Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui G. M., ieškovo atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovei N. M., atsakovės atstovei advokatei Ligijai Marcinkienei, trečiajam asmeniui G. M., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei N. M., institucijai, duodančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui G. M., institucijai, duodančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, (t. b. l. 4-9; 89-94), kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp G. M., gimusio 1974-05-14, ir N. M., gimusios 1978-06-12, dėl atsakovės N. M. kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes; sūnaus E. M., gimusio 1997-03-14, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. M.; sūnaus A. M., gimusio 2003-06-13, gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. M.; nustatyti, kad tėvas G. M. teikia išlaikymą A. M., gimusiam 2003-06-13, iki pilnametystės; motina N. M. teikia išlaikymą E. M., gimusiam 1997-03-14 iki pilnametystės; santuokoje įgytą automobilį OPEL VECTRA 2000,00 Lt vertės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti N. M.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti nustatant, kad kambarys plane žymimas Nr. 40-2 (20,27 kv.m.) atitenka G. M., o kambarys plane pažymėtas Nr. 40-3 (15,48 kv. m.) atitenka N. M., o visas likusias patalpas padalinti lygiomis dalimis; įsipareigojimą G. M. priteisti turimu turtu – žemės sklypais: sklypu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir sklypu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies (t. 1, b.l. 105-107). Teismui ji pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 109-116), kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp N. M., gimusios 1978-06-12 Klaipėdoje, ir G. M., gimusio 1974-05-14 Klaipėdos raj., dėl ieškovo G. M. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – M., M.; sūnaus A. M., gimusio 2003-06-13, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove N. M.; sūnaus E. M., gimusio 1997-03-14, gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove N. M.; iš ieškovo G. M. priteisti nepilnamečio sūnaus A. M., gimusio 2003-06-13, išlaikymą po 600,00 Lt ir nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio 1997-03-14, išlaikymą po 400,00 Lt, mokant kas mėnesį periodines išmokas iki sūnų pilnametystės; iš ieškovo G. M. priteisti nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam 2003-06-13, išlaikymo įsiskolinimą 7200,00 Lt ir nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam 1997-03-14, išlaikymo įsiskolinimą 4800,00 Lt bendroje sumoje – 12000,00 Lt; N. M. priteisti dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad kambarys plane žymimas Nr. 40-2 (20,27 kv.m.) atitenka N. M., o kambarys plane pažymėtas Nr. 40-3 (15,48 kv. m.) atitenka G. M.; bendro naudojimo patalpas dalinti po lygiai; N. M. priteisti ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); N. M. priteisti ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); G. M. priteisti ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); N. M. priteisti ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); G. M. priteisti automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); iš G. M. priteisti atsakovės N. M. naudai 5000,00 Lt kompensaciją moralinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės atlyginti; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo G. M. palaikė ieškovo reikalavimus ir prašė priteisti už sutuoktiniams suteiktą paskolą pagal 100 000,00 Lt vekselį žemės sklypais (t.1, b.l. 136).

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1996 m. spalio 12 dieną, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos biure (t.1., b.l. 51). Santuokoje 1997-03-14 gimė sūnus E. M., 2003-06-13 A. M. (t.1, b.l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovas ir atsakovė yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, sutuoktinių santykiai per tą laiką, kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, tik blogėja, visa tai rodo, kad šeimos išsaugoti neįmanoma.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė neskiria pakankamo dėmesio vaikų priežiūrai: ieškovas neigiamai vertina atsakovę kaip motiną, bet pats būdamas tėvu ir turėdamas tokias pat teises į abu sūnus, nepageidauja nustatyti sergančio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Tai reiškia, kad jis pasitiki savo sūnaus motina ir yra įsitikinęs, kad ji tinkamai, pasirūpins vaiku. Ieškovas nepateikė įtikinančių įrodymų dėl atsakovės neištikimybės: atsakovė tokį faktą neigia, liudytojų Aleksejaus ir O. B. (atsakovės brolio ir jo žmonos) parodymai apie atsakovės susirastą vyriškį ir netinkamą gyvenimo būdą yra nekonkretūs, vertinama ir ta aplinkybė, kad atsakovė po motinos mirties yra apsipykusi su brolio šeima. Nėra pagrindo daryti išvados apie ieškovės išlaidavimą: ieškovas nurodė, kad Ūkio banko valiutinėje sąskaitoje atsakovė turi dideles pinigų sumas, kurias nusiimdavo be jo žinios (t. 2, b.l. 5-8). Atsakovė paneigė tokius jo parodymus, nurodė, kad ieškovo nurodomos pinigų sumos yra tas pats terminuotas piniginis indėlis, sutaupytas iš neįgaliam vaikui valstybės skirtų pinigų, suėjus terminui ieškovė pratęsdavo piniginio indėlio terminą, tačiau piniginė operacija būdavo atvaizduojama tokiu būdu kaip pinigų nuėmimas ir įnešimas.

Teismas atmeta ir atsakovės argumentus, kad šeima iširo tik dėl sutuoktinio kaltės, nes jis nesirūpino šeima, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, nes atsakovė neįrodė nurodomų aplinkybių: liudytoja O. M. teigiamai apibūdino ieškovą kaip kaimyną, jis yra dirbantis asmuo, išeidama gyventi į brolio butą atsakovė paliko su tėvu gyventi sūnų. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų galima susidaryti nuomonę, kad atsakovė pritarė ieškovo išvykimui į užsienį, pati buvo pas jį nuvykusi su vaikais, išleido su tėvu vyresnįjį sūnų praeitų metų vasarą.

Išklausius šalių paaiškinimus, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, įvertinus šalių pateiktus įrodymus darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės: jie nesugebėjo suderinti skirtingų interesų, požiūrio į šeimą, vertybes, bendrą gyvenimą. Nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, daroma išvada, jog santuoka galutinai iširo ir yra pagrindas ją nutraukti konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.62 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nebėra pagrindo priteisti neturtinę žalą iš ieškovo atsakovei pagal jos pareikštą priešieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis) todėl šis reikalavimas detaliau nenagrinėjamas.

Nutraukus santuoka sutuoktiniams paliktina santuokinė pavardė M., M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo vienas kitam sutuoktiniai nereikalauja.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo sūnaus E. M., gimusio 1997-03-14, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. M.; sūnaus A. M., gimusio 2003-06-13, gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. M.; nustatyti, kad tėvas G. M. teikia išlaikymą A. M., gimusiam 2003-06-13, iki pilnametystės; motina N. M. teikia išlaikymą E. M., gimusiam 1997-03-14 iki pilnametystės. Teismo posėdžio metu išaiškinus, kad tėvai turi konstitucinę pareigą išlaikyti vaikus, kurios negalima dalinti, ieškovas žodžiu pakeitė reikalavimą, vertino, kad kiekvienam vaikui tėvas ir motina turi skirti po 400,00 Lt išlaikymo.

Atsakovė priešieškiniu abiejų sūnų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, iš ieškovo G. M. priteisti nepilnamečio sūnaus A. M., gimusio 2003-06-13, išlaikymą po 600,00 Lt ir nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio 1997-03-14, išlaikymą po 400,00 Lt, mokant kas mėnesį periodines išmokas iki sūnų pilnametystės.

Iškalusius šalių paaiškinimus, apklausus nepilnametį E. M. nustatyta, kad beveik metai laiko, kai šeimoje susiklostė tokia faktinė padėtis: atsakovė N. M. buvo paskirta savo neįgalaus brolio, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpintoja (t.1, b.l. 120-121), kartu su sūnumi A. M. ji apsigyveno brolio bute. E. M. liko gyventi su tėvu savo namuose.

Ginčas tarp tėvų vyksta dėl E. M. gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo posėdžio metu E. aiškiai išsakė sprendimą gyventi su tėvu.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė pateikė išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad ir ieškovo ir atsakovės namuose vaikams yra sudarytos reikiamos gyvenimo sąlygos, vaikai yra prižiūrėti, aprūpinti, nėra duomenų apie netinkamą priežiūrą ar auklėjimą. Siūlo E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, A. M. – su motina (t. 2, b.l. 36-38).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. E. M., kuriam yra kuriam yra penkiolika metų, aiškiai išsakė norą gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą; į susiklosčiusią faktinę padėtį, kad vienas šalių sūnus gyvena su tėvu, o kitas su motina, yra atitinkamai tėvo ir motinos išlaikomi, prižiūrimi ir auklėjami; atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ir tėvo ir motinos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos; atsižvelgiant į E. norą gyventi su tėvu, sprendžiama, kad yra pagrindas E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu vaiko tėvu G. M., o A. M. su motina – atsakove N. M..

Bendravimo su vaikais tvarka nenustatytina, nes ir ieškovas, nei atsakovė sutarė, kad netrukdys vienas kitam bendrauti su vaikais iš anksto suderintu laiku.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetą suteikdamas vaiko interesams, jo poreikiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnis).

Byloje esantys gimimo liudijimai (b.l.13,14) patvirtina, kad E. M. ir A. M. tėvai yra G. ir N. M.. Vadinasi, išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abi šalys.

Ieškovas nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį tėvas ar motina turėtų skirti ne mažiau kaip 400 litų, kadangi reikalingi pinigai maistui, apavui, rūbams, vaikų ugdymui ir lavinimui. Mano, kad A. nebūtina didesnė pinigų suma, nes vaikas gydomas valstybės lėšomis, o E. gydymui ( apgamo šalinimui), taip pat bus reikalingi papildomi pinigai. Atsakovė sutinka kad E. M. išlaikymui kiekvienas ir tėvų turėtų skirti po 400,00 Lt, tačiau A. M. išlaikymui iš ieškovo prašo priteisti 600,00 Lt.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydis visais atvejais turi būti toks, kad būtų patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.156 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Abu vaikai lanko mokyklą, jiems būtina sudaryti sąlygas augti ir vystytis kaip visavertėms asmenybėms. Skiriasi vaikų poreikiai – E. M. yra vyrenis sveikas vaikas. Tėvas pateikė į bylą pažymą, kad jam reikalinga apgamo šalinimo operacija, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad E. M. turi specialų poreikių. A. M. turi specialių poreikių, tą pripažįsta abi šalys bei rašytiniai įrodymai – neįgalumo nustatymo pažyma, gydytojo pažyma dėl būsimų širdies operacijų ( t.1, b.l. 16, 118). Pažymėtina, kad A. gauna valstybės paramą - 632,00 Lt. Tėvų turtinė padėtis yra panaši: abu turi tą patį nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, kurį dalinasi šioje santuokos nutraukimo byloje, ieškovo ir atsakovės uždarbis šiuo metu yra panašus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina atsižvelgti ne tik į vaikų, bet ir į tėvų turtinę padėtį ir įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl priteisto išlaikymo nebus pažeistas proporcingumo principas. Esant didesniems su motina gyvenančio A. M. poreikiams sveikatai, prioritetiškai vertinant vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, būtinoms E. ir A. vystymosi sąlygoms užtikrinti turi būti pakankama pinigų suma, artima minimalios mėnesinės algos dydžiui. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, o su motina gyvenančio A. M. poreikiai didesni, iš atsakovės N. M. priteistina po 400 ,00 Lt periodinėmis išmokomis E. M., gimusiam 1997-03-14 išlaikyti iki pilnametystės. Iš ieškovo G. M. priteistina po 500,00 Lt A. M., gimusiam 2003-06-13, išlaikyti iki pilnametystės.

Atsakovė priešieškinyje nurodė kad ieškovas vaikams neteikė jokio materialinio išlaikymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymą prašė priteisti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo dienos kai atsakovas visiškai nebeteikė jokio materialinio išlaikymo, įsiskolinimas sudaro abiem vaikams, A. M. skaičiuojant nuo 2010-12-01 iki 2011-12-01, už 12 mėnesių, po 600 Lt – 7200,00 Lt; E. M., skaičiuojant 2010-12-01 iki 2011-12-01, už 12 mėnesių, po 400 Lt – 4800,00 Lt. Teismo metu atsakovė šį reikalavimą palaikė, ieškovas nesutiko: nurodė, kad išlaikymą vaikams teikė, o nuo to laiko, kai jie su vaikais apsigyveno atskirai, išlaikymo neteikia, kiekvienas išlaiko tą vaiką, su kuriuo gyvena.

Atsakovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Teismas negali grįsti sprendimo ir priteisti konkrečias pinigų sumas remdamasis prielaidomis ir abejonėmis. Pati ieškovė pripažįsta, kad vyresnįjį sūnų 2011 metų vasarą tėvas buvo išsivežęs į užsienį, vaikas buvo išlaikomas tėvo, dirbo pats. Abu vaikai vasaros atostogas leidžia pas senelius ir kaip nurodo tretysis asmuo G. M., tuo metu yra jų išlaikomi. Ieškovas nurodo, kad pinigus šeimoje tvarkė sutuoktinė ir viską, ką jis uždirbdavo, atiduodavo žmonai, kol jie gyveno kartu. Išskyrus žodinius paaiškinimus nei viena šalis jokių rašytinių įrodymų dėl vaikų išlaikymo nepateikė. Abu pripažįsta, kad nuo mokslo metų pradžios ieškovas su E. ir atsakovė su A. gyvena skyrium, kiekvienas išlaiko tą vaiką, su kuriuo gyvena ir nei vienas iš šalių neteikia išlaikymo ne su juo gyvenančiam vaikui. Tarp šalių susiklosčius tokiems faktiniams santykiams, nesant konkrečių įrodymų dėl vaikų išlaikymo pareigos vykdymo, teismas sprendžia, kad teisinga išlaikymą vaikams priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokoje šalys yra įgijusios tokį turtą: dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) 100 000,00 Lt vertės (t.1, b.l. 62-63); žemės sklypą kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 25 000 Lt ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 50 000 Lt (t. 1, b.l. 70-71) ir automobilį OPEL VECTRA 2000,00 Lt vertės (t.1, b.l. 58).

Ginčas tarp šalių nekyla dėl turto vertės. Tačiau ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl turto padalinimo ir kreditinių įsipareigojimų. Ieškovas prašo automobilį priteisti N. M.; butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti nustatant, kad kambarys plane žymimas Nr. 40-2 (20,27 kv. m.) atitenka G. M., o kambarys plane pažymėtas Nr. 40-3 (15,48 kv. m.) atitenka N. M., o visas likusias patalpas padalinti lygiomis dalimis; įsipareigojimą G. M. priteisti turimu turtu – žemės sklypais: sklypu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir sklypu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo buto dalis nustatyti priešingai, negu prašo ieškovas; atsakovui priteisti automobilį, žemės sklypus.

Dėl kreditinio įsipareigojimo

Ieškovas pateikė 2007-09-19 surašytą vekselį, pagal kurį G. M. įsipareigoja sumokėti G. M. 100 000,00 Lt iki 2011-09-01. Ieškovas nurodė, kad šiuos pinigus G. M. paskolino jam ir atsakovei žemės sklypams įsigyti. Sklypus įsigijo iš dėdės, motinos brolio, kuris nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, todėl jis rūpinosi visais reikalais, visų pinigų dėdei nesumokėjo, nes pažadėjo juo rūpintis iki mirties.

Tretysis asmuo G. M. teisme paaiškino, kad pinigus vaikams paskolino žemės sklypams įsigyti. Pinigus perdavė namuose, tačiau vekselį surašė (duomenys neskelbtini) Snoro banke, išėję ir notarės, tą dieną, kai buvo sudarytos žemės pirkimo – pardavimo sutartys. Surašant vekselį dalyvavo ir N. M.. Pinigus, kuriuos perdavė sūnui ir marčiai laikė namuose, įrodymų, kad tikrai turėjo tokią pinigų sumą, pateikti negali, buvo susitaupę. G. M. iš pradžių parodė, jog G. M. sumokėjo visus pinigus, vėliau patikslino, kas jos brolis M. G. buvo vienišas, jam reikėjo priežiūros, jis nebūtų sugebėjęs protingai elgtis su tokia pinigų suma, todėl pinigų nemokėjo, o rūpinosi broliu, laidojo jį.

Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodytas kreditorinis įsipareigojimas savo motinai G. M. yra jo asmeninė prievolė, iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ji nežinojo apie tokio vekselio egzistavimą. Tokie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ji nedalyvavo pasirašant vekselį. Mano, kad ieškovo teiginys, kad žemės sklypai, įgyti už paskolintus pinigus yra melagingi ir klaidinantys teismą, siekiant asmeniškai užvaldyti turtą, kuris priklauso bendrąja jungtine nuosavybe. Žemės sklypus įsigijo už 1000,00 Lt ir 2 000,00 Lt kaip nurodyta sutartyse, iš bendrų su ieškovu sutaupytų pinigų. Sklypų pardavėjas buvo vienišas ieškovo dėdė, kurį pažadėjo prižiūrėti, juo rūpintis. Pažadą vykdė, yra važiavusi pas tą žmogų, nors sutuoktinis buvo išvykęs, dalyvavo jo laidotuvėse, vyro motinai padėjo organizuoti laidotuves.

Taigi, šioje reikalavimų dalyje šalių pozicijos yra priešingos: ieškovas ir jo pusėje esantis tretysis asmuo teigia, kad prievolė G. M. yra bendroji sutuoktinių prievolė, o atsakovė nurodo, kad apie šią prievolę nieko nežino, vekselį pirmą kartą pamatė tik byloje, pinigai, jeigu tokius gavo jos sutuoktinis, nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Įstatymas numato, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be Civilinio kodekso 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovas teigia, kad sklypai buvo nupirkti už paskolintus 100 000,00Lt. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro sutarčių (t.1, b.l. 24-27) matyti, kad vienas sklypas 2007 m. rugsėjo 19 d. nupirktas už 1000,00 Lt, o kitas už 2 000,00 Lt. Sutartyse pažymėta, kad pinigai sumokėti prieš sutarties sudarymą. Notaro patvirtintos sutartys nenuginčytos, duomenys juose vertinami kaip oficialus rašytinis įrodymas, be to tokie duomenys atitinka ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, kad sklypų pardavėjas buvo G. M. brolis, nesugebėjęs susitvarkyti dokumentų, nesugebėjęs elgtis su pinigais, vienišas asmuo, kuris tikėjosi iš artimųjų priežiūros ir pagalbos ateityje. Vertinama, kad ieškovo ir trečiojo asmens parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Nepateikta jokių neginčytinų įrodymų, kad tarp G. M., G. M. ir N. M. buvo sudaryta paskolos sutartis, nepateikta įrodymų, kad atsakovė N. M. dalyvavo šios sutarties sudaryme ir prisiėmė skolinius įsipareigojimus, kurie yra labai dideli – 100000,00 Lt. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kad šalys tokią pinigų sumą gavo ir kad ją panaudojo šeimos poreikiams tenkinti: visi pripažįsta, kad nei paskolos davėjo G. M., nei gavėjų sąskaitose tokių nebuvo, nurodo, kad tokia pinigų suma buvo laikoma namuose, kad sklypų pardavėjui taip pat pinigai buvo pervesti ne į banko sąskaitą, o įduoti į rankas. Neįtikina ir trečiojo asmens nurodomos vekselio surašymo aplinkybės: asmenys sudaro pirkimo – pardavimo sutartį notaro kontoroje, o paskolos sutarties notariškai neįformina, tačiau eina į banką (neatliekantį tokių funkcijų) surašyti vekselio, kuriame nepasirašo sandoryje dalyvaujanti N. M..

Įvertinus visus įrodymus pripažintina, kad ieškovo prievolė G. M. yra asmeninė prievolė.

Dėl turto tarp sutuoktinių padalinimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pripažinus, kad prievolė G. M. yra asmeninė, šeimos turto balansą sudaro 177000,00 Lt turtas. Santuokoje šalys yra įgijusios tokį turtą: dviejų kambarių butą, 100 000,00 Lt vertės; žemės sklypą kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė: 25 000,00 Lt ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė: 50 000 Lt bei automobilį 2000,00 Lt vertės. Bendrų kreditinių įsipareigojimų šalys neturi. Buities daiktų, baldų padalinti nereikalauja. Žemės sklypai yra įregistruoti ieškovo vardu, tačiau iš ieškovo reikalavimų matyti, kad jis pats pripažįsta, kad sklypai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įgyta santuokos metu (reikalauja sklypais grąžinti jo manymu bendrą sutuoktinių skolą). Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir privalo patikrinti šių duomenų tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus vertinama, kad du žemės sklypai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, dalintini nutraukiant santuoką. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Įvertinus tą aplinkybę, kad bute šiuo metu gyvena ieškovas su sūnumi, o atsakovė su kitu sūnumi yra laikinai apsigyvenusi brolio bute, sprendžiama, kad netikslinga dalinti butą šalims priteisinat mažesnį ar didesnį kambarį: butas, kurio vertė šalių sutarimu yra 100000,00 Lt dalijamas abiem sutuoktiniams po lygiai, t.y. po ½ dalį. Tokiu pat būdu po ½ dalį dalinami ir žemės sklypai. Teismo posėdyje šalims buvo siūloma pasisakyti dėl kito žemės sklypų padalinimo natūra būdo, tačiau kiekviena šalis pasiliko prie savo reikalavimų. N. M. priteistinas automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt vertės, kadangi automobiliu ji naudojasi šiuo metu. Iš atsakovės ieškovui priteistina 1000,00 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Patenkinus ieškinį iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 2 dalis).

Šalys turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas 3294,50 Lt, atsakovė – 2139,00 Lt Ieškovo reikalavimai patenkinti 43 procentais, atsakovės reikalavimai patenkinti 33 procentais, todėl iš ieškovės atsakovei priteistini 706,00 Lt, o iš atsakovės ieškovui – 1417,00 Lt. Įskaičius nustatoma, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 711,00 Lt.

Pagal ieškovo ir atsakovės prašymus žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovas paduodamas ieškinį turėjo sumokėti 3559,00 Lt, o sumokėjo 200, Lt žyminio mokesčio; atsakovė pagal priešieškinį turėjo sumokėti 2737,00 Lt, o sumokėjo 139,00 Lt. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 5 dalis). Įvertinus šalių elgesį procese, turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad su šalių turtine padėtimi neatsiejamai susiję ir nepilnamečių vaikų interesai, mokėtino žyminio mokesčio suma nustatoma pagal priteisto turto vertę (3 procentai nuo priteisto turto vertės, iš viso po 2288,00 Lt), nuo kitos žyminio mokesčio dalies ieškovas ir atsakovai atleistini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios 1978-06-12 Klaipėdoje ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 1974-05-14 (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo aplikti santuokines pavardes – M., M. .

A. M., gimusio 2003-06-13, gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. M..

E. M., gimusio 1997-03-14, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. M..

Iš G. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam 2003-06-13, periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2011-11-30 iki sūnaus pilnametystės.

Iš N. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam 1997-03-14, periodinėmis išmokomis po 400 Lt, nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2011-11-30 iki sūnaus pilnametystės.

Pripažinti, kad 100 000,00 Lt skola G. M. yra asmeninė G. M. skola.

G. M. priteisti ½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

N. M. priteisti ½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

G. M. priteisti ½ dalį sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esatį (duomenys neskelbtini).

N. M. ½ dalį sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esatį (duomenys neskelbtini).

N. M. priteisti Automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt vertės.

Iš N. M. priteisti 1000,00 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Kitų ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovės reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš N. M. 711,00 Lt bylinėjimosi išlaidų G. M..

Priteisti iš N. M. 2288,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš G. M. 2288,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismo sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant sprendimą priėmusiam teismui.