Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui E. L., atsakovės atstovui Tomui Petrikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. M.-B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja E. A. M.-B. (toliau – pareiškėja) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) direktoriaus 2010-05-18 m. įsakymo Nr. 30-1148 „Dėl nuosavybės teisių pilietei O. P. atkūrimo“ (toliau – Įsakymas) 2 p., kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – patalpas plane pažymėtas indeksu 1-2, 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas – 32,36 (trisdešimt du ir trisdešimt šešios šimtosios) kv. m. (toliau – patalpos) ir įpareigoti atkurti nuosavybės teises į šias patalpas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Skunde nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 4- ojo notarų biuro 2009-03-18 išduotą liudijimą pareiškėja yra vienintelė mirusiosios O. P. įpėdinė. Įsakymo 1 p. buvo atkurtos nuosavybės O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį-patalpas, plane pažymėtas indeksu 2-1, 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas yra 23,06 (dvidešimt trys ir šešios šimtosios) kv.m., o pagal įsakymo 2 p., Administracijos direktorius atsisakė atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį- patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-2, 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas yra 32,36 (trisdešimt du ir trisdešimt šešios šimtosios) kv. m. laiko, kad Įsakymas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. l d. 5 p. nustatyta, kad piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamuosius namus bei jų priklausinius. Šio straipsnio 2 d. reglamentuojama, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą Įstatymo 3 str. 1 d. 4 bei 5 p. nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991-08-01 buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 49).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos E. A. M.-B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, kad Įsakymo 2 p. yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytas teisinis pagrindas netaikytinas nagrinėjant šį ginčą, nes nuosavybės teises į pastato dalį, nurodomą Įsakymo 2 d., atsisakyta atkurti vadovaujantis kitais teisiniais pagrindais. Įsakymu nuosavybės teisės O. P. buvo atkurtos laikantis Įstatyme nustatytos tvarkos ir pagrindų ir į tą nekilnojamojo turto dalį, į kurią atkurti nuosavybės teises buvo teisinis pagrindas. Pabrėžė, kad ginčo pastatas (visas pastatas) nėra išlikęs, t. y. nuosavybės teisės O. P. atkurtos į neišlikusio pastato dalį, tačiau tik į tą dalį, į kurią buvo teisinis pagrindas nuosavybės teisėms atkurti. Pagal Įstatymo nuostatas, nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė jiems nuosavybės teise iki 1940 m. ir kuris pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nacionalizuoti 1941-01-09 namo nacionalizavimo aktu Nr. 1375 (buvę adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Pagal Nacionalizuojamojo namo žinias ir 1991-10-15 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), namai nuosavybės teise priklausė K. P.. 1942-03-25 notaro patvirtintu testamentu šiuos nacionalizuotus namus K. P. užrašė pilnon ir išimtinon nuosavybėn savo brolvaikiui J.P. (P., P.). (duomenys neskelbtini) sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad J. P. (P.) sutuoktinė yra O. P. 1991-09-25 O. P. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į du pastatus: gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinant juos natūra. 1994-10-16 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1990V pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Vilniuje, O. P. negrąžinamas natūra, bet leidžiama šio namo nuomininkams (ir O. P.) privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1995-04-28 sutartimi ji įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m. ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vėliau šį butą O. P. testamentu paliko trečiajam asmeniui – N. T.. 2008-12-22 mirusios O. P. įpėdinė E. A. M.-B. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą atkurti O. P. vardu nuosavybės teises į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos įpėdiniui. Pagal 2009-03-15 Vilniaus miesto 4- ojo notarų biuro išduotą liudijimą, mirusios O. P. ir jos brolio S. M. vienintelė įpėdinė yra E. A. M.-B. Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 2 d. nuostatomis, 2009-05-22 Administracijos direktoriaus įsakymu O. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės jos įpėdiniui į negyvenamąjį pastatą (sandėlį) (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Įsakymu buvo siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Akcentavo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo du butai su bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atkreipė dėmesį, kad į namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje 1- ąjį butą atkurti nuosavybės teises O. P. nėra teisinio pagrindo, nes ji buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkė, o 1995-04-28 sutartimi ji įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 86 str. 1 d. 1 p. nustato, kad už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė piliečiams atlygina teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę, vadovaudamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu perduodama neatlygintinai nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ar savivaldybės butų fondo butus. Remiantis šia įstatymo nuostata, O. P., kaip gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei ir kartu nuomininkei, ginčo patalpos būtų buvę perduotos nuosavybėn (jei ji būtų pageidavusi atkurti nuosavybės teises į ginčo turtą natūra), taip įgyvendinant jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau ginčo atveju O. P. jau 1995-04-28 įsigijo ginčo gyvenamąsias patalpas nuosavybėn vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, t. y. lengvatine tvarka. O. P. sumokėjo valstybei už ginčo patalpas 185,40 Lt. Taigi, vienintelė kompensacija, į kurią galėtų pretenduoti pareiškėja, būtų kompensavimas lėšų (atitinkamai perskaičiavus sumokėtų lėšų dydį šiai dienai), kurias O. P. sumokėjo valstybei įsigydama dalį pastato Lvovo 103-1, Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, 1995-04-28 privatizavimo sutartimi. Minimo įstatymo paskirtis – suteikti galimybę gyvenamųjų patalpų nuomininkams lengvatine tvarka, t. y. už lengvatinę kainą ir supaprastinta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn viešojoje nuosavybėje tuo metu buvusį objektą. Tvirtino, kad teismui patenkinus pareiškėjos skunde išdėstytus prašymus, susidarytų situacija, kada tas pats asmuo gautų iš valstybės dvigubą kompensaciją. Jeigu O. P. norėjo gauti kompensaciją pagal Įstatymą (įgyjant ekvivalentinį turtą arba kitokiu būdu-vertybiniais popieriais ar kt.), tai neturėjo naudotis teise lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn ginčo butą. Be kita ko, nurodė, kad kitą gyvenamojo pastato dalį 23,06 kv. m ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1994-12-19 sutartimi nuosavybėn įsigijo (privatizavo) G. K.. Kadangi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),Vilniuje, patalpa-butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo privatizuota G. K., todėl vadovaujantis Įstatymo 16 str. 10 d. 7 p. ir atsižvelgiant į 2010-05-13 O. P. paveldėtojos pareiškėjos prašymą gyvenamoji patalpa-vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (23,06 kv. m ploto), buvo priskirtas prie valstybės išperkamo ir už jį atlyginama vertybiniais popieriais (akcijomis). Remiantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-05-12 turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis-patalpos plane pažymėtos 2-1, 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas-23,06 (dvidešimt trys ir šešios šimtosios) kv. m, nustatyta rinkos vertė yra 46 000 (keturiasdešimt šeši tūkstančiai) Lt, pareiškėjai už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą buvo kompensuota vertybiniais popieriais. Pastebėjo ir tai, kad pareiškėja jau 2010-05-13 buvo informuota apie tai, kad jai nuosavybės teisės bus atkuriamos ne į visą nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tik į jo dalį (23,6 kv. m ploto patalpas). Apie tai pareiškėja buvo informuota 2010-05-12 Administracijos raštu, po kurio atsakovė gavo pareiškėjos prašymą, kuriame buvo nurodyta, kokios rūšies kompensaciją ji pageidauja gauti už nekilnojamąjį turtą, t. y. kad pageidauja kompensacijos vertybiniais popieriais. Daro išvadą, kad pareiškėja sutiko su faktu, kad kompensacija jai būtų mokama už dalį nekilnojamojo turto buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. už 23,6 kv. m ploto pastato dalį. Taigi, gavusi minėtą Administracijos raštą, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad į dalį pastato, t. y. į patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai nuosavybės teisės nebus atkuriamos, tačiau pareiškėja nesikreipė į teismą per Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą ir jo neskundė. Todėl, mano, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą skundui pateikti. Pažymėjo ir tai, kad teismui patenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus atsakovę atkurti nuosavybės teises į neišlikusio pastato dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų pažeistas viešasis interesas, nes asmuo jau vieną kartą pasinaudojęs valstybės suteikta galimybe lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn gyvenamojo pastato dalį, siekia antrą kartą už tą patį turtą gauti kompensaciją iš valstybės. Tokios galimybės nenumato joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas, o taip pat tokio skundo patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir kitiems teisėje veikiantiems principams, kuomet už vieną ir tą patį turtą asmeniui valstybė atlygina du kartus. Patenkinus pareiškėjos skundą būtų sukurtas ydingas precedentas, kurio pagrindu atsirastų daugiau piliečių, kurie siektų teismo keliu gauti kompensacijas už turtą, kurį jau anksčiau buvo įsigiję nuosavybėn, tik kitu pagrindu. Laiko, kad Įsakymo dalies naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes nėra nei vieno iš teisės akto naikinimo pagrindų. Įsakymo panaikinimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas, nes viešojo administravimo subjektas, t. y. Administracija, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, esant norminių teisės aktų nustatytiems pagrindams.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, Administracija) direktoriaus 2010-05-18 įsakymo Nr. 30-1148 „Dėl nuosavybės teisių pilietei O. P. atkūrimo“ (toliau – Įsakymas) 2 p. (b. l. 4-5).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo 2 p. teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamas patalpas sąlygos ir tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad E. A. M.-B. (pareiškėja) yra vienintelė O. P. turėto turto pavedėtoja (b. l. 3, 40).

Kaip minėta, pareiškėja ginčija Įsakymo 2 p., kuriuo buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato 1A1/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – patalpas plane pažymėtas indeksu I-2, ½ patalpų a-1 ir a-2 dalis, kurių bendras plotas yra 32, 36 kv. m. (b. l. 4-5).

Bylos duomenimis, namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nacionalizuoti 1941-01-09 namo nacionalizavimo aktu Nr. 1375 (buvę adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje) (b. l. 24-25).

Remiantis Nacionalizuojamojo namo žiniomis ir 1991-10-15 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), namai nuosavybės teise priklausė K. P. (b. l. 26-29, 30).

1942-03-25 notaro patvirtintu testamentu minėtus nacionalizuotus namus K. P. (p.) užrašė pilnon ir išimtinon nuosavybėn savo brolvaikiui J. P. (P., P.) (b. l. 31-32)..

Vadovaujantis 1954-02-07 sutuoktuvių liudijimu, J. P. (P.) sutuoktine buvo O. P. (b. l. 33), kuri 1991-09-25 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į du pastatus: gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinant juos natūra (b. l. 34).

Vilniaus miesto valdyba 1994-10-16 potvarkiu Nr. 1990V nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Vilniuje, O. P. negrąžinamas, bet nuomininkams leidžiama privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 35). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad O. P. būtų ginčijusi šį potvarkį ir/arba jis būtų teismine tvarka pripažintas neteisėtu. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo atsakyti, ar O. P. potvarkio teisėtumą bei pagrįstumą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo ginčijusi (žr. teismo posėdžio protokolą).

Kaip matyti iš 1995-04-28 sutarties, O. P. įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m. ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį testamentu paliko N. T. (b. l. 36-37, 38, 41-42).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad 2008-12-22 mirusios O. P. įpėdinė E. A. M.-B. su prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuriame prašė atsakyti, kada mirusios O. P. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 39).

Administracija 2010-05-12 raštu Nr. A51-10558 (2.13.1.3-TD6) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimo“ E. L. (pareiškėjos atstovą) informavo, kad nuosavybės teisės pilietei O. P. gali būti atkurtos tik į gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri nuo 1994-12-19 priklausė G. K. Šiam asmeniui priklausė patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (23, 6 kv. m.). Kitą namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (32, 36 kv. m.) 1995-04-28 sutartimi nuosavybėn įsigijo O. P. Taip pat paaiškino, kad O. P. 1991-09-25 prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad ji pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra. Taigi, nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises natūra į nekilnotąjį turtą. Prašė kuo skubiau atsakovei, išreiškiant valią raštu, kokiu Įstatyme nustatytu būdu pageidauja, kad valstybė kompensuotų už išperkamą gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 43).

Pareiškėja Administracijai 2010-05-13 pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriame pareiškė, kad ji pageidauja gauti kompensaciją vertybiniais popieriais už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiusį pilietei O. P. (b. l. 44).

Administracijos direktorius 2010-05-18 priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – patalpas, plane pažymėtas indeksu 2-1, 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas – 23, 06 kv. m. (1 p.) ir atsisakė atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patalpas plane pažymėtas indeksu 1-2, 1/2 patalpų a-1 ir a-2 dalis, kurių bendrasis plotas 32,36 kv. m. (2 p.) bei nustatė, kad nuosavybės teisės į šio Įsakymo 1 p. nurodytą gyvenamųjų patalpų dalį atkuriamos valstybei išperkant šį nekilnojamąjį turtą ir kompensuojant už jį vertybiniais popieriais (akcijomis); išperkamojo nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010-05-12 Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 46 000 (keturiasdešimt šeši tūkstančiai) Lt (b. l. 4-5).

Ginčo teisinius santykius reglamentavo ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įsakymas), Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Pagal Įstatymo 2 str. 2 d., jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Įstatymo 8 str. nustatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Už valstybės išperkamus, taip pat už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus neišlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kurie po 1991 m. rugpjūčio 1 d. neišliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.Grąžinus šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba perdavus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, šie piliečiai kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius nuo tuščių patalpų jiems perdavimo dienos patuštinti nuomojamas valstybės ar savivaldybių butų fondo gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis Įstatymo 10 str. 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: 1) iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį; 2) pagal įstatymus yra įsigyti privačion nuosavybėn; 3) yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Šių patalpų sąrašą tvirtina Vyriausybė; 4) piliečiai nesutinka su šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu išnuomoti grąžintiną jiems gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai (Įstatymo 15 str.). Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams, teisingai kompensuodama pagal rinkos vertę remdamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, šiais būdais: 1) perduodama neatlygintinai nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ar savivaldybės butų fondo butus, kurių vertės skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams butus Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtiesiems namams, jų dalims, butams naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo. Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, miestuose ir kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems namams, jų dalims, butams tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis. Šių pastatų, statinių arba jų dalių perdavimo tvarką nustato Vyriausybė; 5) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo dienos, Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) perduodama neatlygintinai nuosavybėn kitą turtą Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.

Tvarkos 2.2 p. reglamentuojama, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai. Pagal 3 p. 3 d., mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tvarkos 76 p. nustatyta, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu: jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir įrašyti į valstybės išperkamų iš piliečių gyvenamųjų namų, jų dalių ir butų, pertvarkytų į negyvenamąsias patalpas ir naudojamų švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 356; jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jeigu visas bendrasis plotas 30 procentų viršija buvusįjį; pagal įstatymus jie įsigyti privačion nuosavybėn; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti piliečiai nesutinka su reikalavimu, numatytu šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, – išnuomoti grąžintiną jiems gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai. Kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat žemę, mišką, vandens telkinius, kurių piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Atlyginant už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, taip pat turtą, kurio piliečiai šio įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn pastatų, statinių, jų dalių, kito turto vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“. Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais (akcijomis), išduodamų vertybinių popierių (akcijų) skaičius nustatomas laikantis Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 (Tvarkos 81 p.).

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai, O. P. įpėdinei, nėra jokio teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes, kaip minėta, O. P. buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkė, o 1995-04-28 sutartimi ji jas, pagal tuo metu galiojančias teisės aktų normas, įsigijo nuosavybėn (privatizavo), t. y. ji įsigijo vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo pastato dalį, t. y. 23,06 kv. m ploto vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1994-12-19 sutartimi nuosavybėn įsigijo (privatizavo) G. K. Be kita ko, akcentuoja, kad pati pareiškėja 2010-05-13 atsakovei pateiktame prašyme aiškiai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. kad už patalpas būtų atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis).

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovė, priimdama Įsakymą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, jos priimtas aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigti ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jo, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ir įpareigoti Administraciją atkurti nuosavybės teises į ginčo patalpas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nurodytais motyvais bei kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos E. A. M.-B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.