Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Liutenas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai elektroninio ryšio priemonėmis 2018 m. rugsėjo 12 d., tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius – UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2017 m. rugsėjo 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTP37, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 29 d. sumokėti pradiniam kreditoriui 1892,40 Eur už suteiktas geodezines paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pradinis kreditorius 2018 m. liepos 5 d. reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.

Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2018 m. liepos 5 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), formaliai vertinant ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1892,40 Eur skola bei 104,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 6 procentų metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (juridinis asmuo) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleis­tas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palū­kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją bei kitas kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis šia nuostata, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai yra sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Liutenas“, j. a. k. 302631782, UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai:

– 1892,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) skolos;

– 104,22 Eur (vieną šimtą keturis eurus 22 ct) palūkanų;

– 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 1996,62 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų;

– 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.