Šiaulių apygardos teismo sprendimas

atsakovui V. V. komercinės agentūros „Centas“ savininkui V. V., jo atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, atstovui R. V. G.,

išvadą duodančios institucijos – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams T. Š. ir K. S.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“, trečiajam asmeniui UAB „SAAS Capital M. G.“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2008-07-21 ieškovas D. B. pareiškė ieškinį atsakovui V. V. komercinei agentūrai „Centas“, prašydamas nutraukti 2006-03-02 rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo 405550,24 Lt nuostolių atlyginimą už nekokybiškai atliktus statybos darbus statomame gyvenamajame name sklype Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.256 str. 4 d.,6. 647 str. 2 d., 6. 658 str., 6.665 str., 6.684 str. 1 d., 6.695 str. 1 d., 6.697 str. 1 d., , 6.698 str. 1 d. 1 p. Nurodė, kad 2006 metais kovo 2 d. su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti mūrinio gyvenamojo namo statybos montavimo, pilno namo vidaus ir fasado apdailos darbus per devynis mėnesius nuo avanso įmokėjimo dienos, o ieškovas įsipareigojo pateikti projektinę dokumentaciją ir užtikrinti finansavimą laiku. Šalys sutarė dėl bendros sutarties kainos – 329803 Lt ir avansinio mokėjimo – 100000 Lt. Darbai turėjo būti perduodami ir apmokami surašant priėmimo – perdavimo aktus. Ieškovas nurodo sutartinius įsipareigojimus vykdęs tinkamai, o atsakovas sutartyje numatytus darbus atliko nekokybiškai ir pažeidė sutartyje numatytus terminus. Atlikti darbai neatitinka parengto techninio projekto sprendiniams. Dėl to ieškovas patyrė nuostolius, nes atsakovas nukrypo nuo normatyvinių statybos darbų reikalavimų, statybos darbų trūkumai esminiai, statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį, atsakovas trūkumų nepašalino. Todėl ieškovas prašo nutraukti rangos sutartį ir priteisti nuostolius – išlaidas statybos defektams pašalinti. Pagal UAB „Čiukuras“ paruoštą lokalinę sąmatą statybos darbų vertė sudaro 350176,72 Lt. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma - 405550,24 Lt (350176,72 Lt pagal lokalinę sąmatą, 4000 Lt už sąmatos sudarymą, 25000 Lt UAB „SAAS Capital M. G.“ pagal sutartį ir 9001,85 Lt už ieškovo nupirktas statybines medžiagas; taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bankui už suteiktą kreditą sumokėtas palūkanas – 17374,67 Lt). Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1 – 4 t.1).

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovai palaikė byloje pareikštus reikalavimus, paaiškino, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, iki sutartyje numatyto darbų pabaigos termino namo nepastatė, darbų atlikimo aktų nepateikė, atliktų darbų trūkumų nepašalino (b. l. 48 -61, 95 – 103 t. 3).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovai iš esmės neginčijo, kad dalį statybos darbų atsakovo įmonė atliko netinkamai ir defektų šalinimui sutiko sumokėti ieškovui 22 000 litų. Atsakovas pripažino, kad darbų atlikimo terminai buvo pažeisti dėl rangovo kaltės, paaiškino, kad įmonės veikla sustabdyta, darbuotojai atleisti (b. l. 48 -61, 95 – 103 t. 3).

2006 m. kovo 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė ieškovui D. B. statybos leidimą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini) statybai (b. l. 59 t. 1). Statybos leidime nurodytas projekto vadovas J. Č., techninės priežiūros vadovas J. L., su kuriuo sutartis dėl statybos techninės priežiūros vykdymo sudaryta 2006-02-11 (b. l. 86 t.3). Ginčo šalys pripažino, kad J. L. gyvenamojo namo statybos techninės priežiūros nevykdė (b. l. 48 – 60, 95 – 103 t. 3).

Ieškovas 2006 metais kovo 2 d. dėl namo statybos, montavimo, namo vidaus ir fasado pilnos apdailos darbų sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu (b. l. 14 – 18 tomas 1). Šalys susitarė, kad mūrinis gyvenamasis namas bus statomas pilnai rangovo (atsakovo) statybinėmis medžiagomis, statybines medžiagas į statybos vietą tiekiamos rangovo transportu ir sąskaita. Rangovas pateikia statybinių medžiagų atitikties deklaracijas. Sutarties 2.6 punkte numatyta statybos – montavimo darbų pradžia ir trukmė – devyni mėnesiai nuo 100000 Lt avanso įmokėjimo datos. Sutartyje numatyta bendra sutarties kaina – 329803 Lt ir atsiskaitymo tvarka (sutarties 3.1, 3.1.1, 3.1.2, 3.2, 3.3 punktai).

Šios faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis ginčo šalių pateiktais dokumentais, ir grindžiamos šalių pripažintais faktais. Todėl plačiau su tuo susijusių įrodymų teismas neanalizuoja (CPK 182 str. 5 p.,187 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, kokios teisės normos – statybos rangos ar vartojimo rangos, reglamentuoja ginčo santykį.

Pagal CK 6.681 str. ir 1996-03-19 LR Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau Statybos įstatymo) nuostatas galimi trys gyvenamojo namo (statinio) statybos darbų organizavimo būdai:

1. Rangos - sudarant statybos rangos sutartį su statinio statybos rangovu, kuris įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (CK 6.681 str.);

2. Ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius (Statybos įstatymo 2 str. 16 d.);

3. Mišrus – dalį statybos darbų atlikti savo jėgomis, o dalį – rangos būdu (Statybos įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.).

Statybos įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. numatyta statytojo teisė pasirinkti statybos organizavimo būdą.

Teismui pateikta 2006-03-02 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia spręsti, kad ieškovo D. B. šeima gyvenamąjį namą statė rangos būdu.

CK 6.681 str. 1 d. nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Todėl 2006-03-02 rangos sutartis galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis, tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju užsakovas su rangovu sudarė sutartį gyvenamojo namo, kuris bus naudojamas asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, statybos. Todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos vartojimo rangos teisės normos ir XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos (CK 6.644 str.– 6.680 str.). Šią teismo išvadą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2007).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, byloje nustatyta, kad rangovas, V. V. komercinė agentūra „Centas“, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2006 kovo mėn. iki 2008 m. birželio mėn. statybos objekte, (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), atliko įvairių statybos darbų, už kuriuos D. B. (užsakovas) sumokėjo 287000 Lt.

CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas (rangovas) netinkamai vykdė sutartinę prievolę – pažeistas darbų atlikimo terminas ir atliktų statybos darbų kokybė neatitinka CK 6.663 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes nustatyti nukrypimai nuo techninio projekto ir Lietuvos Respublikoje galiojančių privalomųjų normatyvinių statybos techninių reikalavimų. Stogo medinės konstrukcijos, pastato lauko sienų apšiltinimas neužtikrina esminių statinio reikalavimų, nurodytų LR Statybos įstatymo 4 str. ir STR 2.01.01(6):1999. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai: 2008-02-20 UAB „Ekspertika“ statinio ekspertizės aktas ir 2009-12-01 statybos darbų kokybės patikrinimo aktas, surašytas statinių eksperto A. Z. (b. l. 23 – 40 t. 1, priedas prie bylos Nr. 1), byloje esančios pastato nuotraukos (b. l. 26 – 46 t. 1, b. l. 14 – 17 t. 2), išvadą duodančios institucijos – Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-11 raštas ir šios institucijos atstovų teismo posėdyje pateikti paaiškinimai (b. l. 79 – 80, 95 – 103 t. 3), liudytojo A. Z. parodymai (b. l. 58 – 60 t. 3), ginčo šalių paaiškinimai (b. l. 48 – 60 t. 3), antstolio G. K. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuotas nebaigtų statybos darbų faktas (b. l. 12 – 17 t. 2). Kad atsakovo atliktų darbų rezultatas iš dalies neatitiko kokybės reikalavimų ir buvo nukrypimų nuo techninio projekto sprendinių patvirtina ir byloje atliktos statybos darbų vertinimo ekspertizės išvados (priedas prie bylos Nr. 2).

Teisminio nagrinėjimo metu šalys iš esmės pripažino, kad rangovo atliktų darbų rezultatas neatitinka nustatytų šiems darbams kokybės reikalavimų. Faktą, kad dėl rangovo netinkamai atliktų darbų (stogo konstrukcijos neatitinka projekto sprendinių) ir statinio statybos produktų, kurie buvo naudojami laikančiųjų konstrukcijų statybai ir montavimui, atitikties deklaracijų, nepateikimo, ginčo statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį konstatavo byloje išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai. Todėl užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.663 str., 6.664 str., 6.665 str., 6.678 str., 6.680 str.). Tačiau šalys nesutarė dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, sutarties nutraukimo ir ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo kitų nuostolių atlyginimą pagrįstumo.

Todėl teismas pasisako dėl visų ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumo:

Ieškovas pareikštą ieškinį reikalavimo dalyje dėl 1996-03-02 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo grindžia CK 6.658, 6.497 straipsnių nuostatomis. Faktiniu ieškinio pagrindu šioje reikalavimo dalyje nurodo aplinkybes, susijusias su rangos sutarties 2.6 ir 4.1 punktų nuostatų pažeidimu. CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, kai kita šalis pažeidžia šalių sudarytą sutartį iš esmės. Tokiais atvejais sutartį įstatyme leidžiama nutraukti nesikreipiant į teismą, pranešant kitai šaliai apie sutarties nutraukimo pagrindą (CK 6.218 str.). Įstatyme nustatyti tik sutarties nutraukimo kriterijai (CK 6.217 str. 2 d.). Ar sutartis pažeista, yra fakto klausimas, kurį, kilus ginčui, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, gali nustatyti tik teismas. Tuo atveju, kai yra ginčijamas sutarties nutraukimo pagrįstumas, šalis turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl nukentėjusi šalis neturėjo teisės jos nutraukti. Nagrinėjamoje byloje 2008-07-21 ieškinį dėl sutarties nutraukimo pareiškė ginčo šalis (Užsakovas), kuriai įstatymas ir sutarties 5. 5 p., esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, leidžia nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą. Atsakovas nagrinėjamu atveju ieškinio dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo nepareiškė.

Tokiu būdu pareikštas ieškinys, teismo vertinimu, neatitinka CK 6.218 str. nuostatų ir pažeidžia įstatyme nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi ieškovas įrodinėja aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo yra atleistas iki atsakovas neiškelia bylos dėl tokio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (CK 6.217 str. 2 d.).

Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad iš statybos objekto pasitraukė 2008 metų birželio mėn. (b. l. 56 t. 2). Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi jos nutraukimu ir tai neprieštarauja CK 6.154 str. 1 d. ir 6.156 str. nuostatoms. Todėl ieškinys dėl pakartotinio sutarties nutraukimo negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal CK 6.221 str. nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

Todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės turi būti sprendžiamas ginčas ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl jos neįvykdymo (netinkamo vykdymo) patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.221 str. 2 d., 6.680 str.).

2. Dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

Ieškovas prašo priteisti netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 350176,72 Lt ir šį reikalavimą grindžia UAB „Čiukuras“ 2008-04-10 sudaryta lokaline sąmata. Atsakovo teigimu šioje reikalavimo dalyje ieškovas įrodė tik 22000 Lt išlaidas. Atsikirtimai grindžiami byloje atliktos statybos darbų vertinimo ekspertizės akto išvadomis.

Pagal CPK 178 str. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šias teisės normas, pripažinta, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir kt.).

Vadovaudamasis šiomis teisminės praktikos suformuotomis taisyklėmis teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į šias aplinkybes: Ieškovo pateikta UAB „Čiukuras“ lokalinė sąmata, pagrindžiant 350176,72 Lt nuostolius, sudaryta 2007 m. spalio mėn. galiojusiomis kainomis. Liudytojas A. Z. teisme paaiškino, kad ši sąmata gali būti vertinama tik kaip komercinis pasiūlymas, o statybos darbų kainos, lyginant su 2007 metų kainomis, yra sumažėjusios 15 procentų (b. l. 57 – 60 t. 3). Eksperto E. M. nurodytą trūkumų šalinimo kainą – 22233 Lt liudytojas A. Z. įvertino kaip nerealią. Netikėti nuosekliais šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas kritiškai vertina byloje atliktos statinio ekspertizės akto išvadas ir nesivadovauja jų pagrindu sudaryta lokaline sąmata (priedas prie bylos Nr. 2), nes ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, sąlyginės, grindžiamos prielaidomis. Išvados dėl ginčo statinio techninio projekto pakeitimų pobūdžio ir panaudotų medžiagų tinkamumo nuneigtos išvadą duodančios institucijos – Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus specialistų T. Š. ir K. S. teismo posėdyje pateiktais duomenimis (b. l. 84, 85, 95 – 103 t. 3). Ekspertizės akte pateiktų išvadų formuluotė leidžia teismui spręsti, kad ekspertas neleistinai sprendė jam nepavestus klausimus (kas atliko statybos darbus, projekto klaidos), o išvadose pasisakė dėl atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus paskirstymo. Tokiu būdu, ekspertas parodė suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teismui kyla pagrįstos abejonės dėl paskirto eksperto nešališkumo bei profesionalumo (CPK 66, 68 str., Teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d. 3 p.). Vertindamas byloje paskirtos ekspertizės išvadas teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo poziciją, paskiriant byloje ekspertą: 2009-02-09 nutartimi teismas paskyrė byloje atlikti ginčo statinio statybos darbų vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti VGTU ekspertui doc. Dr. S. M., įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (b. l. 56, 57 t. 2). Šioje nutartyje teismas nurodė, jog atsakovo siūlomas asmuo – R. M. neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertui informavus teismą, kad ekspertizės išlaidos sudarys 15470 Lt (b. l. 75, 76 t. 2), atsakovas nurodė neturįs galimybių sumokėti ekspertizės išlaidas. Dėl to teismas 2009-05-07 nutartimi pakeitė ekspertą ir ekspertizę pavedė atlikti atsakovo pasirinktam specialistui R. M. (b. l. 56, 57, 100, 101 t. 2).

Atliktų darbų trūkumai ginčo objekte šiuo metu nepašalinti, todėl faktinių išlaidų ieškovas D. B. nepatyrė. Ieškovo pateiktoje sąmatoje paskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos viršija bendrą sutarties kainą. Teismo vertinimu, tai neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juolab, kad atsakovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys leidžia spręsti, jog ginčo statinys naudojamas pagal paskirtį – jame gyvenama (b. l. 12 – 17 t. 3).

Todėl, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecijos teise (CK 6.249 str. 1 d.), įvertinęs statybos darbų kainų kritimą ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu, tariantis dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovas siūlė 60000 Lt nuostolių atlyginimą (b. l. 49 t. 3), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti protingos trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų pusę ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos sumos – 175088,36 Lt.

Vadovaujantis CK 6.259 str., atsakovo atsakomybė mažintina, kadangi ieškovas nevykdė teisės aktų jam nustatytos pareigos organizuoti ir užtikrinti statinio techninę priežiūrą. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas tinkamai vykdydamas statybos techninę priežiūrą galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad atsakovas tinkamai, kokybiškai atliktų statybos darbus. Tokiu atveju galėjo sumažėti nekokybiškai atliktų statybos darbų mastas. Sumažėjus nekokybiškai atliktų statybos darbų mastui sumažėtų ir išlaidos, susijusios su defektų šalinimu.

CK 6.259 str. įtvirtinta nuostata, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. B., būdamas nepakankamai atsargus ir rūpestingas, vykdė statybos darbus be statinio statybos techninės priežiūros. Statybos įstatymo 30 str. nustatyta, jog statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma. Statytojo (ieškovo) pareiga organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą reglamentuota Statybos įstatymo 12 straipsnyje. Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad ieškovo elgesys neatitinka net minimalių apdairaus žmogaus standartų (nepasirūpinta statinio technine priežiūra, apmokėjimas už darbą buvo vykdomas avansu, atliktų darbų nepriėmus sutartyje nustatyta tvarka). Todėl atsakovo atsakomybė mažintina 50 procentų ir ieškovui priteistinas 87544,18 Lt nuostolių atlyginimas. Šioje reikalavimo dalyje pareikštas ieškinys tenkintinas vadovaujantis ir CK 6.256 straipsniu, numatančiu atsakovų pareigą, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.

Kiti ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, teismo vertinimu neįrodyti ir nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami (CPK 178 str., CK 6.249 str.):

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo pirktų statybinių medžiagų vertę – 9001,85 Lt, 25000 Lt UAB „SAAS Capital M. G.“ pagal sutartį, 17374, 67 Lt bankui sumokėtų palūkanų. Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais reikalavimo dalyje dėl išlaidų už medžiagas pritiesimo, nes ieškovas, pareiškęs ieškininį reikalavimą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, negali pasinaudoti dar vienu savo teisių gynimo būdu – prašyti priteisti išlaidas už pirktas medžiagas. Toks teisių gynimo būdas neatitinka CK 6.665 str., 6.678 str. nuostatų ir prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal CK 6.245 str. 1 d. pateikiamą civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė suprantama kaip turtinė prievolė, kurios turinys yra specifinis – šios prievolės kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas, o skolininkas privalo atlyginti kreditoriui padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Tačiau ši prievolė atsiranda esant specifiniams pagrindams:

1. Žalai (nuostoliams) (CK 6.249 str.);

2. Neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

3. Priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.247 str.);

4. Kaltei (CK 6.248 str.).

Vienas pagrindinių žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu ir kaltės (netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės) jis patyrė nuostolius: pirko 9001,85 Lt statybines medžiagas, sumokėjo 25000 Lt UAB „SAAS Capital M. G.“ pagal sutartį ir 17374,67 Lt palūkanas bankui. Iš šioje byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas neįrodė, jog palūkanų bankui mokėjimas ir statybinių medžiagų pirkimas (b. l. 53, 62 – 66 t. 1) yra tiesiogiai susiję su netinkama atliktų statybos darbų kokybe. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų pasikeitė bankams mokamų palūkanų dydis, taip pat neįrodė, kad buvo būtina sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „SAAS Capital M. G.“.

Atmesdamas minėtus ieškovo reikalavimus, teismas įvertina ir tai, kad minimalūs ieškovo nuostoliai yra atlyginami priteisiant įstatymines palūkanas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210, 6.260 str.). Todėl ieškovui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 8027,77 bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo žyminį mokestį – 4027,77 Lt (b. l. 5 t. 1) ir už sąmatos sudarymą UAB „Čiukuras“ – 4000 Lt (b. l. 53, 54 t.1).

Atsakovas už teismo paskirtą statybos ekspertizę privalo sumokėti 12678,77 Lt (b. l. 108, 160 – 162, 164 – 165 t. 2, b. l. 41, 43 t.3). Atlikus ekspertizę, atsakovas teismo nutarties neįvykdė, ekspertizės išlaidų neapmokėjo ir 2009-11-03 nutartimi UAB „Klaipėdos komprojektas“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 9678,77 Lt ekspertizės išlaidų išieškojimo iš V. V. komercinės agentūros „Centas“ (b. l. 164 – 165 t. 2).

Kadangi ieškovo patenkintų reikalavimų suma sudaro 22 procentus reikalautos priteisti sumos, o atsakovas nepateikė teismui turėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio paskirstymą tarp šalių išsprendžia jas įskaitydamas (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

194,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (b. l. 76 t. 1; b. l. 14 t. 3; priedo prie bylos Nr. 3 b. l. 36) iš ginčo šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo 151 Lt, o iš atsakovo 43 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „CENTAS“ (įmonės kodas 8017938, Siraičių kaimas, Gadūnavo seniūnija, Telšių rajonas, PVM mokėtojo kodas LT 801793811 a. s. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) ieškovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 87544,18 Lt (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 18 centų) ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2008-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V. komercinės agentūros „CENTAS“ (įmonės kodas 8017938, Siraičių kaimas, Gadūnavo seniūnija Telšių rajonas, PVM mokėtojo kodas LT 801793811 a/s (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas) 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 151 Lt (šimtą penkiasdešimt vieną litą) pašto išlaidų valstybei.

2008-07-24, 2008-08-07 ir 2009-08-20 nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.