- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-332/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SAAS Capital Management Group“, J. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-66-267/2010 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“ (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „SAAS Capital Management Group“, J. L.) dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2006 m. kovo 2 d. ieškovas D. B. su atsakovu V. V. komercine agentūra „Centas“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti mūrinio gyvenamojo namo statybos montavimo, pilno namo vidaus ir fasado apdailos darbus per devynis mėnesius nuo avanso įmokėjimo dienos, o ieškovas įsipareigojo pateikti projektinę dokumentaciją ir užtikrinti finansavimą laiku. Šalys sutarė dėl bendros sutarties kainos – 329 803 Lt ir avansinio mokėjimo – 100 000 Lt.
Statinys sutartu terminu (iki 2006 metų pabaigos) nebuvo pastatytas. Ieškovas dėl atliktų darbų kokybės įvertinimo kreipėsi į UAB „SAAS Capital Management Group“ ir UAB „Ekspertika“. UAB „Ekspertika“ 2008 m. vasario 20 d. ekspertizės aktu Nr.08-02/18 konstatavus, kad darbai atlikti nekokybiškai, ieškovas 2008 m. balandžio 21 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas (rangovas) pašalintų nustatytus trūkumus. Atsakovas 2008 m. gegužės 14 d. raštu informavo ieškovą, kad trūkumai bus pašalinti, tačiau nustatytų trūkumų nepašalino ir darbus statybos objekte nutraukė 2008 metų birželio mėn.
Šalies argumentai
2008 m. liepos 21 d. ieškovas D. B. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė nutraukti 2006 m. kovo 2 d. rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo 405 550,24 Lt nuostolių atlyginimą už nekokybiškai atliktus statybos darbus, o taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „CENTAS“ ieškovui D. B. 87 544,18 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju užsakovas su rangovu sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo, kuris bus naudojamas asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, statybos, todėl ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos vartojimo rangos teisės normos ir XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos (CK 6.644 str.– 6.680 str.).
Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino byloje atliktos statinio ekspertizės akto išvadas ir nesivadovavo jų pagrindu sudaryta lokaline sąmata (priedas prie bylos Nr. 2), nes sprendė, kad ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, sąlyginės, grindžiamos prielaidomis, o ekspertas neleistinai sprendė jam nepavestus klausimus (kas atliko statybos darbus, projekto klaidos), išvadose pasisakė dėl atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus paskirstymo ir tokiu būdu ekspertas parodė suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas taip pat konstatavo, kad atliktų darbų trūkumai ginčo objekte šiuo metu nepašalinti, todėl faktinių išlaidų ieškovas D. B. nepatyrė. Ieškovo pateiktoje sąmatoje paskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos viršija bendrą sutarties kainą, kas teismo vertinimu, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juolab, kad atsakovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys leidžia spręsti, jog ginčo statinys naudojamas pagal paskirtį – jame gyvenama (T. 3, b. l. 12 – 17). Tokiu būdu, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecijos teise (CK 6.249 str. 1 d.), įvertinęs statybos darbų kainų kritimą ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu tariantis dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovas siūlė 60 000 Lt nuostolių atlyginimą (T. 3, b. l. 49), teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti protingos trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų pusę ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos sumos – 175 088,36 Lt. Be to, teismas darė išvadą, kad vadovaujantis CK 6.259 straipsniu, atsakovo atsakomybė mažintina, kadangi ieškovas nevykdė teisės aktų jam nustatytos pareigos organizuoti ir užtikrinti statinio techninę priežiūrą. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, tinkamai vykdydamas statybos techninę priežiūrą, galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad atsakovas tinkamai, kokybiškai atliktų statybos darbus, o tokiu atveju galėjo sumažėti nekokybiškai atliktų statybos darbų mastas ir atitinkamai išlaidos, susijusios su defektų šalinimu. Šiaulių apygardos teismas darė išvadą, kad ieškovo elgesys neatitinka net minimalių apdairaus žmogaus standartų (nepasirūpinta statinio technine priežiūra, apmokėjimas už darbą buvo vykdomas avansu, atliktų darbų nepriėmus sutartyje nustatyta tvarka). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atsakomybė mažintina 50 procentų ir ieškovui priteistina 87 544,18 Lt nuostoliams atlyginti (CK 6.256 str.).
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 8027,77 bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo žyminį mokestį – 4027,77 Lt (T. 1, b. l. 5) ir už sąmatos sudarymą UAB „Čiukuras“ – 4000 Lt (T. 1, b. l. 53, 54). Tuo tarpu atsakovas už teismo paskirtą statybos ekspertizę privalo sumokėti 12 678,77 Lt (T. 2, b. l. 108, 160 – 162, 164 – 165 T. 3, b. l. 41, 43). Atlikus ekspertizę, atsakovas teismo nutarties neįvykdė, ekspertizės išlaidų neapmokėjo ir 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Klaipėdos komprojektas“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 9678,77 Lt ekspertizės išlaidų išieškojimo iš V. V. komercinės agentūros „Centas“ (T. 2, b. l. 164 – 165). Visgi teismas sprendė, jog, kadangi ieškovo patenkintų reikalavimų suma sudaro 22 procentus reikalautos priteisti sumos, o atsakovas nepateikė teismui turėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio paskirstymas išsprendžiamas jas įskaitant (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. komercinė agentūra „Centas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir ieškinį atmesti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Bendra sutarties kaina buvo 329 803 Lt, o atsakovas sumokėjo tik 287 000 Lt sumą, o žinant, kokio pobūdžio statinys turi būti statomas, tarp šalių susiformavusius teisinius santykius reglamentavo ne vien tik išimtinai vartojimo rangos normos, bet ir materialinės teisinės normos, apibūdinančios bendrąsias rangos santykių nuostatas bei statybos rangą, kiek tai liečia šalių teisių ir pareigų tinkamą įvykdymą ir atsakomybės tarp šalių pasiskirstymą.
2. Pradėjus namo statybas, ieškovas ėmė nesilaikyti sutarties reikalavimų, nes pateikė atsakovui tik statomo namo architektūrinės dalies brėžinius, o išbaigto pastato montavimo darbų brėžinių nepateikė, taip pažeisdamas sutarties 4.4 punkto reikalavimus. Atsakovas apie susidariusią situaciją ne kartą žodžiu informavo ieškovą (CK 6.659 str. 1 d.), tačiau ieškovas žodžiu teikė nurodymus toliau tęsti statybos montavimo darbus be minėtų brėžinių, o ieškovo atliekamas darbų apmokėjimas tik patvirtino ieškovo valią tęsti darbus. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, atsakomybė jam nekyla (CK 6.659 str. 2 d.). Visgi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, dėl kieno kaltės atsakovas nėra įvykdęs dalies savo sutartinių įsipareigojimų.
3. Sutartimi buvo numatyta ieškovo pareiga atlikti statybos – montavimo darbų techninę priežiūrą, tačiau šios savo pareigos ieškovas neatliko ir atsakovo atliktus darbus priimdavo be jokių pastabų ar pretenzijų. Visgi teismas atsisakė riboti ieškovo teises atsiradusių atsakovo darbo trūkumų faktu savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, kaip tai numatė CK 6.689 straipsnio 2 dalis. Be to, teismo posėdžių metu nebuvo paneigta, kad ieškovas iš esmės savanoriškai atsisakė laikytis ir sutarties 2.7 punkto reikalavimų, reguliuojančių darbų priėmimą (atliktus darbus tiesiog apmokėdavo), kas reiškia, jog darbus priimdavo be jokių išlygų.
4. Atsakovas, būdamas sąžininga Sutarties šalimi, informavo ieškovą, kad jis yra pasiryžęs savo jėgomis pašalinti atsiradusius statybos – montavimo darbų trūkumus, tačiau ieškovas iš esmės nereagavo į tokio turinio atsakovo raštą ir nesudarė sąlygų pradėti trūkumų šalinimo procedūras, o inicijavo teismines procedūras (CK 6.668 str. 3 d.).
5. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pastatytame ginčo name gyvenama, kas reiškia, jog ieškovas gavo tokį produktą, kokio ir tikėjosi, o name padaryti statybos – montavimo darbų trūkumai nelaikytini esminiais. Be to, sutartis tarp šalių nėra įvykdyta ieškovui sustabdžius statybos – montavimo darbų finansavimą.
6. Byloje esantys 2008 m. vasario 20 d. UAB „Ekspertika“ statinio ekspertizės aktas ir 2009 m. gruodžio 1 d. statybos darbų kokybės patikrinimo aktas, surašytas eksperto A. Z., laikytini tik paprastais rašytiniais įrodymais, neturinčiais jokios didesnės įrodomosios galios prieš kitus įrodymus, o visus šiuos dokumentus surašė asmenys, pasirinkti ieškovo iniciatyva (šališki). Atitinkamai A. Z. nutylėjo faktą, jog pats statybos objektas nėra baigtas ir neįvardijo, kokią įtaką nustatytiems trūkumams turi neatliktų darbų apimtys.
7. Pirmosios instancijos teismo išvados apie teismo ekspertizę atlikusio eksperto R. M. kvalifikacijos ir profesionalumo stoką yra niekuo nepagrįstos, o pats teismas ėmė spręsti klausimus, kuriems reikalingos specialios žinios.
8. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, Šiaulių apygardos teismas priėjo išvadų, kurios viena kitai prieštarauja, nes buvo remiamasi dokumentu, kuris to paties teismo požiūriu neįrodė ieškovo nuostolių dydžio. Atitinkamai teismas iškraipė ir atsakovo atstovų žodžius dėl taikos derybų, nes 60 000 Lt dydžio suma buvo įvardinama kaip paties ieškovo siūloma žalos atlyginimo suma ikiteisminio ginčo derybų metu, o tai nereiškė, jog atsakovas su šia suma sutiko.
9. Teismas turėjo pakankamą įstatyminį pagrindą taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytą taisyklę, atleidžiančią atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl paties ieškovo kaltės.
10. Tretysis asmuo J. L. teismo posėdyje visiškai nebuvo išklausytas, nors pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovų paaiškinimus, jis buvo pranešęs apie savo parašo klastojimą ant statybos techninės priežiūros sutarties tarp ieškovo ir J. L., kas reiškia statybos leidimo gavimo neteisėtumą ir atitinkamai negalėjimą reikalauti atsakomybės iš atsakovo.
11. Teismas negalėjo padaryti tarp šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, nes atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos viršijo ieškovui atlygintiną sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal rangos sutartis 4.1 ir 4.7 punktus atsakovas atsako už jo atliktų darbų kokybę pagal Lietuvos Respublikoje veikiantį Statybos darbų įstatymą, o keisti projektinius sprendimus gali tik gavęs raštišką užsakovo sutikimą. Tačiau minėtų sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė, nes kai kurie statybos darbai yra blogi, o dalis projektinių sprendimų (sienų, pastogės perdengimo apšiltinimo storis, tarpai tarp gegnių) yra savavališkai pakeista. Atsakovas tęsė darbus, neįspėjo ieškovo ir nesustabdė darbų dėl to, kad gauti iš užsakovo dokumentai netinkami ar reikalinga išbaigto pastato montavimo darbų brėžinių, dėl to neteko teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir turi atsakyti už darbų trūkumus (CK 6.659 str. 1 ir 2 d.). Tuo tarpu, nors pagal rangos sutarties 4.5 punktą užsakovas įsipareigojo priimti darbus kartu su techninės priežiūros inžinieriumi, pasirašius darbų aktus, tačiau prievolę dėl techninio prižiūrėtojo prisiėmė atsakovas, kadangi jis savo iniciatyva surado J. L., palaikiusį ryšius su atsakovu (statybos darbų žurnalo II skyriuje „Statybos darbų eiga“ yra techninio prižiūrėtojo parašai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas vengė priimti darbų rezultatą, o darbai, kurie numatyti rangos sutartyje, nėra tinkamai atlikti bei užbaigti, todėl atsakovas neturi pagrindo remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata. Atitinkamai statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo bei atsakomybės, o ieškovas, nesuprasdamas galimų pasekmių, visiškai pasitikėjo atsakovo sąžiningumu. 2008 m. balandžio 21 d. atsakovui buvo įteiktas reikalavimas, kuriuo buvo prašoma pašalinti techninės ekspertizės metu rastus statybos darbų defektus (darbai turėjo būti pradėti per 10 kalendorinių dienų), o laiku nepradėjus šalinti trūkumų, įgijo teisę savo pasirinkimu reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nebuvo namo viduje, o tam tikrų namų apyvokos daiktų buvimas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas jau gyvena ginčo name. 2009 m. rugpjūčio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 09-013E R. M. išvados yra prieštaringos, grindžiamos prielaidomis, o UAB „Čiukuras“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai atitinka pažeidimų pobūdį, kadangi norint pašalinti statybos pažeidimus, būtina kai kuriuos darbus atlikti iš naujo, o tai žymiai brangiau. Tuo tarpu, nors užsakovui pagal rangos sutarties sąlygas buvo numatyta teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, tačiau šios teisės įgyvendinimo aplinkybių pagrindu negali kilti užsakovo atsakomybė dėl statybos darbų defektų. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies sutiko su pareikštu ieškiniu ir paskutinį kartą teismo posėdžio metu pripažino, kad taikos sutartį galėtų sudaryti dėl 60 000 Lt sumos. Atitinkamai dėl ieškovui išduoto statybos leidimo panaikinimo šiai dienai nėra pareikšto jokio ieškinio, todėl apelianto motyvai, kad ieškovas statybos leidimą gavo neteisėtai, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose, t. y. tik dėl tos sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas.
Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja paties ieškovo veiksmų, nesilaikant rangos sutarties sąlygų (ieškovas nepateikė išbaigto pastato montavimo darbų brėžinių, nusišalino nuo atliktų darbų techninės priežiūros ir pan.) neteisėtumą, kas, apelianto nuomone, nulėmė nuostolių atsiradimą. Tačiau, visų pirma, pirmosios instancijos teismas paties ieškovo veiksmus vykdant tarp šalių sudarytą rangos sutartį vertino ir spręsdamas dėl nuostolių dydžio į juos atsižvelgė.
Be to, apelianto nurodytos aplinkybės nepanaikina jo paties, sutarties 4.1 punkte aptartos atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Svarbu yra ir tai, kad pagal tos pačios sutarties 4. 7 punktą atsakovas galėjo keisti patvirtintus projektinius sprendimus tik gavęs raštišką užsakovo (ieškovo) sutikimą. Kaip minėta, pats apeliantas nurodė, kad ieškovas nepateikė jam svarbios namo statybos techninės dokumentacijos bei nepasirašinėdavo atliktų darbų aktų. Tačiau, nežiūrint to, atsakovas tęsė namo statybos darbus ir didžiąją dalį jų atliko (paties apelianto teigimu, darbų buvo padaryta už 287 000 Lt, kai bendra sutartų statybos darbų kaina buvo 329 803 Lt). Tai rodo, kad atsakovas prisiėmė riziką dėl atliktų darbų bei techninių sprendimų, o apelianto nuoroda į CK 6.662 straipsnio 3 dalį nėra pagrįsta. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad atsakovas yra ūkio subjektas, dirbantis statybų versle, dėl ko jam taikomi griežtesni atsakomybės už savo veiklą reikalavimai.
Apeliantas teigia, kad į bylą pateiktas antstolio G. K. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad ieškovas namą naudoja pagal paskirtį, t. y. jame gyvena, ir gavo tokį produktą, kokį norėjo, o padaryti statybos - montavimo darbų trūkumai nelaikytini esminiais. Tačiau sutikti su tokiu teiginiu negalima, nes pats gyvenimo name faktas negali reikšti, kad namas pastatytas be trūkumų, ką, pavyzdžiui, patvirtina paties apelianto nurodytos R. M. atliktos statinio ekspertizės akte (ekspertizė buvo atlikta žymiai vėliau negu buvo surašytas paminėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas)., esančios nuotraukos (bylos priedas Nr. 2).
Be to, dalis bylos metu nustatytų namo trūkumų ne tik neatitinka projektinės dokumentacijos, bet ir statybos reglamentų reikalavimų (pvz. namo sienų šilumos laidumas, stogo konstrukcijos), o tai įrodo, kad trūkumai yra esminiai (CK 6.665 str. 3 d.). Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir pats atsakovas savo rašte dėl statybos darbų defektų pašalinimo nurodęs, kad pastato stogo konstrukcijų bei lauko sienų įrengimo mazgų konstrukciniai sprendimai ir jų išpildymas turi būti derinami su projektuotoju (1 t., 50 b. l.). Tuo tarpu apelianto teiginys, kad gavęs paminėtą raštą ieškovas į jį nereagavo ir nesudarė sąlygų pradėti trūkumų šalinimo procedūros, jokiais patikimais įrodymais neparemtas. Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto teiginiu, kad ieškovas negali reikalauti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje numatyto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Nustatydamas atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir R. M. atliktos ekspertizės akto išvadas, kuriomis sprendime nurodytais motyvais nesivadovavo, tinkamai taikė tikėtinumo taisyklę bei CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, skirti įrodyti teismo padarytą CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vertinant R. M. ekspertizės išvadą, nėra pagrįsti. Pastebėtina, kad apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti R. M. į teismo posėdį, tačiau tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgė tiek į atsakovo, tiek ir paties ieškovo veiksmus, sąlygojusius trūkumų atsiradimą, taip pat ir statybos kainų kaitą. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad sprendžiant dėl priteistos sumos dydžio teismas iškreipė atsakovo atstovo žodžius dėl taikos derybų, prieštarauja 2010 m. kovo 10 d. teismo posėdžio protokolui (3 t., 49 b. l.). Atitinkamai vertindamas ieškovo patirtų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas, visų pirma, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusiam J. L. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma. J. L. apie tai, kad jo parašas su ieškovu sudarytoje statybos techninės priežiūros sutartyje yra suklastotas, teismui nepranešė. Be to, paminėtą sutartį J. L. iš dalies vykdė. Duomenų, kad ieškovui išduotas statybos leidimas buvo panaikintas kaip neteisėtai išduotas, į bylą nepateikta. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad J. L. nebuvo išklausytas teismo posėdyje, savaime nesudaro pagrindo naikinti sprendimą. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto nuoroda į bendrovės ,,SAAS Capital Management Group“, jo nuomone, nepagrįstą įtraukimą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (CPK 328 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Tačiau apeliantas teisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidų visiško įskaitymo (dalyje dėl žyminio mokesčio ir kitų būtinų išlaidų), todėl šioje dalyje Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas kaistinas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 4027,77 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl patenkinus 22 procentus ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo turėjo būti priteista 886,11 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, kaip nustatė jau pirmosios instancijos teismas, ieškovas taip pat patyrė 4000 Lt išlaidų, susijusių su sąmatos sudarymu (1 t., 53 – 54 b. l), todėl ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista 880 Lt (4000 * 0,22) šių išlaidų. Tuo tarpu, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už teismo paskirtą statybos ekspertizę atsakovas privalo sumokėti 12 678,77 Lt, tačiau iš byloje esančių duomenų (3 t., 143, 146, 147) aišku, kad atsakovas apmokėjo 7800 Lt minėtų išlaidų, o kitoje dalyje sąskaitą už ekspertizės atlikimą buvo nutarta apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi atsakovui iš ieškovo, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, turėjo būti priteista 6084 Lt (7800 * 0,78). Atitinkamai, pritaikius šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 4317,89 Lt (6084-886,11-880) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, kaip jau minėta, dalis už ekspertizės atlikimą išrašytos sąskaitos buvo apmokėta iš valstybės biudžeto lėšų (3 t., 147 b. l.), todėl šios lėšos (4878,77 Lt) valstybei priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: 1073,33 Lt (4878,77 * 0,22) iš atsakovo ir 3805,44 Lt (4878,77 * 0,78) iš ieškovo.
Atmetus apeliacinio skundo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas ( dėl nuostolių atlyginimo), iš apelianto valstybei priteistina 2126 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t., 122 b. l.), o taip pat 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., 162 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą, papildant jo rezoliucinę dalį sekančiai:
„Priteisti iš ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4317,89 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus septyniolika litų 89 ct) atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“ (į. k. 180179388) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti 3805,44 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkis litus 44 ct) iš ieškovo D. B. ir 1073,33 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris litus 33 ct) iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ ekspertizės išlaidų valstybei“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „Centas“ 2126 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.