- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1754-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15634-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Bronius Valius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- G. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei N. M., institucija, duodanti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui G. M., institucija, duodanti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Nurodė, kad iš pradžių gyveno darniai, tačiau jam pradėjus važinėti dirbti į užsienį, prasidėjo nesutarimai, atsakovė nesirūpino šeima, gyveno lengvabūdiškai, dėl to nebėra galimybių susitaikyti. Ieškovas nurodė, kad vaikų auklėjimu, priežiūra, išlaikymu rūpinosi abu, abu sūnūs yra prie jo prisirišę, tačiau sūnus E. nori gyventi su tėvu, dėl to jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, tačiau nurodė, kad sutiktų, jog ir sūnus Aurimas galėtų gyventi su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad visą laiką, kol dirbo užsienyje, išlaikė šeimą ir vaikus. Santuokos metu įgytą butą ieškovas prašė padalinti lygiomis dalimis natūra. Nurodė, kad yra išdavęs 100 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį G. M. bei teigė, kad šis įsipareigojimas turi likti jam asmenine nuosavybe ir dėl to santuokos metu įgyti žemės sklypai priteistini jam šių įsipareigojimų įvykdymui. Dėl to ieškovas teismo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12 tarp G. M. ir N. M. dėl atsakovės N. M. kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes; sūnaus E., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nustatyti, kad ieškovas teikia išlaikymą sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės; atsakovė teikia išlaikymą sūnui E., gimusiam (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės; santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti N. M.; butą, adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra per pusę nustatant, kad kambarys, plane žymimas Nr. 40-2 (20,27 kv.m.) atitenka ieškovui, o kambarys, plane pažymėtas Nr. 40-3 (15,48 kv. m.) atitenka atsakovei, o visas likusias patalpas padalinti lygiomis dalimis; įsipareigojimą G. M. priteisti turimu turtu – žemės sklypais: sklypu, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini). ir sklypu, kurio unikalus numeris: 4400(duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. pateikė priešieškinį ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, nesirūpino šeima ir pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, neteikė materialinės paramos. Atsakovė tvirtino, jog abu vaikai turi gyventi su ja, nes ir patys to pageidavo bei prašė priteisti sūnui E. 400 Lt išlaikymą, sūnui A. – 600 Lt. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vaikams materialinio išlaikymo neteikė, todėl yra susidaręs 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė prašė santuokos metu įgytą turtą padalyti per pusę bei pažymėjo, kad ji nežinojo apie ieškovo finansinius įsipareigojimus jo motinai, t. y. apie 100 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, dėl to ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė. Ieškovė nurodė, kad dėl kaltų ieškovo veiksmų patyrė didelę moralinę žalą. Priešieškiniu atsakovė prašė dėl ieškovo kaltės nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M., M.; sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; sūnaus E., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; iš ieškovo priteisti nepilnamečio sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 600 Lt periodinėmis išmokomis ir nepilnamečio sūnaus E., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 400 Lt, mokant kas mėnesį periodines išmokas iki sūnų pilnametystės; iš ieškovo priteisti nepilnamečiui sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 7200 Lt ir nepilnamečiui sūnui E., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4800 Lt; atsakovei priteisti dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad kambarys plane žymimas Nr. 40-2 (20,27 kv.m.) atitenka, o kambarys plane pažymėtas Nr. 40-3 (15,48 kv. m.) atitenka ieškovui; bendro naudojimo patalpas dalinti po lygiai; ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 priteisti žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisti automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); iš ieškovo priteisti atsakovei 5 000 Lt kompensaciją moralinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes; sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatė su motina, sūnaus E. – su tėvu; teismas priteisė iš ieškovo sūnui A. 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomos, mokamomis kas mėnesį; iš atsakovės priteisė sūnui E. 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį; pripažino, kad 100 000 Lt skola G. M. yra asmeninė ieškovo skola; priteisė ieškovui ir atsakovei po ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui ir atsakovei po ½ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisė automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui 1000 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 711 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovo ir atsakovės po 2 288 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti skirtingų interesų, požiūrio į šeimą, vertybes bei bendrą gyvenimą. Kadangi santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į faktinę situaciją, jog sūnus A. gyvena su motina bei į tai, kad sūnus E. išreiškė norą gyventi su tėvu. Teismas nustatė, kad sūnaus A. poreikiai didesni, nes jis serga sunkia liga, dėl to iš ieškovo priteisė 500 Lt sūnaus A. išlaikymui, o iš atsakovės 400 Lt sūnaus E. išlaikymui. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas santuokos metu įgytą turtą – butą bei 2 žemės sklypus padalijo per pusę. Teismas nenustatė konkrečių kiekvienam iš sutuoktinių atitenkančių buto dalių, nes atsižvelgė į tai, kad bendrame šalių bute gyvena ieškovas su sūnumi. Teismas nusprendė, jog 100 000 Lt skola trečiajam asmeniui G. M. yra asmeninė ieškovo prievolė. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog ši suma buvo skirta pirkti 2 žemės sklypams, nes už šiuos sklypus buvo sumokėta žymiai mažesnė, t. y. 3 000 Lt suma. Teismas įvertino aplinkybę, jog šie žemės sklypai buvo pirkti iš ieškovo giminaičio. Teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad šią sumą šalys gavo ir ją panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus šiuo aspektu vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad 100 000 Lt skola yra asmeninė ieškovo prievolė panaikinti ir priimti dėl šio reikalavimo naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti šalims šią skolą per pusę. Ieškovas nurodė, kad pirkdami žemės sklypus su atsakove visiškai neturėjo lėšų, dėl to 100 000 Lt jiems paskolino jo motina G. M.. Teigė, kad šie pinigai buvo skirti šeimos padėčiai gerinti, t. y. įsigyti žemės sklypus, atsakovei apie šią skolą buvo žinoma, o neigdama šį įsipareigojimą ji siekia visą skolą perkelti ieškovui. Ieškovas nurodė, kad teismas nepagrįstai šios skolos nepadalijo lygiomis dalimis, nes ji yra bendroji sutuoktinių prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad apie 100 000 Lt skolą nieko nežinojo, sutikimo nedavė, o gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, dėl to ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl 100 000 Lt skolos sprendžiant ginčą dėl bendro santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo. Apeliantas teigė, kad šią sumą jam paskolino jo motina G. M. žemės sklypams įsigyti ir nurodė, kad ši skola taip pat turėjo būti padalinta lygiomis dalimis, nes už ją pirkti žemės sklypai sutuoktiniams padalinti natūra lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. LR CK 3.109 str. reglamentuoja prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą. Pagal prievoles kylančias iš tokių sandorių sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2007-09-19 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 100 000 Lt sumai trečiajam asmeniui G. M. (t. 1, b. l. 15), o 2007-09-19 sudarė dvi žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 24-27). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad atsakovei apie tai buvo žinoma, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad atsakovė pasirašant vekselį nedalyvavo, o motinai vekselį išdavė tam, kad skyrybų atveju G. M. galėtų pareikalauti grąžinti pinigus, taip pat nurodė tai, kad atsakovei nebuvo žinoma, iš kokių lėšų buvo perkami žemės sklypai (t. 2, b. l. 42-49). Darytina išvada, jog vekselis buvo išrašytas dėl to, jog ieškovas turėjo ketinimą prisiteisti žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise kilus šalių ginčui dėl turto padalinimo. Be to, iš žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad jie buvo pirkti už žymiai mažesnę (3 000 Lt už du žemės sklypus) kainą nei vekselio suma. Tai patvirtina, kad nėra teisinio ryšio tarp žemės sklypų įsigijimo bei vekselio išdavimo.
Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad mažesnė žemės sklypų suma notaro patvirtintose sutartyse buvo nurodyta ir dėl to, kad norėta išvengti mokesčių. Tokiu atveju už sandorių pasekmes visa atsakomybė tenka ieškovui. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad šie žemės sklypai buvo pirkti iš ieškovo giminaičio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog notaro patvirtintos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys nėra nuginčytos, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo iš motinos pasiskolinti 100 000 Lt buvo panaudoti bendram turtui – žemės sklypams įsigyti. Iš byloje esačių duomenų bei šalių paaiškinimų nenustatyta, kad 100 000 Lt būtų panaudoti kitiems šeimos poreikiams tenkinti ar vaikų auklėjimui, mokslui, gydymui ar pan., ar kad šia suma būtų pagerintas šeimos būstas ir dėl to ši prievolė būtų laikoma solidariąja sutuoktinių prievole. Tokiems poreikiams sandorio suma laikytina aiškiai per didele (LR CK 3.109 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė ir tai, kad skola turėtų padalyta ir dėl to, jog buvo padalinti ir žemės sklypai, kaip bendras santuokos metu įgytas turtas. Toks apelianto teiginys nepagrįstas, nes sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nėra preziumuojamas. Santuokos bei pagal sudarytą sandorį prisiimto įsipareigojimo faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių. LR CK 3.92 str. 2 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės LR CK 3.109 str. prasme. Sudaryti paskolos, kaip ją įvardija ieškovas, sutartį ar išrašyti vekselį nebuvo nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad ieškovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad įsipareigojimas grąžinti 100 000 Lt buvo prisiimtas šeimos interesais. Ieškovo teiginiai, jog už paskolintą 100 000 Lt sumą šeimos poreikių tenkinimui buvo įsigyti žemės sklypai paneigti rašytiniais įrodymais bei paties ieškovo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme. Be to, nenustatyta, kad 100 000 Lt ieškovas apskritai gavo. Trečiojo asmens (ieškovo motinos) G. M. tvirtinimas, kad tokią sumą ji perdavė ieškovui grynaisiais, vertintina kritiškai. Nenustačius, kad 100 000 Lt buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo įsipareigojimą savo motinai G. M. pripažino asmenine prievole.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis padalijo šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tačiau LR CK 3. 127 str. 3 d. įpareigoja teismą turtą padalinti natūra, o nesant tokios galimybės, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, įpareigojant sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui. Dalijant turtą natūra, kiekvienam sutuoktiniui perduodamas aiškiai apibrėžtas turtas (LR CK komentaras, 3 knyga, l. 248). Akivaizdu tai, kad pirmosios instancijos teismas turto šalims natūra nepadalino, tuo sudarydamas galimybę šalių ginčams ateityje. Nepadalijus buto natūra, gali būti pažeidžiami vaikų teisėti interesai netrukdomai naudotis jiems skirta gyvenamąja patalpa. Taigi dėl netinkamo įstatymo taikymo teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalinimo naikintina ir teismas įpareigojamas šias ieškinio bei priešieškinio dalis nagrinėti iš naujo. Dėl tos pačios priežasties naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šį klausimą teismas privalės spręsti iš naujo priimdamas sprendimą (LR CPK 320, 376 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys, priešieškinis bei padalintas šalių įgytas nekilnojamasis turtas ir šias ieškinio, priešieškinio dalis perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Panaikinti 2012-06-01 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitas 2012-06-01 sprendimo dalis palikti nepakeistas.