Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas R. P. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 30N-70332663-16, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu R. P. nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.50 val. Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo, kai saugos diržai įrengti automobilyje, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus.

Skundžiama 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundo netenkino ir Institucijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą paliko nepakeistą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai. Atmesdamas R. P. skundo argumentus, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti, ar jis važiuoja užsisegęs saugos diržą, nes jo automobilis nuo pareigūnų tarnybinio automobilio buvo 30 metrų atstumu, juolab kad jis yra žemo ūgio, teismas pažymėjo, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, sustojęs eismo juostoje, kurioje leidžiama sukti į kairę, laukia, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, tačiau tebešviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, staiga pajuda ir, apsisukęs sankryžoje, sustoja prie R. P. automobilio, tai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas pajudėjo iš vietos nesulaukęs žalio šviesoforo signalo būtent dėl to, jog pastebėjo vairuotojo padarytą KET pažeidimą. Kad policijos pareigūnai M. Ž. ir K. K., jų tarnybiniam automobiliui stovint Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje ir laukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pastebėjo artėjantį automobilį „Škoda Superb“, kuris sankryžoje sukdamas į dešinę buvo iki 10 metrų atstumu, todėl labai gerai matėsi, kad automobilio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo, užfiksuota jų tarnybiniuose pranešimuose, šias aplinkybes patvirtino kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas M. Ž., papildomai nurodydamas, kad kartu su kolege būdamas tarnybiniame automobilyje ir laukdamas, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, jis pastebėjo priartėjantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje sukdamas į dešinę priekiu atsisuko tiesiai į juos, jis buvo iki 10 m atstumu nuo jų, jo ir vairuotojo žvilgsniai susitiko, be to, vairuotojas dėvėjo šviesų rūbą, oro sąlygos buvo geros, todėl jis aiškiai matė, kad automobilio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo, dėl to jis ir buvo sustabdytas ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl to, kad surinkti kaltinantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina pažeidimo fakto. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl kaltės, o nesant galimybės pašalinti abejonių, jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

R. P. teigimu, jis yra visiškai nekaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo ir buvo neteisingai nubaustas dėl pareigūno klaidos, tai jam sukelia moralinį nepasitenkinimą, be to, dėl nepagrįsto nubaudimo ateityje už panašius nusižengimus jam gali būti paskirta didesnė bauda.

Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo atmesti R. P. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutarimą, kadangi byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 432 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios R. P. buvo nubaustas šioje byloje (ATPK 134 straipsnio 1 dalis), numato baudą nuo 30 Eur iki 50 Eur. ATPK 134 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios padarymo R. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatė baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal ATPK, galiojusį iki 2017-01-01.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundu R. P. ginčija padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad policijos pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, jog jis važiavo neprisisegęs saugos diržo, pasak apelianto, pats pareigūnas nebuvo visiškai įsitikinęs dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, o jo kolegė esamoje situacijoje apskritai negalėjo jo matyti, nors po to tarnybiniame pranešime nurodė, jog matė įvykį. R. P. nuomone, dėl policijos pareigūnų klaidos jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, o teismas, atmesdamas jo skundą dėl Institucijos 2016-08-31 nutarimo, subjektyviai nustatė faktines aplinkybes, remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, nors, kaip matyti iš teismų praktikos, pasitaiko atvejų, kai paneigiama prezumpcija, kad pareigūnų parodymai visada teisingi. Su šiais apelianto R. P. skundo argumentais sutikti negalima.

Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir, priešingai, nei skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės bei proceso teisės normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. P. skundo netenkino, palikdamas nepakeistą Institucijos 2016-08-31 nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apylinkės teismas, nustatydamas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4–5), policijos pareigūnų K. K. ir M. Ž. 2016-08-29 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis (b. l. 7, 8), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos teismui pagal pareikalavimą pateiktame 2016-08-29 tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo ir garso įraše laikotarpiu nuo 16.45 iki 17.00 val. užfiksuotais duomenimis (b. l. 30), kaip liudytojo teisme apklausto policijos pareigūno M. Ž. parodymais (b. l. 33), taip pat įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus.

Iš policijos pareigūno M. Ž. 2016-08-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-29, dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule K. K., apie 16.50 val. tarnybiniu automobiliu jiems stovint Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi į Minijos g., pastebėjo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, sukdamas į dešinę iš Taikos pr. į Sausio 15-osios g., nesegėjo saugos diržo. Automobilis pravažiavo pro jų stovintį tarnybinį automobilį ne didesniu nei 10 metrų atstumu, todėl labai gerai matėsi, kad jo vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo. Priėjęs prie automobilio, prisistatė vairuotojui, paaiškino sustabdymo priežastį, tačiau vairuotojas neigė padarytą pažeidimą, nesutiko išlipti ir ateiti į tarnybinį automobilį dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, atsisakė administracinio nurodymo, reikalavo filmuotos medžiagos ir kitų įrodymų, teigė, kad policijos pareigūnai visada sugalvoja, už ką jo automobilį sustabdyti bei rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Vairuotojui R. P. už KET 196 punkto reikalavimų pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8). Policijos pareigūnės K. K. 2018-08-29 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2016-08-29, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. Ž., apie 16.50 val., jiems stovint Taikos pr. ir Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi į Minijos g., buvo pastebėtas automobilis „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, sukdamas į dešinę, tai yra iš Taikos pr. į Sausio 15-osios g., nesegėjo saugos diržo. Automobilis pravažiavo pro jų stovintį tarnybinį automobilį ne didesniu nei 10 metrų atstumu, todėl labai gerai matėsi, kad jo vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo (b. l. 7). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5–6). Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas M. Ž., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, nurodydamas, kad tarnybiniu automobiliu sustojęs Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, laukdamas, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pastebėjo nuo „Akropolio“ atvažiuojantį automobilį, kuris suko į dešinę, važiavo apie 10 metrų atstumu nuo jų ir jis pamatė, kad vairuotojas nesegi saugos diržo. Papildomai nurodė, kad automobilio vairuotojui sukant į dešinę jų žvilgsniai susitiko, vairuotojas vilkėjo šviesų rūbą, buvo puikus oras, šviesus paros metas, automobilio langai nebuvo tamsinti ir jis aiškiai matė, kad minėto automobilio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Priėjęs prie sustabdyto automobilio dar kartą įsitikino, kad asmuo nebuvo užsisegęs saugos diržo, jį užsisegė tik prie jo ir bandė įtikinti, kad važiavo užsisegęs diržą (b. l. 33). Abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir pareigūno M. Ž. teisme duotais parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie pažinojo R. P. ir būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti.

Nors R. P. teigia, kad pareigūnai negalėjo matyti, ar jis vairuodamas segėjo saugos diržą, nes, pasak jo, pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo maždaug 30 metrų atstumu, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė: „Manevro metu pareigūnas į mane pažiūrėjo ir mūsų akys susitiko“ (taip, be kita ko, nurodė ir kaip liudytojas teisme apklaustas pareigūnas M. Ž. (b. l. 33), taip pat nurodė, jog pareigūnams sėdint automobilyje jis matė, kad „<...> šalia sėdinti kolegė žiūrėjo tiesiai <...>“, todėl jo teiginiai, kad pareigūnai iš tokio atstumo negalėjo matyti, ar jis segėjo saugos diržą, prieštarauja jo paties parodymams, kuriais jis patvirtino aiškiai matęs automobilyje sėdinčius pareigūnus. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad tą dieną matomumas buvo geras, R. P. vairuojamo automobilio langai nebuvo tamsinti (tai galėtų turėti įtakos policijos pareigūnų matomumui), be to, pareigūnai R. P. vairuojamą automobilį pamatė šiam sukant į dešinę sankryžoje, kur, degant raudonam šviesoforo signalui, stovėjo pareigūnų tarnybinis automobiliui (šiais aspektais R. P. ir policijos pareigūno M. Ž. teisme duoti parodymai buvo vienodi), todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog policijos pareigūnai, šviesiu paros metu sustoję Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, turėjo realią galimybę matyti, kad šioje sankryžoje į dešinę sukdamas R. P. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog, kaip matyti iš vaizdo medžiagos (b. l. 30), jų tarnybinis automobilis, sustojęs sankryžoje toje juostoje, kurioje galima sukti į kairę, staiga, dar tebešviečiant draudžiamam šviesoforo signalui, pajuda ir apsisukęs sankryžoje sustoja prie R. P. švyturėliais sustabdyto automobilio. Tai, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas pajudėjo iš vietos nesulaukęs žalio šviesoforo signalo būtent dėl to, jog pastebėjo vairuotojo padarytą KET pažeidimą. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kad pareigūnai negalėjo matyti, ar jis važiuoja užsisegęs saugos diržą, nes jo automobilis nuo pareigūnų tarnybinio automobilio buvo 30 metrų atstumu, o jis yra žemo ūgio, įvertintino kritiškai, kaip jo gynybos versiją, siekiant panaikinti savo administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme laikytini tinkamais įrodymais (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-1034/2011, Nr. N444-1223/2011, Nr. N575-449/2012), kurie šiuo atveju įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų ir pareigūno M. Ž. teisme duotų parodymų, kurie yra nuoseklūs bei neprieštarauja byloje esantiems duomenims, teisėtumu. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai su atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų susiję kokiais nors ryšiais, todėl pastarajam pakenkti, neteisingai apkaltinant R. P. pareigūnai nebuvo suinteresuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. nei pažeidimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė aplinkybių, jog jis yra pažįstamas ar konfliktuoja su pažeidimą užfiksavusiais policijos pareigūnais, nenurodė ir kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Kaip minėta, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės ir policijos pareigūno M. Ž. teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, liudytojo M. Ž. ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. teisme duotų parodymų tam tikros detalės, kurios aptartos anksčiau (abu nurodė, kad tą dieną matomumas buvo geras, kad R. P. automobilio langai nebuvo tamsinti, abu patvirtino, kad sankryžoje, kur stovėjo pareigūnų tarnybinis automobilis, R. P. sukant į dešinę, jų žvilgsniai susitiko), sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų K. K. ir M. Ž. 2018-08-29 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir liudytojo M. Ž. teisme duotais parodymais, o R. P. pateikta versija pirmosios instancijos teismo teisingai laikyta jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant panaikinti savo administracinę atsakomybę, nes ją paneigia anksčiau aptartų duomenų visuma.

Atsakydamas į apelianto skundo argumentą, jog vaizdo įraše, kurį R. P. pateikė kartu su skundu apygardos teismui, užfiksuoti duomenys, pasak jo, rodo, kad policijos pareigūnas nebuvo tiksliai įsitikinęs dėl jam inkriminuojamo nusižengimo bei teigė, kad kolegė nematė nusižengimo (nors po to ji savo tarnybiniame pranešime nurodė mačiusi įvykį), apygardos teismas pažymi, kad R. P. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje (DVD diske (b. l. 41) jokio vaizdo įrašo nėra. Kita vertus, kaip matyti iš R. P. teisme duotų parodymų, filmuoti jis pradėjo pareigūnui pareiškus, kad jis vairavo neprisisegęs saugos diržo, t. y. nurodė: „<...> pradėjo teigti, kad matė <...> maniau, kad jis yra neteisus, nutariau jo veiksmus filmuoti.“ (b. l. 20). Todėl, apygardos teismo nuomone, vaizdo įrašas, darytas aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, jokios tiesioginės įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturėtų, t. y. remiantis juo, nebūtų jokios objektyvios galimybės aiškiai identifikuoti padarytą pažeidimą. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai turėjo realią galimybę matyti ir neabejotinai matė, jog R. P. važiuoja neužsisegęs saugos diržo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 196 punkto reikalavimus, todėl apygardos teismas pripažįsta, kad Institucijos 2016-08-31 nutarimu R. P. pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis R. P. kaltės klausimu, apelianto skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir R. P. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Priešingai apelianto tvirtinimui, skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog R. P. kaltė visiškai įrodyta. Skundžiamame teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neabejotinai patvirtina R. P. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog R. P. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamą nutartį apelianto skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. nutraukti, kaip to prašoma jo skunde, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.