Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. I. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis L. G. (L. G.), S. G., N. G., I. G., S. G., valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina A. G.. Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro 2024 m. balandžio 24 d. liudijimu patvirtinama, kad A. G. palikimą priėmė pareiškėja J. I. Pareiškėjos tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų A. G. ir P. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad nuo 1992 m. rugsėjo 26 d. įregistruota A. G. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybė įregistruota 1992 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties (pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374) pagrindu. Nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą įgyta pareiškėjos tėvų santuokos metu, todėl laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas P. G. testamento nebuvo sudaręs ir P. G. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina – palikėja A. G. po sutuoktinio P. G. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). LAT formuojamoje praktikoje, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, pažymėta, kad: „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo, ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pareiškėja palikimo priėmimo faktą grindžia aplinkybe, kad jos motina A. G. po sutuoktinio mirties toliau gyveno abiem sutuoktiniams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir valdė sutuoktiniui priklausiusią 1/2 dalį šio namo ir jo priklausinių.

Byloje esančiais VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjos tėvas P. G. gyvenamąją vietą nuo 1987 m. gegužės 25 d. iki mirties deklaravo (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgus į tai, kad jis kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) k. neturėjo, vertinama, kad P. G. gyveno ir gyvenamąją vietą iki mirties ((duomenys neskelbtini)) deklaravo jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro pažymoje esančius duomenis, A. G. nuo 2016 m. spalio 3 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 1395 (2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija), kaimų gatvėms buvo suteikiami pavadinimai, vertinama, kad P. G. mirties dieną abu sutuoktiniai gyvenamąją vietą deklaravo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriam tik po P. G. mirties suteiktas gatvės pavadinimas ir namo numeris.

Pareiškėjos motina A. G. po sutuoktinio P. G. mirties per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name ir toliau naudojosi kitais statiniais, kaip minėta, P. G. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys L. G., S. G., N. G., I. G., S. G. prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė.

Nustatyta, kad pareiškėjos motina A. G. po sutuoktinio mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.