Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025-09-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 (ROIK: 25277366081) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2025-08-22, 18.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 27 km/val., t. y. važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 127 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą tenkino ir panaikino Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025-09-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. nutraukė. Taip pat priteisė A. K. iš valstybės 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nutartyje nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga nepatvirtina Institucijos skundžiamame nutarime padarytos išvados, kad A. K. kaltas dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas automobiliniu greičio matuokliu (ne tiesiogiai policijos pareigūno), automobilį „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs pažeidimo padarymo metu asmuo vietoje nenustatytas. Šio automobilio savininkas ir valdytojas yra (duomenys neskelbtini). 2025-07-02 ir 2025-08-14 Institucija pranešimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi šia jai priklausančia transporto priemone ir įmonės vadovas A. K. Institucijai nurodė, jog automobilis „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo perduotas G. G., taip pat pateikė prašymą Institucijai jo (A. K.) vardu surašytą protokolą panaikinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos pareigūnas gavęs šią informaciją iš A. K., kurios turinys rodė, kad jis nesutinka su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu, nurodė asmenį, kuris vairavo transporto priemonę nusižengimo padarymo metu, tačiau toliau įvykio aplinkybių iš esmės nesiaiškino, jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, įrodymų nerinko, tiesiog sulygino KET pažeidimo fiksavimo metu darytą vairuotojo nuotrauką su A. K. nuotrauka, ir priėmė sprendimą, jog būtent A. K. padarė administracinį nusižengimą, o pareiškėjo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad būtent A. K. 2025-06-22, 18.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 27 km/val., t. y. važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą; vietoj to yra surinkta pakankama visuma neginčytinų įrodymų, kad A. K. jo nevairavo. Be to, teismas nurodė, jog priimti Institucijos atstovo siūlomą procesinį sprendimą grąžinti bylą Institucijai tyrimui papildyti teismas negali. Pažymėjo, jog administracinių nusižengimų teisena yra siejama ne su administracinio nusižengimo faktu, o su konkrečiu atsakomybėn traukiamu asmeniu (šiuo atveju – A. K.), todėl nustačius, kad ne šis asmuo padarė nusižengimą, jos tęsimas/perdavimas Institucijai toliau tęsti (rinkti papildomą informaciją) būtų nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas ir tai pažeistų nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises nebūti persekiojamam administracine tvarka ir gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą. Nutartyje taip pat nurodoma, jog iš byloje pateiktų dokumentų (grynųjų pinigų paėmimo kvitas) matyti, kad A. K., kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri šiuo nutarimu pagal jo skundą yra nutraukta, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (už konsultaciją dėl skundo ir jo paruošimą, atstovavimą posėdyje) apmokėti. Kadangi šias išlaidas pareiškėjas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jam iš Institucijos, teismas nusprendė, jog šis prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas, vadovaujantis analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, nurodytos proceso išlaidos priteisiamos pareiškėjui iš valstybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. Institucija nurodo, jog A. K. administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį dėl 2025 m. birželio 22 d., 18.17 val. užfiksuoto administracinio nusižengimo vairuojant transporto priemonę „Volkswagen Golf Plius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad aptariamas administracinis nusižengimas užfiksuotas asmeniui nedalyvaujant ir tyrimas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose atliekamas vadovaujantis ANK 611 straipsnio nuostatomis, kas ir buvo vadovautasi A. K. administracinio nusižengimo byloje. Institucija pažymėjo, jog A. K., naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, gavęs Administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir jo priedu Institucijai teikė duomenis, kad administracinio nusižengimo nepadarė, nurodydamas kitą aukščiau minimą transporto priemonę naudojusį asmenį. Tačiau Institucijos įgaliotas pareigūnas, patikrinęs turimus duomenis aptariamoje administracinio nusižengimo byloje, o būtent atlikęs greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos analizę, bei A. K. ir nurodyto asmens veido atvaizdų palyginimą, neturėjo pagrindo naikinti procesinių dokumentų, kadangi pateikto naudotojo (G. G.) veido atvaizdas nesutapo. Institucija atkreipia dėmesį, kad visos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių 2025 m. rugsėjo 4 d. priimtas nutarimas turėjo būti panaikintas, paaiškėjo tik teisme, bet nebuvo pateiktos Institucijai. Institucijos įgaliotas atstovas posėdžio metu sutiko, kad A. K. atžvilgiu priimtas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta tęsti tyrimą Institucijai, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

3.2. Institucija pažymėjo, jog aptariamoje administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas, tačiau nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, dėl ko Institucija ir prašė Teismo grąžinti bylą tęsti tyrimą, kadangi būtina atlikti didelės apimties tyrimą. Nurodė, jog LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020 yra pasisakęs, kad ,,< ... > ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio l punktu, 642 straipsnio l dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. <. .. > Institucijos manymu, Apylinkės teismas, nustatęs, kad automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairuotojas nebuvo nustatinėjamas, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, nes, siekiant nustatyti automobilio, kuriuo padarytas pažeidimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą < ... >“ Aplinkybės, kad aptariamoje administracinio nusižengimo byloje reikalingas didelės apimtis tyrimas patvirtina nutarime nurodyta aplinkybė, kad šiuo atveju G. G. naudojosi minimu automobiliu, taip pat jį buvo perdavęs G. N., o šis porą kartų buvo paskolinęs draugui, A. (pavardė nėra žinoma), iš ko akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo (subjektas) nėra nustatytas ir būtina atlikti eilę procesinių veiksmų aptariamoje administracinio nusižengimo byloje. Institucija prašo nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, vadovautis LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020.

3.3. Institucija skunde nurodo, jog nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti A. K. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Institucijos manymu, teismas, tenkindamas A. K. skundą ir panaikindamas Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą bei nutraukdamas jam administracinio nusižengimo teiseną, dėl ko iš valstybės buvo priteistos A. K. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika tokio pobūdžio bylose, padarė neteisingą išvadą, bei neteisingai vertino ir taikė procesinės teisės normas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas nutarimas aptariamoje administracinio nusižengimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. K. bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš valstybės bei mano, jog turėjo būti priimtas sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kadangi nebuvo nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos duomenis, daro išvadą, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apygardos teismas visiškai sutinka su Apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo A. K., bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo bei negrąžinimo administracinio nusižengimo bylos tyrimo papildymui Institucijai.

7. Apeliaciniame skunde Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba nurodo, jog, visos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių 2025 m. rugsėjo 4 d. priimtas nutarimas turėjo būti panaikintas, paaiškėjo tik teisme, bet nebuvo pateiktos Institucijai, todėl Institucijos įgaliotas atstovas posėdžio metu sutiko, kad A. K. priimtas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta tęsti tyrimą Institucijai, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog Institucijos pareigūnas gavęs iš A. K. informaciją, jog jis automobilio nevairavo ir automobilį laikinai naudotis buvo perdavęs G. G., toliau įvykio aplinkybių iš esmės nesiaiškino, jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, įrodymų nerinko, tiesiog sulygino KET pažeidimo fiksavimo metu darytą vairuotojo nuotrauką su A. K. nuotrauka, ir priėmė sprendimą, jog būtent A. K. padarė administracinį nusižengimą, o pareiškėjo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Iš šių duomenų taip pat matyti, jog informaciją, kad automobilį vairavo ne A. K., o G. G. Institucija sužinojo anksčiau, o ne teisme, todėl toks Institucijos apeliacinio skundo teiginys neteisingas, todėl atmestinas.

8. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas, tačiau nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, dėl ko Institucija ir prašė Teismo grąžinti bylą tęsti tyrimą, kadangi būtina atlikti didelės apimties tyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinių nusižengimų teisena yra siejama ne su administracinio nusižengimo faktu, o su konkrečiu atsakomybėn traukiamu asmeniu (šiuo atveju – A. K.), nustačius, kad ne šis asmuo padarė nusižengimą, jos tęsimas/perdavimas Institucijai toliau tęsti (rinkti papildomą informaciją) būtų nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas ir tai pažeistų nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises nebūti persekiojamam administracine tvarka ir gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. K. 2025-06-22 18.17 val., koordinatės (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 27 km/val., t. y. važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą; vietoj to yra surinkta pakankama visuma neginčytinų įrodymų, kad A. K. jo nevairavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių A. K. skundas buvo pagrįstai tenkintas, o Institucijos 2025-09-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277366081 panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena A. K. nutraukta.

10. Apeliaciniu skundu Institucija prašo nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, vadovautis LAT 2020 m. kovo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimoje administracinio nusižengimo byloje situacija šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos šioje administracinio nusižengimo byloje, kadangi Institucijos nurodomoje byloje automobilio savininkas nenurodė, kas vairavo automobilį, tuo tarpu A. K. iškart Institucijai nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, todėl besąlygiškai vadovautis šios nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis šioje byloje negalima. Nepaisant to, minimoje LAT nutartyje Nr. 2AT-7-689/2020 aiškiai nurodyta, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Be to, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

11. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka ir su A. K. priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu iš valstybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. K., pritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš valstybės A. K. patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai (už konsultaciją dėl skundo ir jo paruošimą, atstovavimą posėdyje) apmokėti.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta pagrįstai, taip pat pagrįstai buvo nutarta priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš valstybės, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 20256 m. vasario 13 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.