- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2-35929-779/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-2669610-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ž. Š., atsakovui J. J., atsakovo atstovui advokatui I. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui J. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo J. J. asmeninės nuosavybės teise 47/100 dalį 67,07 kv. m. ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui J. J. iš ieškovės G. R. 19 200 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę G. R. šią kompensaciją sumokėti per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovo J. J. nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal 2018-01-05 notarinę Buto dalies pirkimo – pardavimo sutartį iš N. N. įsigijo 53/100 dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini): 11,81 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-5, 11,40 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 20-7, 0,78 kv. m. ploto sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 20-4, ir 53/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas), plane pažymėtų indeksais 20-1, 20-2, 20-3 ir 20-9 bei 53/100 dalis rūsio (toliau – Butas). Ieškovė siekia atsidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės civilinio kodekso (toliau CK) 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, nes CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio teisė yra absoliuti, t. y. bendraturtis turi teisę į tokį reikalavimą nepaisant ar kitas bendraturtis tam prieštarauja. Nurodė, kad atsakovas J. J. 2018-01-04 vienašaliu sandoriu atsisakė nuo pirmumo teisės pirkti butą už bet kokią kainą, bet ir nesutiko nei su vienu ieškovės pasiūlymu dėl buto atidalijimo. Nagrinėjamu atveju daiktas yra standartinis 67,07 kv. m. ploto 3 kambarių butas. 2006-12-19 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta naudojimosi butu tvarka, priskiriant atsakovui naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-8, 2,35 kv. m. ploto tamsiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-6, ir bendrai su kitu bendraturčiu naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (koridorius, virtuvė, vonia, tualetas), plane pažymėtomis indeksais 20-1, 20-2, 20-3 ir 20-9. Nurodė, jog butas turi tik vieną įėjimą, vieną koridorių, vonią, tualetą ir virtuvę, kurių atidalinti realiai nėra galimybių, nes šios patalpos skirtos aptarnauti visą daiktą – butą – o ne atskirus kambarius. Atidalinti Butą natūra taip, kad tai būtų proporcinga priemonė visų bendraturčių atžvilgiu, yra neįmanoma, todėl butas yra nedalusis daiktas, dėl ko teisingesnis ir proporcingesnis atidalijimo būdas nagrinėjamoje situacijoje yra piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į turto vertintojo individualiai nustatytą buto kainą. Nurodė, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui.
Atsiliepimas
A. J. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, nes iš jo nepagrįstai norima atimti nuosavybę, kompensuojant už ją ir paliekant jį gatvėje, be gyvenamojo ploto, kurį jis savo laiku privatizavo investiciniais čekiais. Kaip yra nurodoma nekilnojamojo turto registro išrašė ir 2018-01-05 pirkimo- pardavimo sutarties 6.1.1. ir 6.1.2. punktuose, jau nuo 2006-12-19 teismo sprendimu nustatyta ginčo butu naudojimosi tvarka, kuri yra įregistruota VĮ „Registrų centras“, t. y. išviešinta ir privaloma. Naudojimosi butu tvarka jau gyvuoja virš 10 metų ir niekam netrukdo toliau naudotis priskirtomis patalpomis. Ieškovė, pirkdama ginčo buto dalį, žinojo apie tokius apribojimus, su jais sutiko ir šiuo metu naikinti ją bei atsidalinti pasiimant daiktą (butą) natūra, o atsakovui sumokant tokią pinigų dalį, už kuriuos jis būsto neįgys, yra jo atžvilgiu nesąžininga. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl atsidalinimo, turi atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir neginti tik vienos šalies ir nors ieškovė turi savo sąskaitoje reikalingus išmokėti kompensacijai pinigus, tačiau už siūlomą kompensaciją atsakovas nieko nenusipirks būsto pavidalu. Taip pat nurodė, jog bute be trukdymo vienas kitam gali gyventi asmenys, duomenų apie tai, kad kam nors iš buto bendraturčių grėstų pavojus ar netinkamas būtų elgesys vienas kito atžvilgiu, nėra, kaip ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų butą priskirti vienam asmeniui, pažeidžiant kito asmens teisę į gyvenamąjį būstą atimant jį. Nurodė, jog visiškai nesvarbu, kad ieškovė iniciavo derybas dėl buto atidalinimo, nes atsakovo teises į nuosavybę gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atimti jos niekam negalima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei G. R. nuo 2018-01-05 asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 buto (35,54 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise nuo 1992-09-30 priklauso 47/100 (31,52 kv. m.) šio buto. Butas yra trijų kambarių 67,07 kv. m. ploto su rūsiu. Pagal 2006-12-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-689-566/2006 nustatyta šio buto naudojimosi tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centras ir pagal kurią pirkėja (ieškovė) atskirai nuo kito bendraturčio (atsakovo) naudosis 11,81 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu „20-5“, 11,40 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu „20-7“, ir 0,78 kv. m. ploto sandėliuku, pažymėtu indeksu „20-4“; ir bendrai su bendraturčiu naudosis koridoriumi, virtuve, vonia ir tualetu.
2018-01-04 vienašaliu sandoriu – atsisakymu nuo pirmumo teisės pirkti, J. J. atsisakė nuo pirmumo teisės pirkti daikto –buto (duomenys neskelbtini), dalį.
Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-02-07 patvirtina, jog 47/100 dalies ginčo patalpų (31,52 kv. m.) rinkos vertė 2018-01-19 dienai yra 19 200 Eur.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinių santykių subjektams tiek valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, taip pat privalo vadovautis minėtais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008, 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Taikant atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovei priklauso 35,54 kv. m. buto, atsakovui – 31,52 kv. m., t. y. šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra panašios. Teismo sprendimu yra nustatyta naudojimosi butu tvarka, t. y. ieškovė naudojasi dviem mažesniais kambariais, atsakovas vienu didesniu kambariu, o bendro naudojimosi patalpomis naudojamasi bendrai. Daiktas yra trijų kambarių butas daugiabutyje Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, todėl realiai jo atidalyti ir suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą negalima, nes jis yra nedalus. Dėl to ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar galimas atidalijimas, priteisiant ieškovei atsakovo asmeninės nuosavybės dalį, o atsakovui priteisiant kompensaciją už jo nuosavybės dalį.
Dėl poreikio į butą reikšmės
Vertinant, ar 47/100 dalies buto paėmimas iš atsakovo J. J. nuosavybės nebūtų vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad šiame bute atsakovė G. R. negyveno, negyvena, nevedė ūkio, jo neprižiūrėjo, realiai tai tėra ieškovės valdomas nekilnojamasis turtas, turintis ieškovei piniginę vertę. Byloje nustatyta, jog atsakovas ginčo turtu naudojasi ir jame gyvena nuo 1980 metų. Atsakovas J. J. kito nekilnojamojo turto neturi, yra pensinio amžiaus, kaip paaiškino, uždirba apie 500 Eur per mėnesį. Ieškovė gi turi vieną butą Ignalinoje ir keturis butus Vilniaus mieste, gyvena bute Architektų gatvėje, Vilniuje, ginčo turtą yra išnuomojusi, jame pati negyvena, todėl ieškovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra labiau ekonominis/finansinis ir nevertintinas kaip labai svarbus. Ieškovė siūlo atsakovui už jo dalį 19 200 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovas su tokio dydžio kompensacija nesutiko, nurodė, jog už tokią pinigų sumą jis neįsigis kito nekilnojamojo turto. Ieškovės nurodyto dydžio kompensacija pagrįsta turto vertinimo ataskaita, atsakovas ekspertizės turto vertei nustatyti neprašė, todėl ataskaitoje nurodyto dydžio kompensacija už 47/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), laikytina pagrįsta. Tačiau, nepaisant to, jog kompensacijos dydis atitinka atsakovo turimos nuosavybės dalies vertę, 19 200 Eur kompensacija atsakovui negali būti priteista, kadangi atsakovas už nurodytą pinigų sumą neįsigytų kito nekilnojamojo turto. Iš ieškovės į bylą pateiktų nekilnojamojo turto skelbimų matyti, jog už nurodyto dydžio kompensaciją atsakovas galėtų įsigyti kambarį bendrabučio tipo name, kur nėra jokių patogumų, bendras tualetas, dušas, virtuvė. Taigi, ieškovės prašomu būdu atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę atsakovo teisės ir teisėti interesai būtų neproporcingai pažeisti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas turi teisę į buto neliečiamybę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovo turimas nekilnojamasis turtas laikytinas „namais“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ir negali būti iš jo paimamas, nes jokio būtinumo tam nėra: ieškovė turi nekilnojamojo turto, turi kitą gyvenamąją vietą, pirkdama šį ginčo turtą žinojo apie apsunkinimus naudojantis nekilnojamuoju daiktu, t. y. apie nustatytą nekilnojamu daiktu naudojimosi tvarką, ginčo buto dalį nuomoja, pati jame gyventi neketina ir jos poreikis šiam daiktui, nurodytas kaip aktyvus dalyvavimas Šeškinės bendruomenės veikoje, negali būti tapatinamas su atsakovo prigimtiniu poreikiu turėti „namus“. Nors siūloma kompensacija už turimą dalį atitinka rinkos vertę, tačiau atsakovas už nurodytą pinigų sumą neįgis atskiro nekilnojamojo turto, atsidurs akivaizdžiai blogesnėje padėtyje nei šiuo metu yra, bus priverstas ieškoti kito nekilnojamojo turto bendrabučio tipo gyvenamajame name su bendrais patogumais jais bendrai naudojantis ne su viena šeima, o su keliomis. Tokiu būdu bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, CK 4.93 straipsnyje nustatyta savininko teisių apsaugos garantija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas buto neliečiamumo principas, ieškovės turtinius interesus neproporcingai iškeliant aukščiau atsakovo intereso turėti „namus“. Šiuo atveju atidalijimas priteisiant nurodyto dydžio kompensaciją, kurią ieškovė pagal pateiktą banko pažymą yra pajėgi sumokėti, vertintinas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes, kaip minėta, nors kompensacija atitinka turimo turto vertę, tačiau už ją atsakovas neįgis tokio pat ar atskiro nekilnojamojo turto Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, geros moralės principais, į tai, kad ieškinio patenkinimas pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą, atsakovo teises ir teisėtus interesus (teisę į gyvenamąjį būstą, stabilumą), nutrauktų buvusį ir nusistovėjusį gyvenimą bute/dalyje, iš esmės pakeistų atsakovo gyvenimą iš pagrindų, ieškinys atmetamas.
Byloje nesant priešinio reikalavimo, jog kompensacija būtų sumokėta iš atsakovo ieškovei už jos turimą turto dalį, atsakovui nurodžius, jog jis kito turto ir santaupų neturi, teismas sprendžia, jog šiuo metu atidalinti ginčo turtą yra negalima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas patyrė 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.80 straipsniais,
Nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.