- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-6858-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02261-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. V., N. V.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų gerovės centro „Pastogė“
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams N. V. ir A. V., trečiasis asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) neterminuotai apriboti N. V. motinos valdžią į sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2) neterminuotai apriboti A. V. tėvo valdžią į sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 3) nustatyti A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, 4) nustatyti A. V., gim(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikino rūpintojo Vaikų gerovės centro „Pastogė“ (kodas 235144560) gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 5) priteisti iš N. V. sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 6) priteisti iš A. V. sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 7) A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, 8) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog atsakovai yra A. V. tėvai. Nuo 2015-02-15 iki 2017-08-01 jų šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2017-12-01 socialinių paslaugų teikimas šeimai atnaujintos dėl A. V. nepriežiūros. N. V. konsultuota dėl tarpusavio santykių šeimoje, pozityvaus vaikų auklėjimo ir optimalių ribų vaikams nustatymo. 2018-01-18 N. V. informavo Policijos komisariatą apie netinkamą sūnaus A elgesį ir 2018-01-22 pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą A paimti iš šeimos, kadangi jo elgesys kėlė grėsmę kartu gyvenančioms seserims ir broliui. A. V. paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. 2018-01-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-110, A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“. A motina šeimos bute (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventiniu E. M., tėvas A. V. su vaikais išsikėlė pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini). A tetos, atsakovės sesers, G. V. teigimu, A buvo atstumtas nuo pat mažens, motina vaikui nuolat rodė neapykantą. 2018-02-08 Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-161 ir Al-162, atsakovai įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 metų sausio - balandžio mėnesio Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinio darbuotojo socialinio darbo su N. V. ir A. V. dokumentuose fiksuota, kad atsakovė visiškai nusišalino nuo sūnaus A priežiūros, o A. V. rūpinosi kitais šeimos vaikais, tačiau A domėjosi tik deklaratyviai, išreiškė norą juo rūpintis, tačiau tam pastangų nedėjo. A , gyvendamas vaikų gerovės centre „Pastogė“ nuolat bėgo iš centro, valkatavo, vykdė nusikaltimus, girtavo. A diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas (F91.2), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (F10.1). 2018-12-13 Kauno miesto Socialinių paslaugų centro sudarytame pagalbos plane N ir A. V. šeimai identifikuotas trečias rizikos lygis. 2018-09-14 A. V. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos su N. V. nutraukimo. Trys nepilnamečiai santuokoje gimę vaikai gyvena su tėvu. Santuokos nutraukimo byla dar neišnagrinėta. Atsakovas A. V. nors ir reiškė norą rūpintis A , tačiau ryšio su vaiku neturi, negeba užtikrinti jam būtinos griežtos gyvenimo struktūros, vaistų vartojimo ir kitos priežiūros, atsakovė N. V. noro bendrauti su vaiku neišreiškė. Jos santykiais su sūnumi išliko konfliktiški, moteris negeba atkurti teigiamo ryšio su vaiku, savo netinkamu elgesiu nuolat nuvilia sūnų, juo nesidomi, nebendradarbiauja su soc. darbuotoju. Ieškovas neturi duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl mano, kad atsakovų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas sūnaus A atžvilgiu, nuolatinės rūpybos nustatymas bei rūpintojo skyrimas geriausiai atitinka A interesus. N. A. rūpintoja sutiko būti jo teta G. V.. G. V. lanko globėjų rengimo kursus, jiems pasibaigus bus atliktas jos vertinimas dėl tinkamumo globoti vaiką.
Per teismo posėdį ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad A. V. mama (atsakove) nusivylęs, išreiškęs sutikimą, kad būtų apribota tėvų valdžia jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Su A. V. negyvena nuo 2017 m. spalio – lapkričio mėn., kai išsikėlė su kitais trimis vaikais pas savo motiną. Atsakovė liko gyventi šeimos bute su A. V.. Nurodė, kad mama (atsakovė) nuo pat A. V. mažens stengėsi įvairiais būdais nuo jo atsiriboti. Paties atsakovo santykiai su sūnumi formalūs, šalti, A nelaiko jo tėvu, vadina patėviu. Bendrauja su A. V., kai jis išleidžiamas atostogų. Paaiškino, kad jeigu nebus nuginčyta jo tėvystė, sutinka skirti 100 Eur išlaikymą sūnui. Nurodė, kad dirba vairuotoju budėtoju, atlyginimas siekia apie 600 Eur.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove kurį laiką prieš posėdį nepavyko susisiekti, todėl negali išreikšti jos aktualios pozicijos dėl ieškinio. Prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovai be A. V. turi dar tris vaikus, todėl sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo prašo į tai atsižvelgti. Atstovės žiniomis, atsakovė šiuo metu dirba.
Trečiasis asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinu sutinka. Paaiškino, kad Vaikų gerovės centras
„Pastogė“ teikė ir siekia teikti socialines paslaugas atsakovams. Socialinio darbo eigoje, atsakovė N. V. nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, neatsiliepė telefonu, nesudarydavo sąlygų specialistams apsilankyti jos gyvenamojoje vietoje, kviečiama į centrą, neatvykdavo. Ji visiškai nesidomėjo sūnumi, neteikė jam išlaikymo, jo nelankė globos centre,
nedalyvaudavo vaiko rūpybos peržiūrose. N. V. pripažino, kad su sūnumi nebendrauja, sutiko, kad jai būtų apribota motinos valdžia. Atsakovui dėl silpno emocinio
ryšio su A bei susiklosčiusių konfliktinių santykių su sūnumi yra sudėtinga vaikui nustatyti
elgesio ribas, jam stinga supratimo apie paauglio sūnaus poreikius bei jų atliepimą, tėvas
neužtikrina, kad vaikas laiku vartotų medikamentus. Nepilnametis A. V. yra nusivylęs savo motinos elgesiu, netiki, kad situacija jos šeimoje gali pasikeisti. Vaikas neišsako noro gyventi ir savo tėvo A. V. šeimoje. Išreiškė nuomonę, kad šiai dienai kylančios berniuko elgesio problemos yra įtakotos dėl jo tėvų netinkamo elgesio su sūnumi bei
šio vaiko poreikių nesuvokimo. A. V. išsako norą augti juo pretenduojančios rūpintis
tetos G. V. šeimoje. Sutinka, kad apribojus tėvų valdžią, A. V. būtų nustatyta nuolatinė globa, globėja ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant tetą G. V..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė išsakė poziciją, kad su ieškiniu sutinka, išskyrus dalyje dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyje dėl išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo. Mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų situacija, jeigu laikinai, iki sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su A. V. teta G. V., dėl kurios tinkamumo būti rūpintoja jau yra priimta teigiama išvada. Atitinkamai ji turėtų būti paskirta ir A. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad A. V. yra probleminio elgesio – įžūliai elgiasi pedagogų atžvilgiu, vyko ne viena byla dėl vagysčių, konteinerių padegimo. Mano, kad A. V. tokiu elgesiu maištauja, ypač dėl to, kad mama jį ignoruoja. Vaikas nenori eiti pas mamą dėl jos sugyventinio. Atstovės žiniomis, atsakovė A. V. nuo 2018 m. sausio 18 d. nėra aplankiusi. Atsakovas kartais aplankydavo, lyg ir žadėjo pasiimti A auginti, bet po to atsisakė, ir tai buvo dar viena netektis vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo atstovės, atsakovo, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – atsakovams neterminuotai apribotina jų, kaip tėvų, valdžia nepilnamečiam vaikui, ir priteistinas išlaikymas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai (el. b. l. 52). Nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovų šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, 2017 gruodžio 1 d. socialinių paslaugų teikimas šeimai atnaujintas dėl A. V. nepriežiūros – valkatavimo, mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų (e. b. l. 55-57). 2018 m. sausio 18 d. atsakovė N. V. informavo Policijos komisariatą apie netinkamą sūnaus A. V. elgesį ir 2018 m. sausio 22 d. pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą A. V. paimti iš šeimos (e. b. l. 58-59). Bylos duomenimis, atsakovai Kauno miesto administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymais Nr. A1-161 ir A1-162 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 73, 75). 2018 m. sausio 22 d. buvo užpildytas Vaiko paėmimo ir laikinojo apgyvendinimo aktas Nr. 1-13, kuriuo A. V. paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (el. b. 62). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A1-110 A. V. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ (el. b. l. 64). 2018 m. vasario 2 d. sudarant A. V. laikinosios rūpybos planą, atsakovė nedalyvavo, atsakovas nurodė, kad A. V. negali pasirūpinti, nerimavo dėl jo elgesio su kitais savo ir atsakovės vaikais (el. b. l. 68-70). 2018 m. sausio – balandžio mėn. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinio darbuotojo dokumentuose fiksuota, kad atsakovė visiškai nusišalinusi nuo sūnaus A. V. priežiūros – nelankė sūnaus, nesidomėjo juo, vaiko globos priežiūrose nedalyvavo, palaikė savo apsisprendimą atsisakyti sūnaus, nebendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, neatsiliepė į skambučius, neįsileido į namus. Atsakovas rūpinosi kitais šeimos vaikais, tačiau A domėjosi tik deklaratyviai, išreiškė norą juo rūpintis, tačiau pastangų nedėjo, nemotyvuotas susigrąžinti vaiką (el. b. l. 19, 23-26, 132-133).
A. V., gyvendamas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ nuolat bėgo iš centro, valkatavo, vykdė nusikaltimus, girtavo (el. b. l. 9-18). Jam diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas (F, 91.2), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (F10.1) (el. b. l. 39, 103). A. V. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1108 nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. birželio 7 d. paskirtos vidutinės priežiūros priemonės G vaikų socializacijos centre (el. b. l. 107).
2018 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro sudarytame pagalbos plane atsakovų šeimai identifikuotas trečias rizikos lygis (el. b. l. 110-115). Socialinio darbuotojo vertinimu, atsakovai neturi ryšio su vaiku, neužtikrina jam tinkamo ugdymo ir socializacijos, emocinės ir elgesio raidos, nededa pastangų pokyčiams (el. b. l. 116-121). 2019 m. sausio 14 d. Pagalbos plano peržiūroje atsakovė N. V. pripažino, kad sūnaus A seniai nematė ir sutiko, kad jai būtų apribota motinos valdžia į sūnų (el. b. l. 125-131).
Aptartų rašytinių įrodymų visuma, ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens atstovės paaiškinimai per teismo posėdį sudaro pagrindą spręsti, kad A. V. iš atsakovų buvo paimtas ir jam nustatyta laikinoji rūpyba dėl jo nepriežiūros. Pažymėtina, kad atsakovai patys nusišalino nuo tėvų pareigų vykdymo, atsisakė rūpintis, auklėti, prižiūrėti vaiką A. V., užtikrinti jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir savo nuomonės neišreiškė.
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo būdo teismas laiko svarbia aplinkybe, kad atsakovė apie teismo posėdį buvo informuota asmeniškai – pasirašytinai įteikiant teismo šaukimą, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis.
Pažymėtina, kad remiantis tiek ieškovo atstovės paaiškinimais, tiek kitais byloje surinktais įrodymais, atsakovė nuo vaiko paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (2018 m. sausio 22 d.) nedalyvavo sūnaus gyvenime, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nebendravo su vaiku, juo nesirūpino, ne kartą išreiškė norą, kad vaikas būtų paimtas iš šeimos, sutiko, kad būtų apribotos jos motinystės teisės sūnaus A. V. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės bei paties atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas A. V., nors ir išreiškia norą rūpintis sūnumi, tačiau ryšio su vaiku neturi, jį auginti atsisako, nes, jo teigimu, A. V. daro neigiamą įtaką mažesniems vaikams, kuriais šiuo metu rūpinasi atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas aktyviai domėtųsi galimybėmis bendrauti su vaiku, atkurti su juo emocinį ryšį, susitikti su juo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per daugiau nei metus nuo laikinosios rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo atsakovai nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą, nesiekė įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką (daugiau nei metus) su sūnumi negyvena, juo tinkamai nesirūpina, jo neprižiūri, neaugina, nesiekia reguliariai bendrauti su vaiku, atkurti emocinį ryšį, nesiima veiksmų, kad esama situacija pasikeistų, negana to, sutinka, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia. Byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A1-110 A. V. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, teismo žiniomis, nėra pakeistas, ir A. V. rūpybos vieta yra Vaikų gerovės centre „Pastogė“, teismas neturi pagrindo nustatyti kitos, nei Kauno miesto savivaldybės administracija nustatė, A. V. laikinos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, A. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinio rūpintojo vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 eurų kas mėnesį. Ieškovo teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovų darbingą amžių, turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovė pozicijos dėl šio reikalavimo nepateikė. Atsakovės atstovė tik atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai be A. V. turi dar tris nepilnamečius vaikus.
Vaiko būtinieji poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, lavinimuisi ir pan. neįrodinėtini.
Bylos duomenimis atsakovai yra darbingo amžiaus, dirbantys, duomenų, jog atsakovai šiuo metu turi sveikatos problemų, nėra. Darytina išvada, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovų teiktinas išlaikymas turėtų mažesnis nei prašoma ieškinyje.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, dirbantys, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad atsakovai turi dar tris nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, kad iš kiekvieno atsakovo jų nepilnamečiam vaikui A. V. priteistinas 100 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris, teismo vertinimu, užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.208 straipsnis).
Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas laikinasis rūpintojas (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 straipsnis).
Dėl civilinės bylos iniciavimo
CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų.
Atsakovei N. V. 2019 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas atsakovams apriboti jų, kaip tėvų, valdžią tenkintinas, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą – 27 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis).
Iš viso iš atsakovo priteistina valstybei 102 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam 2003 m. spalio 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti laikinąjį rūpintoją Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, kodas 235144560, uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną rūpintoją Vaikų gerovės centre „Pastogė“.
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 102 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Pradėti civilinę bylą dėl rūpybos nepilnamečiui vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotais asmenimis A. V., Vaikų gerovės centrą „Pastogė“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.