 2004 m. rugpjūčio 16 d. statybos rangos darbų sutarties originale, kurį pasirašė V. J. ir A. M., A. P. pavardės nėra. Tačiau toks teismo teiginys, anot kasatorės, nešalina A. P. atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) buvo susijęs darbo santykiais ir vykdė jam bendrovės pavestus sutartimi su klientu aptartus darbus, taip pat ir balkonų nuardymo darbus. Tai, kad bendrovės direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme nėra nurodytas balkonų nuardymas, o tik parapetų pamūrijimo darbai, pačios sutarties nekeičia, nes statybos rangos darbų sutartis sudaryta vėliau, nei pasirašytas įsakymas, t. y. 2004 m. rugpjūčio 16 d., be to, įsakyme nėra nurodyti ir langų angų užmūrijimo darbai, tačiau byloje nustatyta, kad tokie darbai buvo vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai netenkintini.
Kasaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir įrodymų vertinimo rezultatais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai nėra iš naujo tiriami ir vertinami. Nesutinkant su įrodymų tyrimu ir vertinimu apskųstus nuosprendžius ir (ar) nutartis kasacinės instancijos teismas gali keisti ar naikinti tik tuo atveju, kai nustato, jog žemesnės instancijos teismai įrodinėjimo proceso metu iš esmės pažeidė BPK nuostatas. Tokie pažeidimai nagrinėjamoje byloje nėra padaryti.
Liudytojų ir nukentėjusiųjų, kurie negali būti apklausti teisiamajame posėdyje, parodymų perskaitymą įrodymų tyrimo metu reglamentuoja BPK 276 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti skaitomi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Nukentėjusysis M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teisme nėra davęs, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymas, kuriuo galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Ši nuostata reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik parodymais, gautais parodymus duodančius asmenis apklausus teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, būtų pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams. M. V. parodymai nagrinėjamoje byloje gali būti analizuojami tik laikantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šie parodymai yra aptarti ir jų reikšmė įvertinta tinkamai.
BPK 276 straipsnio 4 dalis taip pat numato galimybę kaip liudytoją teisme apklausti ikiteisminio tyrimo stadijoje apklausą atlikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą. BPK nenumatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro parodymų vertinimo apribojimų. Jais gali būti grindžiamas bet kuris teismo priimamas nuosprendis, tačiau teismo išvados turi būti daromos įvertinus įrodymų visumą. Nagrinėjamoje byloje su M. V. bendravusių asmenų parodymais negali būti paneigti įrodymai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie A. P. nekaltumą. Parodymai asmenų, atlikusių sunkiai sužaloto asmens, kurio galimybės įprasta tvarka liudyti procese buvo apribotos, apklausą ar dalyvavusių tokioje apklausoje, yra išvestiniai įrodymai. Tokiu atveju, išvestinius įrodymus laikyti patikimesniais už kitus proceso metu surinktus įrodymus paprastai nėra jokio pagrindo. Liudytojo R. S., išteisintojo A. P. parodymai yra pirminiai, tiesioginiai įrodymai, leidžiantys daryti išvadas apie byloje įrodinėtinas aplinkybes. Byloje yra ir kitų A. P. teisinančių įrodymų (Z. G. parodymai, statybos darbų atlikimo techninė kortelė, kiti dokumentai). Vadovaujantis įrodymais, kurie nurodomi motyvuojant kasacinius skundus, negali būti daromos išvados apie A. P. kaltumą. Nei V. J., nei kitų asmenų parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nelaikė leidžiančiais daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo dieną A. P. buvo nurodęs atlikti balkono ardymo darbus. Rangos sutarties perrašymas, ekspertizės aktas leidžia manyti, kad darbai objekte, kuriame įvyko nelaimingas įvykis, buvo organizuoti netinkamai, tačiau šie įrodymai nepagrindžia A. P. kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens socialinę teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas; objektyviai jis pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų darbe pažeidimu, jei dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių; šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.
A. P. veika kaltinamajame akte buvo apibrėžta kaip 2003 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 2 2.5. punkto, kuriame įpareigojama užtikrinti, kad statybos darbai vyktų pagal atliekamų darbų eigą, technologiją, darbų vykdymo nuoseklumą, pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad rangos sutartis dėl Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), esančio objekto sudaryta 2004 m. rugpjūčio 16 d., A. P. teisiškai neįpareigoja, todėl ir jos keitimo faktas, nustatytas pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl A. P. kaltės, reikšmės neturi. A. P., kaip statybos padalinio vadovo, teises ir pareigas apibrėžia UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. 40 ir pareiginė instrukcija. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertinę visus byloje esančius įrodymus pagrįstai nustatė, kad A. P. neturėjo teisinės pareigos užtikrinti konkretaus darbo – statybos objekte esančio balkono nugriovimo – saugą, nes tokio pobūdžio darbas nebuvo numatytas atlikti nelaimingo atsitikimo dieną. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad A. P. realizavo būtiną BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvų požymį – veiką, šiuo konkrečiu atveju inkriminuotą kaip neatsargų neveikimą, neužtikrinant, kad statybos darbai vyktų pagal atliekamų darbų eigą, technologiją, darbų vykdymo nuoseklumą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios S. J. kasacinius skundus atmesti.